Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, išsilavinimas specialus vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2018 m. birželio 20 d., apie 23 val., žodinio konflikto su nepilnamečiu sūnumi N. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kumščiu vieną kartą trenkė jam į apatinį žandikaulį, po ko sudavė aštuonis smūgius kumščiais į krūtinės sritį bei šonus, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam N. S. dešinio žando, krūtinės ląstos abipus poodines kraujosruvas, kurios vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, D. S. 2018 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 23.56 val., žodinio konflikto su mažamečiu sūnumi J. R. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis vieną kartą stipriai pastūmė savo sūnų J. R. S., po ko jis griūdamas nugara trenkėsi į veidrodį, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam J. R. S..

Be to, D. S. 2018 m. birželio 20 d., laikotarpiu nuo 23 val. iki 23.56 val., žodinio konflikto su sutuoktine I. S. metu, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia staigiu rankos judėsiu griebė ją už sprando, parbloškė ant grindų ir toliau laikydamas už sprando stipriai spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai I. S..

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2018 m. birželio 20 d. namo grįžo apie 22 val., pradėjo gaminti maistą šeimai, tuo metu vaikai buvo savo kambaryje. Paprašė, kad jie atneštų iš to kambario indus, kurie buvo neplauti keletą dienų. Galiausiai indus iš to kambario atnešė žmona, juos suplovė bedarydamas valgyti. Apie 23 val. žmona bandė vaikus varyti miegoti, bet ji pati nesusitvarkė, todėl paprašė jo (kaltinamojo), kad susitvarkytų su vaikais. Vaikams buvo pasakyta eiti miegoti, tačiau jie į tai nereagavo. Kai antrą kartą nuėjo į kambarį, surinko planšetes, išnešė į virtuvę ir padėjo ant baro. Vaikai puolė iš savo kambario norėdami atsiimti planšetes. Pasakė jiems, kad eitų miegoti, o planšetes atgaus rytoj. Kadangi buvo vasara, vaikai buvo tik su apatiniais, nebuvo kaip jų paimti ir gražiuoju nunešti iki kambario, todėl apsistumdė. Neturėjo kitų būdų, kaip juos išvaryti iš virtuvės, tik bandydamas juos išstumti. Vaikai abu kartu bandė pro jį praslysti, kad galėtų paimti nuo baro savo planšetes. Jam abu paauglius buvo sunku sulaikyti. Jie nereagavo į jo pasakymą eiti miegoti, norėjo paimti savo planšetes, todėl bandė juos ranka sugauti ir išstumti iš virtuvės (virtuvė yra sujungta su salonu, ten 4-5 metrai) į jų kambarį. Vaikus stūmė daug kartų, nes jie gražiuoju neklausė ir nėjo į savo kambarį. Vaikai ant jo užgriuvo, juos stūmė kaip buldozeris, abu stūmė vienu metu. Po truputį juos stumdamas nuo savęs, nustūmė juos iki jų miegamųjų. Dabar neprisimena, bet nemano, kad jam stumiant vaikus jie buvo nukritę ant grindų, gal kokį vieną kartą netyčia taip ir galėjo nutikti, bet tikrai ne 8-12 kartų. Tuo metu sutuoktinės nelietė, lietė ją kai vaikai buvo uždaryti kambaryje. Galiausiai jam pavyko vaikus nustumti iki kambario ir uždaryti duris. Jie bandė dar kelis kartus prasmukti pro duris įkišdami tai ranką, tai koją, bet jam pavyko uždaryti duris, tada jas užrėmė su šluota, kad jie neatsidarytų ir nebandytų bėgti pasiimti planšečių. Jie prieš tai dar skambino policijai. Tada pats paskambino policijai ir pasakė, kad vaikai yra saugiai uždaryti kambaryje. Taip pat paprašė, kad atvažiuotų moteris, nes namuose yra mergaitė. Vaikai kvietė policiją, nes jiems atrodė, kad tėvas nori juos užmušti, galbūt maždaug 10-12 kartų vaikams sakė, kad jam atsibodo toks jų elgesys, nes buvo konfliktinė situacija ir emocijos ėmė viršų. Kai užrėmė duris, sutuoktinė vis tiek komentavo jo adresu, todėl paėmė ją už sprando ir paguldė ant žemės. Taip pasielgė norėdamas perimti situacijos ir įvykių kontrolę. Jeigu neišeina su žmogumi susitarti dialogo forma, tada reikia naudoti prievartos priemones. Dialogas buvo, kai pasakė vaikams eiti miegoti ir, kad planšetes atgaus rytoj, jie to nesuprato, tai išsirutuliojo į tokį konfliktą. Vaikai pasakoja kitaip nei jis, nes vaikų baimės akys didelės, be to, buvo paruošti prieš teismą ką ir kaip sakyti teisme. Vaikus pamokyti galėjo močiutė, senelis, mama, nes jis yra emigrantas, išvažiavo į užsienį, paliko juos vienus. Vaikai niekada nesiskaito su juo. Vaikai galbūt jo ir neapkalbėjo, jie gal kitaip išsakė savo žodžius. Vaikų supratimas kitoks nei suaugusiųjų. Dėl N. S. nustatyto sveikatos sutrikdymo paaiškino, kad N. S. pastūmė atgal, tai buvo susistumdymas, artimas konfliktas, kūnai buvo susikibę į krūvą, galbūt N. S. kliuvo per susistumdymą, bet jam nesudavė, nebuvo smūgio per atstumą. Galbūt stumdamas kažkuriuo metu, kai sūnus bandė pro jį prasmukti, netyčia kilstelėjo ranką ir jam pataikė (išnarino žandikaulį), tačiau tyčia N. į žandikaulį netrenkė. Gali būti, kad netyčia stumdamas stuktelėjo jam, bet tikrai nesudavė, jeigu būtų trenkęs, tai nebūtų reikėję jo stumdyti, būtų reikėję reanimuoti. Neneigia, kad vaikus išstūmė naudodamas fizinę jėgą, kaip galima stipriai išstumti 90 kg, taip ir stūmė, buvo panaudota jėga kaip su buldozeriu. Stumiant kaip su buldozeriu galėjo būti 8 kumščiai į krūtinės sritį, nes jam po gabaliuką reikėjo atkovoti teritoriją, stūmė horizontaliai. Ten nebuvo smūgiai, bet stumiant su ranka grubiai galėjo taip būti. Vaikus atstūminėjo, o jie bandė patekti į virtuvę ir pasiimti savo planšetes. Sūnui galėjo skaudėti, nes jis buvo užvirtęs ant jo (kaltinamojo) ir bandė pro jį prasmukti. Supranta, kad tokiais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas sūnui ir sutrikdyta jo sveikata. R. S. stūmė 4 metrus nuo virtuvės iki kambario. Nepamena, ar jis buvo nugriuvęs stūmimo metu, galbūt ir gali taip būti. J. R. buvo nukritęs, tai toje vietoje yra sieninė spinta ir veidrodis. Galbūt R. atbulas užkliuvo už batų, nes toje vietoje yra batai, jis galėjo užkliūti dėl stūmimo. Abu sūnus nurodo, kad konfliktas iš pradžių kilo su N., nes jis pirmas atbėgo, bandė jį išstumti, o tada prisidėjo J.. Juos po vieną nustūmė iki kambario, nes tai vienas, tai kitas vis ištrukdavo. Policija galbūt buvo iškviesta tada, kai vaikus stūmė. Kai R. pirmą kartą skambino policijai, jis buvo hole. Kai antrą kartą skambino policijai, jis jau buvo kambaryje, o N. buvo tarp durų ir bandė į durų tarpą įkišti tai ranką, tai koją, kad negalėtų jų uždaryti. Dėl policijos filmuoto įrašo, kuriame apie konfliktą pasakoja vyriausiasis sūnus paaiškino, kad tai buvo konfliktinė situacija, visi gali interpretuoti kaip supranta. Sakė, kad užmuš, nes jam atsibodo tokie dalykai, kai tris dienas indai guli neplauti. Policijai atvykus vaikai buvo išsigandę, nes juos fiziškai išstūmė iš virtuvės. Jie to nesitikėjo, jie galvojo, kad kaip visada darys tai, ką nori. Dėl sutuoktinės paaiškino, kad paėmė ją už sprando ir švelniai paguldė ant žemės. Turbūt žmogui skauda, kai pakeli už sprando, galbūt todėl žmona jautė stiprų skausmą. Žmoną, kai ji buvo paguldyta ant grindų, laikė už sprando, nes ji dar kažką bandė komentuoti. Žinojo, kad žmonai prieš 6 mėnesius buvo atlikta operacija. Papildomai kaltinamasis nurodė, kad jo išsilavinimas karinis. Teigė, kad vaikai sutaria su mama, su broliu, su seneliais, vaikai yra nustatinėjami prieš jį (kaltinamąjį). Kai kiti nebesusitvarko, tada kreipiasi į jį. Tokių jėgos panaudojimo veiksmų nepateisina, bet tai buvo kraštutinė priemonė. Teigė, kad fiziniu būdu šeimoje konfliktų nesprendžia, yra buvęs pakeltais balsais. Anksčiau taip buvo nutikę Lenkijoje prieš metus, kai vaikai nevykdė žmonos ir jo nurodymų, tada nukentėjo ir žmona. Prašė skirti mažesnę nei siūlė prokurorė baudą, nes tokia suma jam per didelė, jo pajamos yra mažos.

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad įvykio dieną su kaltinamuoju gyveno kartu. Sutuoktinis grįžo namo apie 22 val. ar 22.30 val., jis tuo metu buvo virtuvėje, o ji buvo miegamajame. Laikas artinosi link 23 val. ir ji nuėjo vaikams pasakyti, kad jie eitų miegoti. Buvo pirma savaitė vasaros atostogų. Vidurinysis pasakė, kad dabar atostogos, ir jie norėtų ilgiau pažaisti. Jie dar žaidė maždaug pusvalandį. Nebepamena, ar sakė, kad sutuoktinis nueitų ir griežčiau pasakytų, jog vaikai eitų miegoti, bet tikrai nemanė, kad jis juos stumdys ar muš. Konflikto pradžios nematė. Tik išgirdo griežtą sutuoktinio toną, buvo kalbama garsiai, agresyviai ir su keiksmažodžiais. Pamatė vaikų planšetes virtuvėje ant stalo. N. tikrai bandė pralįsti pro tėvo petį ir pasiimti planšetes, bet tėvas pradėjo jį stumdyti stipriais judesiais. Vidurinysis tuo metu jau buvo lovoje. Ji paprašė liautis. Tai jau ne pirmas konfliktas šeimoje. Buvo du baisūs atvejai. Vieną sykį vyresnysis vaikas pateko į stacionarą su peties išnarinimu, tada ant vaiko buvo užšokta visu svoriu lovoje ir jis buvo smaugiamas. Lenkijoje didysis vaikas buvo smaugiamas, bijojo, kad vyras pasmaugs vaiką. Šį kartą nuo jų laikėsi per rankos atstumą ir nieko nekomentavo bijodama vyro agresijos, tik prašė vyro liautis ir vaikams sakė, kad eitų į kambarį. Vienu metu matė, kad abu vaikai bandė pralįsti pro tėvą. Vidurinysis buvo stumdomas kaip pingpongo kamuoliukas, jis skraidė. Stumdymasis vyko prieškambaryje. Viduriniajame kambaryje ašarojo dukrytė, ji gulėjo užsitraukusi antklodę ir verkė bijodama išlįsti. Šalia yra vaikų kambarys. Į tą vaikų kambarį jis stūmė vidurinį vaiką kelis kartus. Vaikas kelis kartus krito atatupstas. Prieškambaryje yra sieninė spinta aštriais kampais. Vaikas ten krito į veidrodį, bet veidrodis nesudužo nuo smūgio. Pati tuo metu buvo šalia, kai N. S. buvo trenkta į žandikaulį. Trenkta buvo krumpliais iš kumščio, prieš tai keletą kartų jam buvo suduota į krūtinės ląstą. Vaikui buvo sutrenkta kelis kartus. Sutuoktinis yra kairiarankis, visi sužalojimai yra padaryti iš dešinės pusės. N. buvo išsigandęs, jis rankomis suėmė veido sritį ir atstatė žandikaulį. Pati yra šeimos gydytoja. Tuo metu tikrai buvo išniręs (žandikaulis). Tai nutiko tikrai ne stūmimo momentu. Bijojo, kad jos nesužeistų, nes buvo trys savaitės po operacijos. Vyras jos tuo metu nelietė, tik agresyviai, piktai kalbėjo. Tuo metu, kai jis vaikus užrėmė, buvo iškviesta policija. Vaikai matė, kaip jis ją (I. S.) parbloškė, nes tuo metu bandė atidaryti kambarį. Ji ėjo pro šalį pažiūrėti, kaip laikosi dukrytė. Praeidama tik paklausė „kam tu taip, kodėl?“, „tu be reikalo taip padarei“ ir tada vyras pastvėrė ją už sprando ir parbloškė ant žemės. Krisdama susitrenkė pilvą, jos galva buvo pasukta šonu, vyras spaudė ją prie žemės, jai tuo metu skaudėjo. Vyras taip ją laikę 2-3 minutes. Dukrytė nematė konflikto, ji sėdėjo savo kambaryje, nes (tėvas) užrėkė, kad ji eitų į savo kambarį. Ji buvo kitame kambaryje nei berniukai. Matė, kaip vyras kairės rankos kumščiu trenkė N. 4 kartus į krūtinės ląstą. Į žandikaulį trenkė pabaigoje, nes vidurinysis pasakė, kad kvies policiją. Grumtynės ir stumdymasis, daužymasis truko mažiausiai 20 minučių, vienu metu vaikai lyg ir bandė paimti planšetes, bet paskui vaikai buvo išsigandę ir jau nieko nebeatiminėjo. Vidurinysis vaikas buvo labiau berniukų kambaryje. Jį stūmė ir jis parkrito ne vieną kartą. Stebisi, kaip nėra mėlynių ant jo kūno, nes jis skraidė. Vidurinysis vaikas buvo atsidūręs viduryje vaikų kambario, buvo kelis kartus parkritęs, jis paskambino į policiją tada, kai vyras ėmė rėkti, kaip jie jam visi atsibodo, kad jis juos išžudys po vieną. Pačioje pabaigoje buvo stumdomas tik J., o N. buvo daužomas. Vieną kartą matė, kad vyras stūmė N., galėjo ir nematyti kokio nors momento, nes kelis kartus buvo nuėjusi pas dukrytę. Kai atvažiavo policija ir medikai, didysis vaikas sakė, kad skauda nugarą, bet nugaroje nieko nebuvo. Kai medikai pradėjo išvažinėti, pradėjo skųstis vidurinysis, kad jam skauda, todėl jam davė tabletę.

Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis N. S. parodė, kad vakare apie 22.30 val. atėjo mama ir jam su broliu pasakė, kad reikia eiti miegoti. Brolis paprašė leisti ilgiau pažaisti, nes buvo prasidėjusios vasaros atostogos. Mama leido pusvalandį ilgiau pažaisti. Tada, po 20 minučių atėjo tėvas ir pasakė broliui eiti miegoti. Jam nebuvo sakyta eiti miegoti. Jo paklausė, ar jis nori eiti miegoti, atsakė, kad miegoti dar nenori. Kai tėvas grįžo po 10-15 minučių, brolis jau buvo lovoje išjungęs kompiuterį. Tėvas pagriebė brolio nešiojamą kompiuterį, brolio planšetę ir jo (N. S.) planšetę ir išėjo iš kambario. Pamatęs, kad paėmė jo planšetę pabandė ją susigrąžinti. Susistumdė su tėvu, nes jis jo nepraleido. Tėvas išsinešė planšetę, jis (N. S.) išėjo į prieškambarį, nes norėjo ją susigrąžinti, tėvas jį pastūmė už peties. Kol brolis nusileido iš antro lovos aukšto, kol pribėgo prie jo (N. S.), tėvas jį kelis kartus pastūmė, brolis nuskrido metrą, atsistojo, tada vėl pabandė. Mama išlindo iš kambario. Sesė irgi bandė, bet tėvas ant jos užrėkė, kad eitų į savo kambarį ir nelįstų. Sesė greitai pabėgo, jos nematė. Kai jau buvo prie kambario durų, tėvas jį nustūmė, neleido jam uždaryti kambario durų. Durys užsidaro į jų kambario pusę, todėl jas laikė, kad tėvas neuždarytų, kadangi norėjo susigrąžinti planšetę. Konfliktas kilo, nes brolis atsisakė valytis dantis, kadangi jis jau gulėjo lovoje. Kai jau buvo tarp kambario durų, tėvas ėmė mažiau stumti, o labiau smūgiuoti. Brolis tuo metu buvo už jo (N. S.) ir grasino paskambinti policijai. Smūgiavimas buvo iš kairio kumščio, ir keli sutrenkimai iš dešinio. Buvo sutrenkta į krūtinę kumščiu, bet neatsimena, kiek kartų. Tėvas grasino, kad užmuš, tada brolis pasakė, kad iškvies policiją. Tėvas pagrasino, kad juos išžudys po vieną, kad jo rankos jau suteptos krauju. Tada brolis paskambino policijai, po jo skambučio jis (N. S.) dar pabandė išeiti. Tada tėvas jam pasižiūrėjo tiesiai į akis ir trenkė iš kairio kumščio į žandikaulį. Buvo nustebęs, kad jis jam užvožė į žandikaulį. Kol išsistatė žandikaulį, tėvas uždarė duris. Mama paklausė „kodėl?“, tada tėvas ant jos užrėkė. Girdėjo ir matė jų konfliktą, nes jų durys yra pusiau stiklinės, matosi tik šešėliai. Nematė, kaip jis nubloškė mamą ant grindų, bet matė šešėlius kaip ji krito. Tada bandė išlįsti ir padėti mamai, bet tėvas jį įstūmė atgal ir juos su broliu užrėmė su šluota. Nematė, kaip krito mama, ten buvo tik šešėliai, matė, kai mama buvo ant grindų. Jam buvo suduota į krūtinę ir vienas smūgis į žandikaulį. Stūmimai buvo labiau į pečius. Tėvas stūmė jį su dviem rankomis, labiau į pečius, o brolį stūmė labiau ties krūtine. Ties šonais smūgių lyg ir nebuvo, bet stumiantis gal ir galėjo pastumti. Tėvas pastaruoju metu dirbdavo užsienyje, kai jis grįždavo būdavo bent vienas konfliktas. Dabar su tėvu nebendrauja. Gal yra ir jo paties (N. S.) kaltės, kad nenorėjo nusiraminti, bet ir tėvui negali atleisti.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas M. P. (M. P.) parodė, kad jei neklysta, tai buvo smurtas artimoje aplinkoje. Atvyko kartu su V. M.. Kada tai buvo, neprisimena, adreso taip pat neprisimena. Juos pasitiko šeima, jie informavo, kad buvo konfliktas tarp tėvo ir sūnaus, kad tėvas trenkė sūnui, kad jį sumušė. Kaip buvo trenkta ir kokios kūno vietos buvo sumuštos neatsimena. Atsimena, kad buvo vyro žmona. Neatsimena, ar to konflikto metu dar kas nors nukentėjo. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad vyras sakė, jog jis dirbo užsienyje, grįžo namo, su vaikais blogi santykiai, pastoviai kyla buitiniai konfliktai, vaikai neklauso. Neatsimena, ar bendravo su vyresniuoju sūnumi. Neatsimena, ar matė smurto požymius ant nukentėjusiojo. Vaikas jam pasakė, kad tėvas norėjo sumušti motiną, kaip konkrečiai tėvas bandė ją sumušti, vaikas nesakė. Jaunesnysis vaikas nesakė, kad buvo nukritęs ant grindų. Su mama kalbėjo, ji viską patvirtino, patvirtino, kad vyksta pastovūs konfliktai su vyru, kad vyras smurtauja.

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas V. M. (V. M.) parodė, kad atsimena, jog gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykio gerai neprisimena, atsimena, kad vyko į (duomenys neskelbtini), ten rado vyrą, du sūnus, moterį, ir viename iš kambarių mažą mergaitę. Jeigu gerai atsimena, vienas iš vaikų (berniukas) buvo apsiverkęs. Neprisimena, kokie buvo atlikti smurtiniai veiksmai. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Neatsimena, ar matė smurtinių žymių ant nukentėjusiųjų. Tarnybiniame pranešime turėtų būti viskas surašyta ir nurodyta. Tarnybiniame pranešime viskas pažymėta teisingai, prie jo pridėtas protokolas yra teisingas, nes tai buvo surašyta iš karto po sulaikymo, po pristatymo į policijos komisariatą. Neatsimena, ar vyras prie jų (pareigūnų) pasakė, kad visus užmuš. Nurodė, kad jo tarnybinis pranešimas yra surašytas iš nukentėjusiųjų ir sulaikytojo žodžių.

Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti nukentėjusiojo J. R. S. ir liudytojos V. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas nukentėjusysis J. R. S. parodė, kad įvykis buvo prieš 1 val. nakties, jis žaidė žaidimą, negalėjo atsijungti, nes žaidė su kitais žmonėmis. Tėtis sakė eiti miegoti, atsakė „tuoj“, pabaigė žaidimą ir ėjo miegoti, bet tėtis pradėjo imti jo telefoną, planšetę, kompiuterį. Brolis atsistojo, norėjo atsiimti, bet tėtis pradėjo stumdytis, keiktis, buvo piktas. Brolis sakė atiduoti daiktus, tėtis jį pastūmė, pradėjo muštis, draskė, stumdė, trankė. Tėtis pastūmė brolį daug kartų, kiek tiksliai pasakyti negali. Tėtis su ranka pastūmė broliui į krūtinę, brolis supyko, nes norėjo atsiimti savo daiktus, nieko blogo nedarė. Tėčiui pastūmus brolį, jis nukrito ant grindų. Bandė apginti brolį, bet tėtis jį išstūmė į veidrodį, jis nukrito. Matė, kaip tėtis stumdė brolį, dar matė mama ir šiek tiek sesė, bet ji daugiausiai laiko buvo pasislėpusi kambaryje. Iš pradžių viskas prasidėjo jų su broliu kambaryje, tada ėjo iki tualeto, kur labiausiai viskas vyko ir baigėsi svetainėje. Tėtis broliui apdraskė praktiškai visą nugarą. Dar broliui trenkė kažkur apie smakrą (rodo sprandą), dar buvo mėlynės ant nugaros, ant rankos. Tiksliai nematė, kada broliui trenkė, nes bandė jam padėti. Nurodė, kad stumdymas yra tada, kai stumi ir jis nukrenta arba nenukrenta, o trenkimas, kai griežtai trenki. Kaip broliui trenkė matė gal 3 kartus, kažkur po savaitės broliui pradėjo atsirasti daug mėlynių. Toje situacijoje, kai bandė padėti broliui, jį irgi stumdė, jam trenkė, jis nelabai pajautė, bet žino, kad jam dar įdrėskė ir pastūmė į veidrodį, nukrito ir vos nesitrenkė kur aštru. Kai nugriuvo, jis truputį nudrėskė ranką ir smarkiai nukrito ant nugaros, po nukritimo 1-2 min. skausmas buvo. Nelabai jautė, kai jam trenkė, nes daug adrenalino buvo, bet po savaitės mėlynė atsirado. Jį nelabai sužeidė, nes jis bandė apginti brolį. Jam atrodo, kad jam trenkė vieną kartą ir apdraskė nugarą. V. tėtis nelietė, ji nėjo arti prie situacijos, ji slėpėsi kambaryje, užsidėjo ausines ir pradėjo žiūrėti video, kad nematyti visko. Ji nenorėjo, kad ją trankytų. Tėvas sakė, kad juos visus nužudys. Paskui dar piktas jų kambarį užrakino su šluota, jis (J. R. S.) dar prieš tai paskambino policijai. Policijai skambino kol tėtis laikė duris. Kažkaip atidarė kambario duris ir matė, kaip tėvas pastūmė mamą ant grindų tik po pilvo operacijos. Kai mama buvo ant grindų, ji buvo išsigandusi, o po to tėtis vėl uždarė duris ir su šluota užrakino. Paskui mama sakė, kad jis ją smaugė. Policija iškvietė, nes jau daug kartų taip buvo. Tėtis nuolat daužo, tranko, rėkia, šaukia, kad užmuš. Tėtis sako, kad nemyli jų, kad nenori šeimos, nuolat kartoja, kad užmuš juos, sako viską apie juos blogo. Kai atvažiavo policija tėvas melavo apie viską. Jis apdraskė broliui visą nugarą ir sakė, kad jis spėjo apsidraskyti save. Pradėjo meluoti, lyg tai nieko nebuvo ir taip visada būna. Kai buvo išvažiavę į Lenkiją paatostogauti, jie su broliu nenorėjo į vieną vietą važiuoti, tėvas broliui pradėjo ranką laužyti, užsipuolė iš karto. Kitą kartą irgi brolis nenorėjo kažko daryti, tai jam vos rankos nesulaužė. Tėtis vis puola, keikiasi, nelaimingas būna, jam nerūpi šeima, sako, kad visi jį šantažuoja dėl pinigų, sako, kad mama negamina maisto. Tą dieną paskambino policijai, nes jiems jau atsibodo. Pagal telefoną galėtų pasakyti, kada šis įvykis buvo, nes turi išsisaugojęs, kada kam skambino, bet žino, kad jau buvo prasidėjusios vasaros atostogos, gal prieš mėnesį ar du (b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta liudytoja V. S. parodė, kad ji tada buvo savo kambaryje, tėtis išėjo iš brolių kambario, J. bėgo paskui ir jie pradėjo muštis, stumdytis. Vyresnis brolis sakė atiduoti kompiuterį, planšetę, tėtis pasakė „negausi“, ji girdėjo, kad mušėsi, stumdėsi, trankėsi, girdėjo spardymą į siena, didįjį brolį nustūmė toli, mažajam trenkė, mama sakė sustoti, ji girdėjo daug keiksmažodžių, mušimų ir iš mažojo brolio girdėjo daug kartų „psichopatas“. Mama sakė sustoti ir ji apsidengė kaldra, užsikimšo ausis ir nieko negirdėjo, kai norėjo eiti į tualetą, tėtis sakė eiti atgal arba rėks. Prisimena, kad girdėjo, kaip mamai kažkas trenkė, nežinojo kas. Pasirodo tėtis mamą už galvos laikė prie sienos ir sakė nužudys, bet ji negirdėjo, kai tai sakė. Kitą dieną bijojo išeiti, sapnavo didelį košmarą. Atsimena naktį tėtis kažkur išvažiavo, ji labai verkė, čia tą pačią naktį ir dar kitą, bijojo labai. Buvo labai baisu, kad visi mušasi, stumdosi, yra trankymas, smaugimas ir kai tėtis leido išeiti, išsivalyti dantis, tėtis uždėjo šluotą prie durų, kad niekas negalėtų atidaryti durų, daugiau nieko nematė. Čia buvo viskas pirmą arba antrą vasaros mėnesį (b. l. 50-51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis D. S. esmines aplinkybes nurodė analogiškas nurodytoms jo apklausos teisme metu. Paaiškino, kad gyvena kartu su žmona I. S., sūnumi N. S., sūnumi J. R. S., dukra V. S.. 2018 m. birželio 21 d., apie 23 val. žmona bandė vaikams liepti eiti miegoti, o jie tuo metu žaidė kompiuterinius žaidimus savo vaikų kambaryje. Vaikai žmonos neklausė ir ji liepė jam eiti pasiaiškinti su vaikais. Nuėjus į vaikų kambarį, paklausė kodėl jie neklauso mamos, atjungė kompiuterius ir išnešė planšetinius kompiuterius ir nešiojamąjį kompiuterį iš jų kambario, juos atnešė į virtuvę ir padėjo ant stalo. Vaikai puolė jam iš rankų atiminėti kompiuterius, o jis, paėmęs sūnus už sprando rankomis (vieną viena ranka, kitą kita ranka) išstūmė juos iš virtuvės link vaikų kambario. Jie nuolat išsisukdavo, vėl bandė patekti į virtuvę ir paimti kompiuterius, o jis vėl, už ko pavykdavo juos sučiupti, išstumdavo juos iš virtuvės. Kada vaikai buvo savo kambaryje, J.-R. paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, pasakęs, kad jis (D. S.) juos muša. Vaikų kambario duris, įvarius ten vaikus, pavyko uždaryti iš 4-5 karto, nes jie atsistoję tarp durų, neleisdavo jų uždaryti. Tada jis iš savo telefono paskambino 112 ir pasakė, kad jie ką tik gavo pranešimą iš jo vaikų dėl neva jų sumušimo, pasakė, kad vaikai yra savo kambaryje ir jie laukia policijos, dar paprašė, kad tarp pareigūnų būtų moteris, nes namuose yra mažametė dukra. Įvykio metu jo žmona pradėjo rėkti, reikalaudama, kad nemuštų vaikų. Jam nusibodo klausyti, kaip ji nuolat užstoja vaikus, kurie visiškai nieko neklauso, jis ją paėmęs ranka už sprando, paguldė ant grindų. Tada suskambėjus domofonui, į butą įleido du gydytojus iš GMP ekipažo, paaiškino jiems visą situaciją, jie apžiūrėjo vaikus, o ne už ilgo atvyko ir policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, iš kambario išėjo vaikai, kurie pareigūnams pradėjo aiškinti, kaip jis juos smaugė ir grasino nužudyti. Iš pykčio ir nevilties tikrai pasakė, kad visus nužudys, bet realiai neketino nieko panašaus daryti. Tokie konfliktai dėl to, kad vaikai visiškai neklauso nei motinos nei jo, namuose vyksta ne pirmą kartą. Paskutinis rimtas konfliktas buvo kilęs šeimoje atostogų Gdanske metu, kuomet jaunesnysis sūnus laikydamas rankoje virtuvinį peilį, bandė jį pulti. Konfliktas taip pat vyko dėl to, kad neleido vaikams naudotis kompiuteriu (b. l. 80, 82).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. S. parodė, kad 2018 m. birželio 21 d. grįžo iš darbo apie 21.30-22 val. Vyras buvo blaivus, virtuvėje ruošė vakarienę. Apie 23 val. vyras nuėjo į vaikų kambarį pasakyti, kad jie eitų miegoti. Tiksliai neatsimena, galimai ji jo apie tai paprašė. Tuo metu, abu sūnūs, žaidė kompiuterinius žaidimus. Vyras liepė vaikams išjungti kompiuterius ir eiti miegoti. R. pasakė tėvui, kad tuoj išjungs, o vyresnysis N. pasakė, kad dabar išjungti negali. Tada jos vyras atjungė kompiuterius ir atnešė juos į virtuvę. Paskui tėvą į virtuvę atėjo vyresnysis sūnus, kuris norėjo paimti savo kompiuterį, o vyras neleido to padaryti. Ką kalbėjo vyras su sūnumi, neatsimena. Pamena, kad vyras kalbėjo pakeltu tonu, nes pastaruoju metu jis kalbasi su jais grubiai. Paskui į virtuvę atbėgo ir vidurinis sūnus R., kuris reiškė pretenzijas tėvui dėl paimto planšetinio kompiuterio, sakydamas, kad jis pirktas už jo pinigus. Kas buvo toliau virtuvėje, neatsimena, pamena, prie įėjimo į vaikų kambarį, vyras pastūmė N., nes tas norėjo eiti į virtuvę: nuo pastūmimo N. atsitraukė per kelis metrus, paskui vyras ranka griebė N. už sprando, spaudė prie grindų. R. išsigando, pradėjo verkti, pribėgo prie brolio, bandė atitraukti tėvą nuo N. Ji tuo metu prašė savo vaikų ir vyro nusiraminti, vaikams pasakė, kad eitų į kambarį, neitų paimti kompiuterių. Vyras pastūmė ir R., tačiau jo nemušė, tiesiog nuo pastūmimo R. nukrito. Tuo metu N. ir toliau bandė pasprukti nuo tėvo, jie abu stumdėsi, N. bandė pro tėvo rankos apačia pralįsti į kambarį, o vyras jį paėmęs už pečių stumdė ir kumščiu trenkė į žandikaulį. Ji reaguodama į tai, bandė juos rankomis atitraukti vieną nuo kito, bet jų netempė, nes yra po operacijos. Po suduoto broliui smūgio, R. pasakė, kad kvies policiją, į ką vyras atsakė „kviesk“, toliau visų jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, pradėjo jiems grasinti, kad juos visus išžudys, išguldys po vieną, nes jo rankos jau suteptos krauju ir jam tai nėra naujiena. Tada R. išsigandęs, dar kartą pakartojo, kad kvies policiją ir žiūrėdamas į ją, laukė jos pritarimo. Ji pasakė kviesk ir tada R. paskambino į 112, pranešdamas, kad tėvas nori juos nužudyti. Vyrui pavyko vaikus įvaryti į jų kambarį, uždaryti duris. Viso konflikto metu jos dukra, liepus tėvui būti savo kambaryje, sėdėjo ant lovos užsiklojusi kaldra ir kukčiojo. Vyro paklausė, ar viso to reikėjo ir jai praeinant pro jį, jis ją ranka stvėrė už sprando ir pargriovė ant grindų, laikė prispaudęs. Ji jo paklausė, ką jis daro, pasakė, kad tik 3 savaites ji yra po operacijos. Į jos pasakymą vyras atsakė „kad žinotum savo vietą“. Paskui vyras nuo jos atsitraukė, ir šluota užrėmė vaikų kambario duris. Paskui vyras paskambino į 112, pasakė, kad iš jų buto buvo iškvietimas ir paprašė, kad tarp atvykstančių pareigūnų būtų moteris. Vyras demonstratyviai atidarė balkono duris, langus. Ne už ilgo atvyko medikai, o po jų policijos pareigūnai. Atvykus medikams, N. pasiskundė, kad jam skauda nugara ir yra apdraskyta, nors pakėlus marškinius, jokių įdrėskimų ji nematė. Toliau medikai bendravo su dukra, nes ji negalėjo nusiraminti, buvo labai išgąsdinta. Medikams taip pat pasiskundė ir R., pasakęs, kad skauda nugarą ir jam buvo duoti vaistai nuo skausmo. Pareigūnams vaikai papasakojo apie tai, kaip viskas vyko. Grasinimus nužudyti vyras kartojo ne vieną kartą. Po šio įvykio ji patyrė fizinį skausmą, stresą. Jai skaudėjo krūtinė, nes kai vyras ją paėmė už sprando ir guldė ant grindų, kita ranka jis ją prilaikė prirėmęs ranką prie krūtinės. Į medikus nei vienas šeimos narys daugiau nesikreipė ir niekas iš jų nesikreips, nes patyrė tik fizinį skausmą, jokių matomų sužalojimų nėra, nei įdrėskimų, nei kraujosruvų bei kokių nors kitokių žaizdų (b. l. 10).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. S. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir pirmos jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėjo, kad po to, kai jos vyras D. S. susimušė su vaikais, ji pabandė įeiti į vaikų kambarį ir kažkaip apginti savo abu sūnus, tačiau jos vyras staigiu rankos judėsiu griebė ją už sprando, parbloškė ant žemės ir laikydamas už sprando ją tiesiog įrėmė į grindis ir laikė prispaudęs. Pajuto stiprų fizinį skausmą, Viso konflikto metu D. S. grasino juos nužudyti, sakė, kad pasmaugs ir tai jam ne naujiena, kad jie jam visi atsibodo, kad po vieną juos čia išguldys. Kai atvyko policijos pareigūnai, vaikai pradėjo pasakoti, kad be sukeltų muštynių tėvas dar grasino juos visus išžudyti. Vienas policijos pareigūnas atsisuko ir gana griežtai D. paklausė, ką jis gali pasakyti šiuo klausimu. Tada D. S. paminėjo kažkokio tai būrio ar bataliono, kuriame tarnavo, numerį, kurio neįsiminė. Dar vaikai pareigūnams pasakojo, kad iškvietė pagalbą, nes jiems jau atsibodo, kad tėtis taip elgiasi. Tai ne pirmas kartas, kai jos sutuoktinis smurtauja prieš juos, tačiau dėl ankstesnių atvejų jie niekur nesikreipė. 2018 m. birželio mėnesio konflikto metu D. S. labiau tyčia mušė jų vyresnįjį sūnų N.. Matė, kad po stipraus smūgio kumščiu į veido sritį, N. labai nustebo ir, matyt, iš to streso ir adrenalino pats sau įsistatė išnarintą apatinį žandikaulį atgal. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota N., nespėjo skaičiuoti. Kai tik J. R. bandė užstoti brolį, jis buvo nustumiamas atgal į kambarį. Po vieno tokio nustūmimo jis atsitrenkė į spintą. Kai D. vėl nustūmė J. R. nuo savęs, tai sūnus nukrito nugara ant grindų. Dukra konflikto pradžioje buvo išėjusi iš savo kambario, tačiau vyras jai liepė grįžti, užsidaryti ir sėdėti kambaryje. Konflikto ji nematė, tačiau galėjo viską puikiai girdėti. D. S. iki šiol jų neatsiprašė, per dukrą jis bando sužinoti kokia situacija namuose. Vienintelis asmuo, su kuriuo jis bendrauja normaliai, yra dukra, jis jai ir paspirtuką nupirko ir šiaip lepina. Jai jis rašė visokias negražias žinutes, kad jie jį į kalėjimą pasodino, kad yra išdavikai ir pan. Kadangi pasikeitė telefoną, tai šitų žinučių neišsaugojo. Su sūnumis D. S. nebendrauja, ryšių nepaliko. Kol gyveno kartu, vaikų nemotyvavo visai, tik sakydavo, kad jie nevykėliai (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis N. S. parodė, kad 2018 m. birželio pabaigoje ar liepos pradžioje jie visi buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jis ir jaunesnysis brolis J. R. buvo savo kambaryje, jų jaunesnė sesė V. buvo savo kambaryje, kur tiksliai buvo jų tėvai, nežino. Po 22 val. tėvas atėjo pas juos į kambarį ir liepė J. išjungti kompiuterį, planšetą, atsijungti nuo žaidimų ir eiti miegoti. J. taip ir padarė, jis atsijungė nuo žaidimų, viską išjungė, padėjo ant stalo ir užlipo į lovos antrą aukštą, bei atsigulė miegoti. Maždaug po 10 minučių tėvas grįžo į jų kambarį ir liepė J. eiti valytis dantų. J. jam pasakė, kad tėvas neliepė valytis dantų, o tik paprašė viską išjungti, ką jis ir padarė. Jie pradėjo ginčytis ir tėvas paėmė J. kompiuterį. Jis išlipo iš lovos ir nuėjo tėvui iš paskos iki virtuvės, pabandė paimti J. kompiuterį, tačiau tėvas jį vieną kartą stipriai pastūmė. Dar bandė prasibrauti pro tėvą iki virtuvės, tačiau jam nepavyko. Tėvas pradėjo jį stipriai stumdyti atgal iki jų kambario. Tuo metu trumpam iš kambario buvo išėjusi V., tačiau tėvas pakeltu tonu liepė jai grįžti į savo kambarį ir nesirodyti. Nustūmęs jį iki jų su broliu kambario durų, jis jam vieną kartą stipriai trenkė kumščiu į apatinį žandikaulį. Smūgis buvo toks stiprus, kad jam išniro žandikaulis. Tėvas bandė jį įstumti iki galo į kambarį, kad galėtų uždaryti duris. Tai pamatęs jį bandė apginti J.. Tada tėvas jį vieną kartą taip stipriai pastūmė į krūtinės sritį, kad J. „nuskrido“ per pusę kambario. Ar jis kur nors atsitrenkė ar susižeidė, nematė. Jis toliau bandė išeiti iš kambario ir tada tėvas jam sudavė mažiausiai 8 smūgius kumščiu į krūtinės sritį bei šonus. Toliau bandė išeiti iš kambario, kai tėvas jį stipriai pastūmė ir jis nukrito ant grindų, atsitrenkė nugarą. Mama norėjo tėvą nuraminti ir juos užstoti, bet tėvas sugebėjo uždaryti jų kambario duris. Uždaręs jas, jis laikė durų rankeną, pakėlęs ją į viršų. Nei jis, nei brolis negalėjo išeiti iš kambario. Tada per kambario durų matinį stiklą pamatė, kad tėvas nubloškė ant grindų mamą. Kai atidarė duris, pamatė, kad tėvas smaugia mamą. Ar jis smaugė ją viena ranka ar abiem, neįsidėmėjo. Bandė tėvo rankas atitraukti nuo mamos. Kai atitraukė tėvo rankas, jis pradėjo sakyti, kad tuoj juos visus čia užsmaugs, jam tas pats, nes jo rankos jau suteptos krauju. J. pasakė, kad kvies policiją, tada tėvas pareiškė: „Gerai, kviesk, pasėdėsiu kalėjime“. J. iš savo telefono numerio surinko 112. Tėvas vėl jį įstūmė į jų kambarį, uždarė duris ir užrėmė durų rankeną šluota, kad jie su broliu negalėtų išeiti. Tėvai liko koridoriuje, jie toliau ginčijosi, tačiau tik žodžiu. Mama prašė ją įleisti į jų kambarį, o tėvas pasakė: „Neatidarysiu tų durų, kol policija neatvažiuos“. Kiek pamena, tai pirmieji atvažiavo greitosios pagalbos medikai. Policijos pareigūnai atvažiavo po gerų 20 minučių, bent jau jam taip pasirodė. Medikai juos apžiūrėjo, J. davė nuskausminamųjų. Jam dėl patirto streso ir šoko padidėjo adrenalino kiekis kraujyje ir jis pradžioje nieko nejautė. Vėliau jam pradėjo skaudėti visur. Policijos pareigūnai tėvą išvežė į areštinę. Po įvykio jie kreipėsi į teismo medicinos ekspertus. Po šio įvykio su tėvu beveik nebendrauja, gyvena jis pas savo mamą. Nei jo, nei brolio, nei mamos jis taip ir neatsiprašė. Tai ne pirmas kartas, kai tėvas smurtauja, tačiau prieš tai jie į policiją nesikreipė (b. l. 22).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. P. iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tėvas muša brolį, grasino pranešėjui, kad papjaus. Atvykus į vietą, buto duris jiems atidarė vyriškis. Užėjo į butą, ten buvo du mažamečiai vaikai (mergaitė ir berniukas), vienas nepilnametis vaikinas ir apsiverkusi moteris. Jis nuvedė vaikus į atskirą kambarį, o vyr. patrulis M. P. liko su sutuoktiniais. Kaip jam papasakojo vyresnysis vaikas, jis susipyko su tėvu dėl to, kad tėvas paėmė nešiojamąjį kompiuterį ir planšetinius kompiuterius, neleido žaisti jais, liepė eiti miegoti. Kai jis atėjo pas tėvą į virtuvę, jie toliau barėsi ir tėvas jam vieną kartą trenkė per veidą, pataikė į žandą. Tada jį užstojo jaunesnysis brolis J. R.. Tėvas ir jį išvarė iš virtuvės, neleido paimti kompiuterių. Kai juos užstojo mama, tėvas ją griebė už kaklo. Jų jaunesnioji sesuo nubėgo į kambarį ir ten pasislėpė. Vaikų tėvas, kaip vėliau paaiškėjo, D. S., nurodė, kad vaikai jo neklausė, nėjo miegoti, dėl to jis paėmė visus kompiuterius ir sudėjo jos virtuvėje. Pirmas atėjo vyresnysis sūnus N., bandė susirinkti kompiuterius. Kai tėvas jam neleido, tai N. šoko link jo, dėl ko vieną kartą delnu gavo per veidą. N. ginti atbėgo jaunesnysis sūnus J. R.. Jis bandė užstoti brolį, bet buvo išstumtas iš virtuvės. Kiek vėliau į konfliktą įsivėlė ir žmona. Kas kvietė policiją, D. S. nežino. Dar jis pasakė, kad vaikai jo visiškai neklauso, žmona jiems viską leidžia ir jie tampa nevaldomi. Jam viskas atsibodo ir jis tokiu būdu nusprendė visus paauklėti. Iš pykčio jis dar sušuko, kad visus užmuš (b. l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad 2018 m. birželio mėnesį dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. M. iš VPK OVS buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute, tėvas muša vaikus, grasino, kad papjaus. Atvykus į vietą, užėjo į butą, ten buvo trys vaikai - 2 mažamečiai vaikai (mergaitė ir berniukas) ir vienas nepilnametis vaikinas bei apsiverkusi moteris. Virtuvėje stovėjo vyriškis. Jis nuėjo bendrauti su vaikais. Mergaitė buvo savo kambaryje ir įvykio nematė, sakė, kad buvo ginčas tarp tėvo ir brolių, o brolius bandė užstoti mama. Jaunesnysis sūnus, kukčiodamas, pasakojo, kad tėtis sumušė brolį, o jis bandė tėtį sustabdyti. Dar juos užstojo mama, bet tėtis ir jai kažką padarė. Pasak vyresniojo sūnaus N., tėvas jam trenkė per veidą, kai jis bandė pasiimti kompiuterius. Jo jaunesnysis brolis R. bandė užstoti, tačiau tėvas jį atstūmė ir R. nukrito ant grindų. Kai juos bandė užstoti jų motina, tai tėvas užtrenkė jį ir brolį kambaryje, o pats bandė sumušti motiną. Pasiteiravus įtariamojo, kas atsitiko, jis viską neigė, tik pareiškė, kad vaikai jo visiškai neklauso. Jam buvo pasiūlyta vykti į komisariatą, jis bandė atsisakyti, tačiau jam buvo išaiškinta, kad jie turės teisęs panaudoti visas spec. priemones. Tada, kaip vėliau paaiškėjo, D. S. apsirengė ir kartu su jais nuvyko į komisariatą (b. l. 58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 2135/2018(01) nurodyta, kad I. S. po 2018 m. birželio 20 d. įvykio išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Nesant sužalojimo požymių, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 2133/2018(01) nurodyta, kad N. S. nustatytos dešiniojo žando, krūtinės ląstos abipus poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2018 m. birželio 20 d.. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais, pasiekiami tiriamojo ranka, nebūdingi griuvimui ant kieto paviršiaus (b. l. 29).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018 m. birželio 25 d. specialisto išvadoje Nr. G 2134/2018(01) nurodyta, kad J. R. S. po 2018 m. birželio 20 d. įvykio išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota. Nesant sužalojimo požymių, nėra ir pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 45).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. pranešimuose apie smurtą artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2018 m. birželio 20 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) D. S. konflikto metu ranka trenkė sūnui N. S. į žandikaulį, trenkė gintį atbėgusiam sūnui J. R. S. bei smaugė vaikus ginti atbėgusią I. S.. Viską matė V. S. (b. l. 19, 30).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą nustatyta, jog policiją kvietė J. R. S.. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018 m. birželio 20 d., apie 23 val. N. S. pradėjo konfliktuoti su savo tėvu D. S.. D. S. ranka trenkė N. S. į žandikaulį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. N. S. pradėjo ginti jo jaunesnysis brolius J. R. S., tėvas ir jam trenkė, vėliau vaikus pradėjo ginti jų motina I. S., kaip paaiškino moteris, vyras ją smaugė. Taip pat N. S. teigė, jog tėvas grasino visus nužudyti, nes jo rankos ir taip suteptos krauju. Į įvykio vietą atvyko GMP, vaikams suteikė pagalbą vietoje. N. S. kairysis žandikaulis buvo paraudonavęs, vaikas verkė. J. R. S. taip pat patyrė fizinį skausmą, kaip paaiškino, tėvas jam taip pat sudavė per veidą, vaikas verkė. I. S. paaiškino, kad vyras ją smaugė, patyrė fizinį skausmą, moteris buvo apsiverkusi. Ant I. S. smaugimo požymių nesimatė. Visiems trims D. S. grasino, kad nužudys (b. l. 52-53).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas pareigūnų įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas užfiksuota, kad vaizdo įraše pavadinimu ,,VID_20180621_000000[1]“ matyti buto aplinka, prie sienos stovi vaikinas ir berniukas. Vaikinas sako: „atėjo į kambarį, pasakė broliui eiti miegoti. Jisai nuėjo miegoti. Brolis užlipo į lovą antram aukšte ir nuėjo miegoti. Tada atėjo rėkti, paėmė brolio laptopą. Pasakė jam, kad padėtų brolio laptopą. Brolis viską padarė, ką jisai paprašė. Jis paėmė jį nusviedė per pusę kambario. Jį kai bandė nueiti toliau sustabdyti, jisai pradėjo daužyti, trenkė jam į žandikaulį. Brolis tada bandė tėvą nuo jo (vaikino) atkrapštyti. Jisai ir jam trenkė, po to mama bandė jį atkrapštyti, jisai ir mamą nusviedė ant grindų. Grasino juos užmušęs. Sakė „užmušiu ir jus, mano rankos jau suteptos krauju, pasėdėsiu kalėjime.“ Berniukas sakė ir nugarą gali parodyti. Vyras susako kažką, ko nesigirdi, tada vaikinas atsako: „aga, ir man praskėlei“. Moteris pasakė, kad bute dar yra mergaitė. Vyras nurodė, kad dukra kitame kambaryje. Užėję į kambarį pareigūnai pamatė ant lovos sėdinčią mergaitę ir paklausė, kas atsitiko. Mergaitė verkė, bandė kažką papasakoti. Mergaitė pasakė „Tėtis sako broliui eit miegot. Jie neklauso ir tiesiog tyčia lenda“. Mergaitė pasakė, kad į policiją skambino brolis. Vaizdo įrašė pavadinimu „VID_20180621_000546[1]” matosi virtuvė. Pareigūnų paklausta, moteris paaiškino, kad tik bandė vaikus apginti, atitraukti jį nuo vaikų, jisai tikrai čia juos nedraskė. Bet vaikams ten daug kas ir traukė. Čia ne pirmas išpuolis. Pareigūnui paklausus moters ar tai, ką sako vyras tiesa, visą dieną kompiuteriai, dėl to konfliktai, moteris atsakė, kad nežino (b. l. 54).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. birželio 20 d., apie 23.37 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) gautas pranešimas, jog skambino 13 m. mergina, jos tėvas muša brolį, grasino pranešėjai, kad ją papjaus su peiliu jei jį gins brolį. Nurodytas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 59).

BPC Vilniaus skyriaus rašte nurodyta, kad 2018 m. birželio 20 d. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys skambučiai dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 64).

Apžiūros protokole, kuriuo buvo apžiūrėtas 2018 m. birželio 20 d. skambučio BPC garso įraše pavadinimu „2018_06_20_23-37-05_25.01“ nurodyta, kad girdisi, kaip pranešėjas drebančiu balsu praneša, jog jų tėtis bando juos nužudyti (pranešėjas pradeda kukčioti ir verkti), sako, kad tėtis išprotėjo. Pranešėjas nurodė savo adresą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštas. Girdisi kaip BPC darbuotoja ramina verkiantį pranešėją. Pranešėjas aiškina, kad jų tėtis išprotėjo, pradėjo jiems grasinti, pasakė jam, kad bando apginti savo brolį, tėtis atsakė, kad jau nepadės, jis bandys jį nužudyti su peiliu. Į BPC darbuotojos klausimą nurodė, kad tėtis šiuo metu peilio neturi, tranko jo brolį. Pranešėjas pradeda isteriškai rėkti „atsitrauk nuo jo“, fone girdisi vyriškas balsas „Marš miegot, sakau!“. Pranešėjas nurodė, kad jam 13 metų, tėvo vardas ir pavardė D. S.. Kol kas medikai nereikalingi. Garso įraše pavadinimu „2018_06_20_23-40-28_25.00“ girdysi kaip paskambinęs pranešėjas nurodo, kad jisai (tėvas) dabar bando žudyti jo mamą. BPC darbuotoja atsakė, kad pas juos jau važiuoja policijos pareigūnai ir medikai (b. l. 65-66).

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties rašte nurodyta, kad 2018 m. birželio 20 d. į kvietimą (duomenys neskelbtini), išvykusi 0880 brigada apžiūrėjo nepilnametę V. S., N. ir J.-R. S. nebuvo apžiūrėti (b. l. 68).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2018 m. birželio 21 d., 00.30 val. D. S. buvo nustatytas 0,80 promilių neblaivumas (b. l. 71).

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariams, kadangi D. S. smurtą naudojo savo žmonos I. S. bei sūnaus N. S., su kuriais kartu gyveno, atžvilgiu.

BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė ir tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nukentėjusiojo mažametystė kaip nusikaltimą kvalifikuojantis požymis yra tada, kai nukentėjęs asmuo yra jaunesnis nei 14 metų ir kaltininkas tai žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti. Smurto vartojimo mažamečio atžvilgiu požymis kaltinamajam inkriminuotas pagrįstai, kadangi D. S. smurtą vartojo savo mažamečio sūnaus J. R. S., kuriam nagrinėjamų įvykių metu buvo 13 metų, atžvilgiu

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji bei liudytojai patvirtino, kad kaltinime nurodytą dieną, t. y. 2018 m. birželio 20 d., nakties metu, konfliktas kilo nukentėjusiajam N. S. išėjus iš kambario atsiimti tėvo paimtą jo planšetinį kompiuterį, tėvas jam to neleido ir jie susistumdė. Smurto vartojimo prieš nukentėjusiuosius N. ir J. R. S. faktą patvirtina pačių nukentėjusiųjų nuoseklūs parodymai, nukentėjusiosios I. S. bei liudytojų parodymai, iš dalies paties kaltinamojo parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga.

Taigi byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad D. S. žodinio konflikto su nepilnamečiu sūnumi N. S. metu, kumščiu vieną kartą trenkė jam į apatinį žandikaulį, sudavė aštuonis smūgius kumščiais į krūtinės sritį bei šonus, šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo N. S. sveikatą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad D. S. žodinio konflikto su mažamečiu sūnumi J. R. S. metu tyčia rankomis stipriai pastūmė savo sūnų J. R. S., po ko jis griūdamas nugara trenkėsi į veidrodį, taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Byloje taip pat įrodyta, kad kaltinamasis D. S. smurtaudamas prieš savo sutuoktinę nukentėjusiąją I. S. tyčia staigiu rankos judėsiu griebė ją už sprando, parbloškė ant grindų ir toliau laikydamas už sprando stipriai spaudė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kaip minėta, teisme kaltinamasis neneigė paėmęs nuketėjusiąją už sprando ir prispaudęs ją prie grindų, jis neneigė ir to, kad dėl tokių veiksmų I. S. galėjo patirti fizinį skausmą, žinojo, kad ji buvo neseniai po operacijos. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios I. S. parodymais, kuri nurodė, kad vyras pastvėrė ją už sprando ir parbloškė ant žemės, krisdama jį susitrenkė pilvą, jos galva buvo pasukta šonu, vyras spaudė ją prie žemės, jai tuo metu skaudėjo, vyras ją taip laikė 2-3 minutes. Šias faktines aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų N. S. ir J. R. S. bei liudytojų parodymai, taip pat pareigūnų tarybinis pranešimas. Nukentėjusieji N. ir J. R. S. patvirtino, kad girdėjo ir matė konfliktą tarp tėvų. Teisme apklaustas nukentėjusysis N. S. nurodė, kad nors ir nematė, kaip tėvas nubloškė mamą ant grindų, bet matė šešėlius kai ji krito, kadangi durys yra pusiau stiklinės. N. S. taip pat nurodė matęs, kai mama buvo ant grindų. Nukentėjusysis J. R. S. nurodė matęs, kaip tėvas pastūmė mamą ant grindų, teigė, kad tada, kai mama buvo ant grindų ji buvo išsigandusi. Paskui mama sakė jam, kad tėvas ją smaugė. Šie nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, tokios aplinkybės buvo nurodytos ir į iškvietimą atvykusiems pareigūnams V. M. ir M. P., ką jie patvirtino duodami parodymus. Pareigūnai patvirtino, kad jiems atvykus nukentėjusioji I. S. buvo apsiverkusi, teigė, kad patyrė fizinį skausmą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad D. S. veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo sutuoktinei I. S. kvalifikuota teisingai.

Dėl skirtinų bausmių.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti trys tyčiniai nesunkūs smurtiniai nusikaltimai prieš šeimos narius, tarp jų ir mažametį vaiką, veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Iš kaltinamojo duotų parodymų akivaizdu, jog jis menkina įvykusio konflikto su šeimos nariais pasekmes, savo veiksmų nevertina kritiškai. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. S. neteistas (b. l. 87, 88), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 89-90), dirba (b. l. 84), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis turi daug finansinių įsipareigojimų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad jis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29732-930/2018 patvirtintą taikos sutartį privalo mokėti savo nepilnamečių vaikų J. R. S. ir V. S. naudai išlaikymą po 200 EUR kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei mokėti išlaikymą savo sūnui N. S. po 200 EUR kas mėnesį iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., taip pat iš kaltinamojo priteistas išlaikymo įsiskolinimas J. R. S. ir V. S. naudai (po 200 EUR kiekvienam vaikui) bei 400 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei siekiant sudaryti galimybę kaltinamajam išsaugoti darbą bei teikti išlaikymą savo vaikams, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmes, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką D. S. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant lygų minimaliam už nesunkaus nusikaltimo padarymą galimam skirti šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o gauta subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, su pagal BK 140 straipsnio 3 dalį skirta bausme bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu.

Įvertinus kaltinamojo finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus, siekiant užtikrinti savanoriško baudos sumokėjimo galimybę teismas sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas ilgesnis – 10 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, D. S. nustatytinas įpareigojimas per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, kaltinamajam taip pat skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant D. S. per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo įsitikinimu šie įpareigojimai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.

Ikiteisminio tyrimo metu D. S. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. birželio 21 d., 00.28 val. iki 2018 m. birželio 22 d., 14.15 val., t. y. dvi dienas (b. l. 74, 75), todėl, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas iš kaltinamojo D. S. valstybės naudai priteisti teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam nepilnamečiui J. R. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 174,46 EUR. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiajam teisinę pagalbą teikė advokatas Ramūnas Vanagas, byloje yra pateikti advokato orderiai. Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų skaičių, sunkumą, bylos apimtį, bei tai, kad byloje vyko keli teismo posėdžiai, teismas prašomą priteisti sumą laiko pagrįsta, todėl 174,46 EUR suma priteistina iš kaltinamojo D. S. valstybės naudai.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomas CD su nepilnamečių apklausų įrašais – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo I. S.), ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl N. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo), ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

D. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, o gautą subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį skirta bausme subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu, ir D. S. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 50 MGL (2 500 EUR) dydžio baudą ir 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, D. S. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 21 d., 00.28 val. iki 2018 m. birželio 22 d., 14.15 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nustatyti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo D. S. valstybės naudai priteisti 174,46 EUR sumą už nukentėjusiajam R. J. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

D. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – prie bylos baudžiamosios bylos viršelio prisegtame voke saugomą CD su nepilnamečių apklausų įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti D. S., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.