- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- ATP-261-72/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02161-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- G. L.
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos G. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas V. D. 2011-07-08 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 120749-2 G. L.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad 2011 m. gegužės 12 d. 9.42 val., kelio Nr. A12 77 kilometre Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai patikrino UAB „R.“ priklausantį automobilį MAN 19.414, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe M+G FDC2BZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurį vairavo UAB „R.“ vairuotojas J. O.. Kontrolės metu pareigūnams ašinėmis svėrimo svarstyklėmis WL103 pasvėrus J. O. vairuojamą transporto priemonių junginį nustatyta, kad puspriekabės ašių grupės, tarp kurių atstumas yra ne mažesnis nei 1,32 metro, apkrova yra 25,5 tonos, t.y. 1,5 tonos viršija maksimalią leistiną apkrovą, kurios maksimalus leistinas 24 tonų dydis nustatytas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 3.2 papunktyje. J. O., važiuodamas sunkiasvore transporto priemone, neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais. Tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimai, taip pat pažeisti Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-04-20 Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-150, 3 punkto reikalavimai.
G. L., laikinai eidama UAB „R.“ direktoriaus pareigas ir dėl to būdama atsakinga už įmonės transporto priemonių, vežančių krovinius, taisyklių laikymąsi, tuo pačiu pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas, būdama atsakinga už krovinio išdėstymo kontrolės organizavimą taip, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų, be to, pagal Lietuvos Respublikos transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies reikalavimus privalėdama tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, organizuodama įmonės darbą, neužtikrino ir nesukontroliavo, kad 2011 m. gegužės 12 d. UAB „R.“ priklausančia transporto priemone MAN 19.414, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe M+G FDC2BZ, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurią vairavo UAB „R“ vairuotojas J. O., vežant krovinį jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66, patvirtintų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių III skirsnio 3.2 papunktyje leidžiamos varančiosios ašies maksimalios apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą ir taip padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 2 dalyje (b. l. 8).
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 120749-2 ir atsižvelgęs į pažeidėjos asmenybę, pažeidimo pobūdį, į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad G. L. 2010 m. rugpjūčio 20 d. bausta už LR ATPK 145 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, kad nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, Institucijos vyriausiasis specialistas V. D. 2011-07-22 nutarimu G. L. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 145 str. 2 d. padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 1550 Lt baudą (b. l. 8).
Administracinėn atsakomybėn patraukta G. L. tokį Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento pareigūno sprendimą apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui, prašydama Institucijos 2011-07-22 nutarimą administracinėje byloje Nr. 120779-2 panaikinti ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-09-12 nutartimi Institucijos 2011-07-22 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 120749-2 paliko nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad Institucijos pareigūnas G. L. pažeidimo faktą nustatė bei pažeidėjos veiksmus kvalifikavo tinkamai, o nuobaudą paskyrė nepažeisdamas jos skyrimo taisyklių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. II-74-581/2011 bei Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento direktoriaus pavaduotojo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 96147-1 ir išspręsti bylą iš esmės, nustačius, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, bylą nutraukti.
Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė bei ištyrė faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir visiškai neišsiaiškino reikšmingų tinkamam skundo nagrinėjimui būtinų žinoti jos bei kitų ūkio subjektų veiksmų, už kurių menamą pažeidimą buvo nubausta, tai reglamentuojančių normų reikalavimų, jų vykdymą ir taikymo ribas. Teismas, neatlikęs tinkamo bei būtino bylos aplinkybių vertinimo ir tyrimo, visiškai netinkamai bei nepriimtinai klaidingai rėmėsi tik nutarime dėl nuobaudos jai taikymo esančiais teiginiais, neatlikus būtino jų pagrįstumo bei teisėtumo patikrinimo bei skundžiamai institucijai pastarųjų teismui net nepateikus ir nepareikalavus. Teismas, prieš nagrinėdamas bylą, neįvykdė LR ATPK 299 str. reikalavimų, reglamentuojančių pasirengimo nagrinėti bylą dėl skundo ir priimti jos atžvilgiu nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas apsiribojo tik jos pateiktais rašytiniais duomenimis, nesprendė klausimų dėl specialistų iškvietimo ar ekspertizės darymo, neatliko kitų veiksmų, reikalingų rengiantis nagrinėti bylą. Teismas neišsamiai ir netinkamai išnagrinėjo jos skundą, nesivadovavo tuo, kad įrodinėjimas yra grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu. Teismo nutartis yra paremta vien skundžiamos institucijos teiginiais bei prielaidomis, nevertinant skundo nagrinėjimui aplinkybių, o būtent, ar yra padariusi administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas. Teismas nenustatinėjo bei nepasisakė apie aplinkybes, darančias administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą remiantis LR ATPK 250 str. nuostatomis, skundą išnagrinėjo formaliai bei atmestinai, tuo sudarydamas prielaidas abejoti jo nešališkumu. Nurodo, kad nagrinėdamas skundą teismas nukrypo nuo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, netinkamai taikė skundo dalyką bei veikų, už kurias buvo nubausta, reglamentuojančių normų reikalavimus, netinkamai įvertino įrodymus, nutarimo tinkamai nemotyvavo bei nenurodė, kodėl visiška apimtimi neatsižvelgia į jos skunde pateiktus įrodymus bei tinkamus ir priimtinus skundžiamos institucijos atsikirtimus. Nurodo, kad protokolas buvo surašytas jai nedalyvaujant, be to, nesant jos kaltės. Ji pagrįstai nurodė, kad kaip įmonės vadovė asmeniškai negalėjo įtakoti ir kontroliuoti biraus krovinio tolygaus paskirstymo į ašis, nes įmonė neturi techninių priemonių tai kontroliuoti šio krovinio pakrovimo vietoje. Įmonei priklauso trys vilkikai, kurie krovinius veža skirtingais maršrutais ir skirtingu laiku bei iš skirtingų vietų, todėl fiziškai negali dalyvauti kiekvieno įmonei priklausančio automobilio krovime. LR kelių transporto kodekso 32 str. numatyta, kad krovinį, jei sutartyje nenurodyta kitaip, pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Krovinio krovimo vietoje nėra sudaromos sąlygos prieš šio krovinio transportavimą patikrinti pakrauto į transporto priemonę krovinio paskirstymą kiekvienai transporto priemonės ašiai. Kelių transporto inspekcijos pareigūnai, žinodami šią situaciją, nesąžiningai naudojasi įstatymo prieštaravimais, taikydami nepagrįstas protingumo bei teisingumo kriterijams neatitinkančias normas. Inspekcija, netirdama, jos manymu, nustatyti fakto apie krovinio svėrimo duomenis fakto, jei toks buvo, ir pažeidimui nustatyti reikšmingų aplinkybių, padarė tikrovės neatitinkančią, klaidingą išvadą ir vien dėl to, jos manymu, sprendimas turi būti panaikintas. Inspekcijai yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuriai tiesiogiai pavaldi VKTI, šiuo metu rengia pasiūlymus dėl įstatymo pakeitimo, kuriuose numatoma nustatyti atsakomybę už bendrosios masės bei leidžiamos ašių apkrovos viršijimą ir krovinio siuntėjams. Taip pat rengiami mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, įskaitant ir Europos Sąjungos valstybės nares, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, ir (ar) kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) transporto priemonės (jų junginio) leidžiama bendroji masė, mokėjimo, administravimo, kontrolės ir leidimų važiuoti jomis valstybinės reikšmės keliais išdavimo tvarkos aprašo pakeitimai, kuriuose numatoma, kad pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabirite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu), draudžiama, tačiau nevengia nepagrįstai surašyti administracinės teisės protokolus bei tuo pagrindu formaliai taikyti administracines nuobaudas pasinaudojus normatyvinių aktų netobulumu bei spragomis. Nurodo, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, iš esmės remdamasis tik su iki bylos nagrinėjimo jam pateikta medžiaga, tinkamai nesurašė jai administracinio teisės pažeidimo protokolo, nesudarė galimybės iki nagrinėjimo tinkamai su juo susipažinti, pasirūpinti, kad galėtų nagrinėjimo metu ir iki bylos nagrinėjimo pasinaudoti tinkamu interesų atstovavimu, bei pasirūpinti, kad į bylos nagrinėjimą atvyktų liudytojai, tuo metu buvę menamo teisės pažeidimo vietoje, nes kaip matyti iš protokolo, jame net nėra nurodomas fiksuotas svoris, tik teigiama, kad apkrova viršijo leistiną. Kiek jai žinoma iš tolesnės šio svėrimo eigos, automobilis po šio svėrimo netrukdomai pasiekė nustatytą tikslą. Nurodo, kad nuobaudos paskyrimo aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad jai nuobaudą taikanti institucija gali būti kaip nors suinteresuota, nes veikia nevienodai teisingai visų, tiek stambių, tiek mažų šio pobūdžio veikla užsiimančių subjektų atžvilgiu, nesiima jokių priemonių administracinių teisės pažeidimų profilaktikai, nors ko gero žino, kad smulkios įmonės vairuotojas neturi galimybės kaip nors įtakoti biraus krovinio pakrovimo nustatymo. Tiek iš surinktos medžiagos, tiek iš nutarimo matyti, kad jos veiksmuose akivaizdžiai užfiksuotos LR ATPK 250 str. nurodytos aplinkybės, darančios bylos teiseną negalimą, jei bylos teisena pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, pagal šio straipsnio 1 p. nuostatas, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Ji nedalyvavo krovos darbuose bei jai nebuvo sudarytos sąlygos pašalinti neatitikimus arba turėti nustatytos formos leidimą. Tai, kad šiam automobiliui buvo leista tęsti kelionę numatytu maršrutu, apie nustatytą pažeidimą nedelsiant jos neinformavus, leidžia pagrįstai manyti, kad jokio administracinio teisės pažeidimo nebuvo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie susisiekimo ministerijos prašo G. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Panevėžio miesto 2011-09-12 nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. nustatyta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Įstatymų leidėjas LR ATPK 145 str. 2 d. sankcijoje nustatė atsakomybę dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui. Vadovo reikalas, kokiu būdu jis tikrina, ar pakrauto krovinio išdėstytas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinio vežimo sąlygas. Minėta norma įpareigoja įmonės vadovą rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, priešingu atveju, dėl savo netinkamų veiksmų ar neveikimo, turi atsakyti už krovinių vežimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Nurodo, kad vairuotojas, kurio veiksmus turi kontroliuoti įmonės vadovas, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, kas tik patvirtina, jog įmonės vadovas nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus įgyvendindamas įmonėje užtikrinančias priemones, kad pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitiktų eismo saugumo reikalavimus. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
LR ATPK 145 straipsnio 2 dalis numato, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą ir (ar) leidžiamą bendrą svorį, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų ir įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Kaip matyti įstatymų leidėjas LR ATPK 145 str. 2 d. sankcijoje nustatė atsakomybę dviem subjektams – vairuotojui ir vadovui ar jo įgaliotam asmeniui.
G. L. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad organizuodama įmonės darbą neužtikrino ir nesukontroliavo, jog jos vadovaujamai bendrovei priklausančia transporto priemone vežant krovinį, jo išdėstymas ir krovinio masė pasiskirstytų į ašis taip, kad neviršytų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės III skirsnio 3.2 punkte nustatytos 24 tonų puspriekabės ašių grupės, tarp kurių atstumas yra 1,32 m, apkrovos, o viršijus nustatytą apkrovą, toliau transporto priemonė važiuotų pašalinus neatitikimus arba turint nustatytos formos leidimą.
Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs administracinę bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad G. L. kaltė dėl LR ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Iš administracinėje byloje esančio 2011 m. gegužės 12 d. svėrimo akto matyti, kad ašinėmis svėrimo svarstyklėmis WL103 patikrinus G. L. vadovaujamai bendrovei - UAB „R.“ priklausančią transporto priemonę MAN 19.414, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe M+G FDC2BZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą UAB „R.“ vairuotojo J. O., buvo nustatyta, kad puspriekabės ašių grupės, tarp kurių atstumas yra ne mažesnis nei 1,32 metro, apkrova yra 25,5 tonos, t. y. J. O. vairuotos transporto priemonės ašių apkrova 1,5 tonos viršijo Maksimalių matmenų įsakymo III skirsnio 3.2 punkte nustatytą maksimalią leidžiamą ašių apkrovą (24 t.) (b. l. 14). Vairuotojas J. O. neturėjo specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Teismas neturi pagrindo abejoti Institucijos pareigūnų svėrimo akte užfiksuotų duomenų teisingumu.
Pagal Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalį, krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 8 straipsnio 2 dalyje – jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti važtaraščio įrašų, jų tarpe – krovinio bruto masę ar kitais matavimo vienetais išreikštą krovinio kiekį, – tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Iš byloje esančio 2011-05-12 krovinio važtaraščio Nr. 1033975 (b. l. 13) matyti, kad krovinį priėmęs vairuotojas J. O. šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, taigi jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, todėl spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Vairuotojui už šį pažeidimą buvo paskirta administracinė nuobauda - 500 Lt bauda ir surašytas administracinis nurodymas, siūlant per dešimt darbo dienų sumokėti baudą, kurios dydis lygus pusei paskirtos baudos, t. y. 250 Lt. Kaip jau buvo minėta, už LR ATPK 145 str. 2 d. numatytą pažeidimą atsako tiek vairuotojas, tiek ir įmonės vadovas. Iš UAB „R.“ 2008-01-08 įsakymo Nr. 161 matyti, kad nuo 2008-01-08 G. L. laikinai eina UAB „R.“ direktorės pareigas (b. l. 17). Įmonės vadovas, šiuo atveju – G. L., nėra įgaliojusi kito asmens, kuriam būtų pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, todėl į jos, kaip įmonės vadovės kompetenciją, įeina pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 p. 1 p., t. y. veiklos organizavimas ir tikslų įgyvendinimas. Organizuodama įmonės darbą vadovė privalo parinkti tokias organizacines priemones, kad užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu įmonė neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, ji veikia rizikingai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį, vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymo Nr. 3-56, 9 punkto nuostatas, krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonių pakrovimo normų. Tai, kad buvo nustatytas pažeidimas, leidžia spręsti, kad įmonės vadovo, šiuo atveju – G. L., kuri yra prisiėmusi įsipareigojimus vadovauti krovinių vežimo veiklai ir laikytis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų, taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad jai pavaldūs darbuotojai nedarytų pažeidimų. Šiuo atveju vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma (ATPK 11 str.). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog G. L. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už ATPK145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Skundą nagrinėjantis teismas, priešingai nei savo skunde nurodo G. L., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, deramai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje surinktus įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą, motyvuotą procesinį sprendimą. Kaip nepagrįstas atmestinas G. L. skundo teiginys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas jai nedalyvaujant. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 120749-2 matyti, kad jis surašytas dalyvaujant G. L., G. L. patvirtino savo parašu, kad ji su protokolu susipažino ir kad jai buvo išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos LR ATPK 272 str. Iš Institucijos 2011-07-08 kvietimo į bylos nagrinėjimą Nr. 120749-2 matyti, kad G. L. buvo pranešta, kad nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos baudos per 10 darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos ar pateikus prašymą nesurašyti šio administracinio nurodymo, 2011 m. liepos 22 d. 11. val. Institucijoje bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Tame pačiame kvietime išaiškintos neatvykimo ir nepranešimo apie neatvykimą priežastys. Minėtas kvietimas G. L. buvo įteiktas 2011-07-08 14.10 val., kad jį gavo, G. L. patvirtino savo parašu. Taigi spręstina, kad bylos nagrinėjimo metu neleistinų procesinių staigmenų nebuvo, konkrečiai buvo suformuluotas ir administracinio teisės pažeidimo protokole ir Nutarime pateiktas kaltinimas, t. y. buvo nurodyta, kuo G. L. yra kaltinama ir kokias teisės aktų normas ji pažeidė, todėl apeliantė galėjo planuoti savo gynybą. Apeliantės G. L. prašymas panaikinti ankstesnį 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 96147-1, kuriuo ji buvo nubausta už tokio pat pažeidimo padarymą, nenagrinėtinas, nes šis nutarimas yra įsiteisėjęs, be to, jis nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-09-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d., teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.