Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. J. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į kaltinamojo V. J. pinigines lėšas – 21245 litus ir 30 eurų pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. liepos 12 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjos skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 260 straipsnio 2 dalį (penkios veikos), 260 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 265 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 262 straipsnį kaltinamas tuo, kad kartu su S. K., A. U., E. R., O. R., M. T., G. J., M. G., A. K., A. M., A. V., V. D., M. S., R. B., M. V., E. D., J. G., G. P., A. V. ne vėliau kaip nuo 2008 m. pavasario iki 2011 m. spalio 5 d. dalyvavo E. D. ir D. K. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu šių medžiagų kiekiu) – amfetaminu, metamfetaminu, PMMA, heroinu, JWH-018, kokainu, mefedronu, kanapėmis ir jų dalimis, perduodavo šias medžiagas tolimesniam platinimui nusikalstamo susivienijimo nariams, įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą A. K., A. V., R. B., A. U., M. S., V. D., kurie vykdydami jo nurodymus, pergabeno šias narkotines ir psichotropines medžiagas iš vienų slėpimo vietų į kitas slėpimo ir saugojimo vietas, saugojo jas, dalino mažesniais kiekiais, platino jas tiesiogiai, o taip pat perduodavo šias medžiagas tolimesniam platinimui kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, bei susivienijimui nepriklausantiems asmenims. Be to, V. J. kontroliavo ir koordinavo minėtų asmenų veiklą, nurodydamas jam perduoti iš narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo gautas lėšas, keisti jų naudojamas mobilaus ryšio korteles, specialios programinės įrangos pagalba keisti jų naudojamų mobilaus ryšio telefonų identifikacinius IMEI numerius, vykdant nusikalstamas veikas naudoti mobilaus ryšio slopintuvus, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nebūtų sekami policijos naudojamomis techninėmis priemonėmis. Taip pat V. J. nurodė A. U. įgyti psichotropinės medžiagos gaminimui skirtą įrenginį ir kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu T. D. gaminti psichotropinę medžiagą metamfetaminą ir BK-PMMA tablečių pavidalu, auginti kanapes. Už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas V. J. gavo ne mažiau kaip 7 000 000 litų neteisėtų pajamų.

Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas V. J. nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas – 21245 litus ir 30 eurų. Vėliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo tęsiamas.

Skunde pažymima, jog BPK 151 straipsnyje yra pateiktas išsamus sąrašas subjektų, kurių nuosavybės teisės, esant tam įstatyme numatytam pagrindui, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti laikinai apribotos. Tokiais subjektais yra įtariamasis, pagal įstatymus materialiai atsakingas už įtariamojo veiksmus fizinis asmuo, kiti fiziniai asmenys, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą turtą. Taikant šią procesinę prievartos priemonę, turi būti nustatytas nuosavybės teisių objekto, į kurį nuosavybės teisės yra laikinai apribojamos, priklausymo nuosavybės teise vienam ar kitam BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytam subjektui faktas, kad be pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo nebūtų pažeista įstatymų saugoma ir ginama trečiojo asmens konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamybę.

Gynėjos teigimu, 2011 m. spalio 5 d. V. J. asmens kratos metu paimti 2045 litai yra jo legaliai gautos pajamos, sutaupytos dirbant nuo 2009 m. liepos 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir gaunant 800 litų darbo užmokestį, o piniginės lėšos – 19200 litų, kurie buvo rasti V. J. tėvų gyvenamojoje vietoje, yra lėšos, kurios V. J. tėvui buvo išmokėtos atsiskaitymams su UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientais. Pastarąją aplinkybę patvirtina 2011 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasos išlaidų orderis 19403 litų sumai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ šioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, ji nėra materialiai atsakinga už V. J. veiksmus. Dėl paskirto apribojimo bendrovė patiria ir ateityje dar gali patirti žalos. Todėl V. J. nuosavybės teisės į jam nepriklausantį turtą – UAB “(duomenys neskelbtini)” 19403 litus buvo apribotos nepagrįstai.

Skunde taip pat nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad 19200 litų bei V. J. asmens kratos metu rasti pinigai yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdyje kaltinamojo V. J. gynėja prašė skundą tenkinti.

Kaltinamajam V. J. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą apribojimo terminas pratęstas pagrįstai.

Baudžiamojo proceso įstatymas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus, prokurorą ir teismą imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 straipsnis). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, įtariamojo (kaltinamojo) turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas ar jo taikymo terminas pratęstas esant bent vienam iš dviejų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas.

Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto bei kitos bylos medžiagos yra žinoma, kad V. J. kaltinamas tuo, jog dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu šių medžiagų kiekiu, šias medžiagas platino, neteisėtai disponavo įrenginiu, skirtu psichotropinei medžiagai gaminti, neteisėtai augino didelį kiekį kanapių, bei už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis jis galimai gavo ne mažiau kaip 7 000 000 litų neteisėtų pajamų. Todėl, jei dėl V. J. būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jo asmens ir gyvenamosios vietos kratos metu rastos piniginės sumos gali būti iš jo konfiskuota kaip nusikalstamu būdu gautas turtas. Dėl šios priežasties prokuratūra turėjo teisinį pagrindą, vadovaujantis BPK 151 straipsniu, laikinai apriboti kaltinamojo V. J. nuosavybės teisę į jam priklausantį turtą, galimam turto konfiskavimui užtikrinti, o teismas jį tęsti.

Kaltinamojo V. J. gynėjos skunde dėstomi argumentai, kad pinigų suma, kuri buvo rasta ir paimta V. J. asmens kratos metu – 2045 litai yra legaliai V. J. gautos pajamos, o kita pinigų dalis – 19200 litų priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, sprendžiant dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo baudžiamojoje byloje, nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.

Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir pinigų sumos – 19200 litų priklausymas (ar nepriklausymas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevertinami. Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių apribojimo pakanka manymo, kad šie pinigai priklausė V. J.. Dėl 2045 litų sumos, kuri gynėjos teigimu buvo legaliai V. J. gautos pajamos, pasakytina tai, kad sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant to turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog V. J. gynėjos skunde nurodomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ konstitucinės teisės į disponavimą nuosavybe apribojimas, nepažeidžia kaltinamojo ar nurodomos bendrovės teisių, garantuotų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose ir yra pateisinamas teisėsaugos institucijų pareiga įgyvendinti viešąjį interesą išsamiai, visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti kaltinamojo galimai padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su didelio ir labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo gynėjos dėmesį į tai, kad už tai, jog jos ginamasis dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (tame tarpe ir dideliu bei labai dideliu šių medžiagų kiekiu, gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė (BK 260 straipsnio 1, 2 dalys ir BK 249 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 3 dalis). Šie nusikaltimai priskiriami sunkių labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), todėl šios aplinkybės pakanka tęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo V. J. turtui terminą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar pakeisti nėra įstatyminio pagrindo, ši nutartis priimta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo V. J. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį.