Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2019 m. birželio 18 d. (kaltinamajame akte klaidingai nurodyta 2019 m. birželio 8 d diena), apie 14.50 val., sėdėdamas traktoriuje, sustojusiame ant lauko keliuko šalia J. Š. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su K. Z. metu, tyčia vieną kartą koja spyrė K. Z., tuo metu stovėjusiam šalia jo traktoriaus, pataikydamas jam į kairę ranką ir veidą ir tuo padarydamas jam apatinio žandikaulio srities žaizdą bei taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo K. Z. sveikatą.

2. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę iš esmės pripažino. Nurodė, kad dieną prieš įvykį, atvažiavęs į K. Z. sodybą su sūnumi, jam nurodė, kad pro keliuką, einantį pro K. Z. sodybą, kurį jis (A. M.) laiko servitutiniu keliu, ant kurio K. Z. tyčia išpylė žvyro krūvą, važiuos šienauti ir pasiimti žolės. Įvykio dieną (2019 m. birželio 18 d.) atvažiavęs ten su traktoriumi, sūnui važiuojant iš paskos automobiliu, minėtą žvyro krūvą apvažiavo, bet užkliuvo už šakų, todėl prie savęs pasikvietė K. Z. ir nurodė, kad pats išlygins žvyro krūvą, jeigu K. Z. jos nesutvarkys. K. Z. atsakius „tik pabandyk“, siekdamas išvengti didesnio konflikto, norėjo nustumti K. Z. koja ir užsidaryti traktoriaus kabinos duris, tačiau gavosi spyris. K. Z. susiėmė už veido. Pats (A. M.) užsidarė traktoriaus dureles ir nuvažiavo. Savo poelgį vertina neigiamai. Nurodė, kad nuvykęs pas nukentėjusįjį, atsiprašė jo ir jo šeimos narių, siūlė 1 000 Eur kompensaciją, jo vardu perrašyti žemės sklypą, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Nenorėjo sukelti kūno sužalojimo, nesiekė tokių pasekmių. Nurodė, kad teisme su nukentėjusiuoju susitaikė, žalą atlygino. Nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi.

4. Nukentėjusysis K. Z. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, grįžęs iš darbo, tvarkė automobilį kieme. Važiuojant kaltinamajam, jo nestabdė. Mano, kad jam pravažiuoti niekas netrukdė, tačiau kaltinamasis jį pasikvietė, liepė patraukti žvyro krūvą, automobilį. Jam nurodė, jog nieko netrauks ir ketino eiti toliau dirbti, tačiau kaltinamasis jam įspyrė ir liepė jo nenervinti. Nurodė, kad toje vietoje nėra servitutinio kelio. Anksčiau sutuoktinės motina leisdavo kitiems važiuoti per kiemą, tačiau jai mirus, jis to neleidžia. Patvirtino, kad kaltinamasis, sėdėdamas traktoriaus kabinoje jam spyrė į žandikaulį ir dėl smūgio jam sulūžo dantų plokštelė. Patyrė 275 Eur materialinę žalą. Teismui pateikė UAB (duomenys neskelbtini) 275 Eur mokėjimo kvitą už pagamintą naują dantų plokštelę. Nurodė, jog patyrė ir neturtinę žalą dėl sugadintų išeiginių, negalėjimo vykti prie jūros, taip pat dėl to, jog negalėjo 4 mėn. normaliai valgyti, dėl ko nusilpo sveikata ir jis turėjo išeiti iš darbo. Nurodė, kad dėl minėtų negalavimų į medikus nesikreipė. Patvirtino, kad kaltinamasis buvo atėjęs atsiprašyti, jam siūlė 1 ha žemės, 1 000 Eur, tačiau jis nesutiko. Teismo posėdyje patvirtino, kad sutinka su 1 275 Eur žalos atlyginimu. Posėdžio pertraukos metu su kaltinamuoju susitaikė. Kaltinamasis jam atlygino 1 300 Eur turtinę ir neturtinę žalą, todėl ieškinio atsisako, o baudžiamąją bylą prašo nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis (2019 m. birželio 18 d. protokolą-pareiškimą (b. l. 1), pranešimo apie įvykį registracijos kortelę (b. l. 21-23), įvykio vietos apžiūros protokolą (b. l. 25-29), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę (b. l. 34-35), asmens apžiūros protokolą (b. l. 36-39), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą (b. l. 45-46), nukentėjusiojo parodymus (b. l. 55-56, 59-60), liudytojos J. Š. parodymus (b. l. 76-77), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolą (b. l. 80-82), kaltinamojo parodymus (b. l. 97-100, 103-105), kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus teismo posėdyje, daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teismas jo kaltę nustatė remdamasis aukščiau nurodytais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal 140 straipsnio 1 dalį, nes jis mušdamas nežymiai sužalojo žmogų.

6. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

7. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog abu susitaikė. Kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, padarytą žalą atlygino. Tai patvirtina ir teismo posėdžio metu pateiktas šalių 2019 m. spalio 15 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad K. Z. gavo iš kaltinamojo 1 300 Eur kompensaciją už patirtą turtinę ir neturtinę žalą; nukentėjusiajam žala atlyginta, jis atsisako civilinio ieškinio ir jokių turtinio pobūdžio pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 139). Nukentėjusysis prašė baudžiamąją bylą nutraukti. Prokuroras prašymą palaikė.

8. BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė visų proceso dalyvių, atlygino 1 300 Eur žalą. Be to, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra neteistas (b. l. 106), nebaustas administracine tvarka (b. l. 107), dirba (b. l. 108), atsiprašė nukentėjusiojo. Taigi, yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

10. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam susitaikius.

11. Remdamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, teismas kaltinamajam skiria baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

12. Kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

13. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nagrinėjamu atveju, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) pasinaudojo šia teise. BPK nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau šio kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK), jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

14. Nagrinėjamu atveju, nukentėjęs asmuo (civilinis ieškovas) atsisakė ieškinio kadangi kaltinamasis (civilinis atsakovas) atlygino 1 300 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Šiuo atveju, ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl teismas priima ieškinio atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

A. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju K. Z. ir šią bylos dalį nutraukti.

Priimti civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) K. Z. civilinio ieškinio atsakovui (kaltinamajam) A. M. atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Įmoka turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT 8840 1005 1004 6703 32 Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Mokėjimo paskirtis: „Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“.

Išaiškinti A. M., kad jei jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu jis būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą apeliaciniu skundu.