- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-13
- Bylos Nr.
- 1-1623-336/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. R., 2024 m. sausio 13 d., apie 21.55 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą- draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus- vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės U. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai,
Kaltinamasis R. R. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta. Nurodė, kad 2024 m. sausio 13 d. bute su draugu vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinė, su kuria gyvena kaip sugyventiniai (duomenys neskelbtini), yra labai griežta. Ji po darbo turėjo grįžti namo, todėl jis pasiūlė draugui eiti toliau vartoti alkoholį į kieme stovėjusį automobilį „Opel Meriva“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po to apie 21.55 val. minėtu automobiliu, kurį vairavo jis (kaltinamasis), važiavo (duomenys neskelbtini), kur norėjo palikti automobilį, nes jo padanga buvo tuščia. Nematė, kad jam iš paskos būtų važiavęs policijos automobilis, nes nestebėjo, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Jiems atvažiavus prie (duomenys neskelbtini), jau stovint, maždaug po 20 sekundžių, (duomenys neskelbtini) prie jų privažiavo policijos automobilis. Nurodė, kad jis kvailai pasielgė, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Suvokė, kad atsisako tikrintis neblaivumą, bet apie pasekmes dėl neblaivumo patikrinimo vengimo, sužinojo tik sekančią dieną. Nurodė, kad jis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po šio įvykio iš viso alkoholio nebevartoja. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sustoję, nes norėjo pasikeisti nuleistą ratą, tačiau nepavyko, nes neturėjo tam reikalingo rakto, todėl nutarė važiuoti (duomenys neskelbtini), kur būtų palikęs automobilį. Nurodė, kad važiuodamas jis nematė, kad būtų prasilenkęs su policijos automobiliu, bet jam sakė, kad prasilenkė su policijos automobiliu ties geležinkelio pervaža. Nurodė, kad jam važiuojant galėjo būti praviras jo automobilio langas. Nurodė, kad automobilyje važiavo keturiese gal penkiese, tiksliai nepamena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nelabai supranta, kaip kartu važiavę asmenys atsirado automobilyje. Nurodė, kad su bylos medžiaga yra susipažinęs, bet vaizdo medžiagos nėra matęs. Vairuotojo pažymėjimo įvykio metu neturėjo įgijęs, buvo perėjęs visus kursus, tik reikėjo jį atsiimti. 2013 m. jam buvo atimta teisė vairuoti, kai dar nebuvo įgijęs vairuotojo pažymėjimo, nes vairavo neblaivus. 2022 m. atimta teisė vairuoti 6 mėn., kai jau turėjo vairuotojo pažymėjimą, nes vairavo neblaivus, buvo nustatytas lengvas girtumas. Savo veiksmus vertina blogai. Nurodė, kad jo mėnesinės pajamos apie 1000 Eur, išlaiko 10 metų amžiaus vaiką. Sugyventinė įvykio dieną nežinojo, kad jis vairuos automobilį, nes kai jam reikėdavo kur nuvažiuoti, jis paprašydavo kokio nors draugo pavairuoti automobilį, pats automobilio nevairuodavo. Nurodė, kad jis visą laiką turėdavo raktus nuo automobilio, esant poreikiui važiuoti, pasiimdavo kokį draugą, turintį vairuotojo teises. Supranta, kad automobilis yra šeimos turtas, jį įsigijo už 900 Eur. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo grąžintas, jis šiuo metu randasi prie namų kieme. Neprieštarauja, kad jis būtų konfiskuotas.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš liudytojos U. S. apklausos protokolo matyti, kad ji 2024-01-13 dirbo (duomenys neskelbtini) apie 21:58 val., ties geležinkelio pervaža pastebėjo įtartinai manevruojamą sidabrinės spalvos „Opel“ markės automobilį, kuris važiavo link (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis trumpais plaukais. Jo langas buvo atidarytas, galiniai langai aprasoję. Pamatęs juos, vairuotojas pradėjo didinti greitį. Jie apsisuko ir pradėjo važiuoti iš paskos. Privažiavę (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog minėtas automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini)pažymėto namo aikštelę ir užgesino variklį. Priėjus prie vairuotojo, jo vietoje rado tą patį vyriškį su kuriuo prasilenkė (duomenys neskelbtini). Vyriškis iš pradžių atsisakė prisistatyti, kiek vėliau pasakė jog yra vardu R. ir teigė, jog nevairavo automobilio ir nežino kas vairavo, savo pavardės nesakė. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo labai nerišliai, nesiorientavo aplinkoje, visame automobilyje mėtėsi tuščios alkoholio taros. R. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, asmeniui kelis kart paaiškinus, jog atsisakius pasitikrinti blaivumą bus konstatuojamas sunkus girtumo laipsnis šis atsakė, jog jam nerūpi ir vis vartojo necenzūrinę leksiką jų atžvilgiu. Automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjo A. L., (duomenys neskelbtini), automobilio gale sėdėjo R. S., (duomenys neskelbtini) visi asmenys buvo stipriai neblaivūs. Buvo susisiekta su automobilio savininke S. R., kuri paaiškino, kad jos draugas yra R. R. (duomenys neskelbtini), kuris greičiausiai dienos metu pasiėmė automobilį ir išvažiavo, nes ji neseniai grįžo iš darbo ir namuose nieko nerado. Patikrinus R. R. Polis 2 sistemoje išsiaiškino, jog tai yra tas pats vairuotojas, kurį ir sustabdė. Daugiau apie įvykį papasakoti neturi ką ( b.l.52-53, 54-57).
Iš liudytojo M. A., policijos pareigūno, apklausos protokolo matyti, kad 2024-01-13 dirbant kartu su Kauno a. VPK Kėdainių r. vyr. patrule U. S., patruliuodami (duomenys neskelbtini), apie 21:58 val., ties geležinkelio pervaža pastebėjo įtartinai manevruojamą sidabrinės spalvos „Opel“ markės automobilį, kuris važiavo link (duomenys neskelbtini). Prasilenkiat pastebėjo, kad minėtas automobilis, padidino greitį, todėl už geležinkelio pervažos apsisuko ir pradėjo vytis minėtą automobilį. Automobilį pasivijo važiuojant link (duomenys neskelbtini) prieš jo vairuojamą tarnybinį automobilį buvo dar vienas automobilis, o prieš jį važiavo „Opel“ automobilis. Matė kaip automobilyje „Opel“ vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis trumpais plaukais. Jo langas buvo atidarytas, galiniai langai aprasoję, bet matėsi, jog viduje yra ir kitų asmenų. Privažiavę (duomenys neskelbtini) pastebėjo, jog „Opel“ automobilis nusuko į (duomenys neskelbtini)pažymėto namo aikštelę, nusuko be posūkio, jie privažiavo iš karto ir pamatė kaip šviečia minėto automobilio galiniai žibintai ir po 2 sekundžių užgesino variklį. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje rado tą patį vyriškį su kuriuo prasilenkė (duomenys neskelbtini). Vyriškis iš pradžių atsisakė prisistatyti, kiek vėliau pasakė, jog yra vardu R. ir teigė, jog nevairavo automobilio ir nežino kas vairavo, savo pavardės nesakė. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo labai nerišliai, nesiorientavo aplinkoje, visame automobilyje tiek priekyje tiek gale mėtėsi tuščios alkoholio taros. R. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą, asmeniui kelis kart paaiškinus, jog atsisakius pasitikrinti blaivumą bus konstatuojamas sunkus girtumo laipsnis šis atsakė, jog jam nerūpi ir vis vartojo necenzūrinę leksiką jų atžvilgiu, atlikti neblaivumo nustatymo akte numatytus veiksmus taip pat atsisakė. Automobilio priekyje keleivio vietoje sėdėjo A. L., (duomenys neskelbtini),automobilio gale sėdėjo R. S.., (duomenys neskelbtini). Visi asmenys buvo stipriai neblaivūs. Automobilyje buvo dar vienas vyriškis, kurio asmenybė nenustatyta. Nustačius automobilio savininkę S. R. ir su ja susisiekus, pastaroji paaiškino, kad jos draugas yra R. R., kuris greičiausiai dienos metu pasiėmė automobilį ir išvažiavo, nes ji neseniai grįžo iš darbo ir namuose nieko nerado. Patikrinus R. R. Polis 2 sistemoje išsiaiškino, jog tai yra tas pats vairuotojas, kurį ir sustabdė. R. R. buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę ( b. l. 58-59, 60-63).
Iš liudytojos S. R. apklausos protokolo matyti, kad ji sutinka duoti parodymus apie savo sugyventinį. Parodė, kad su R. R. gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m., lapkričio mėnesio pradžioje, nusipirko automobilį „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Už automobilį mokėjo apie 600 eurų. Šį automobilį pirko sau, nors vairuotojo pažymėjimo dar neturi, tačiau šiais metais planuoja gauti vairuotojo pažymėjimą. 2024-01-13 ryte, ji išėjo į darbą, sugyventinis R. liko namuose, nes tą dieną jam nereikėjo į darbą. Automobilis „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo prie namų aikštelėje, raktus nuo automobilio visada laikydavo koridoriuje, pakabintus ant prieškambario spintos esančio kabliuko. 2024-01-13 iš darbo grįžo po 18.00 val., R. R. namuose nebuvo, dar sūnaus paklausė kur jis yra, sūnus pasakė, kad jis ką tik išėjo. Būdama namuose ji nepastebėjo, kad nėra aikštelėje automobilio „Opel Meriva“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip pat nematė, kad nėra nuo automobilio ir raktelių. Vakare apie 22.20 val., jai paskambino policijos pareigūnas, kuris paklausė ar jai priklauso automobilis „Opel Meriva“. Atsakius kad taip, buvo paklausta kas galėjo paimti jos automobilį. Ji atsakė, kad sugyventinis R. R., tačiau kas vairavo jos automobilį, ji nežino. Sugyventinis R. R. vairuotojo pažymėjimą yra praradęs dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam. Po to jai pats R. R. sakė, kad jis automobilio nevairavo, kas vairavo jis nežino ( b. l. 64-65, 66-69).
Iš byloje esančio liudytojo R. S. apklausos protokolo matyti, kad 2023-01-13 buvo pas A. L. (duomenys neskelbtini), kur kartu su juo vartojo alkoholį. Apie 21.00 val., į butą atėjo du jam nepažįstami vyriškiai, kurių vardų ir pavardžių jis pasakyti negali. Suprato, kad jie buvo A. L. draugai, pažįstami. Visi vartojo alkoholį. Po to, visi išėjo į lauką ir atsisėdo į „Opel Meriva“ automobilį, kurio spalvos ir valstybinių numerių pasakyti negali, nes buvo tamsu. Jis atsisėdo į automobilio galą kartu su vienu iš tų nepažįstamų vyriškiu, o A. L. atsisėdo į automobilio priekį, o į vairuotojo vietą atsisėdo kitas jam nepažįstamas vyriškis. Kur jie tiksliai važiavo pasakyti negali, tačiau važiuojant (duomenys neskelbtini) „Opel Meriva“ automobilio vairuotojas nesuvaldė automobilio ir užvažiavo ant šaligatvio bortelio. Nuo smūgio prasikirto, sprogo automobilio padangą, todėl (duomenys neskelbtini) jie sustojo norėjo pasikeiti padangą, bet nepavyko, nes nebuvo tam specialių raktų, įrankių. Po to, kiek atsimena, juos pasivijo policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini). Kas toliau tiksliai vyko dėl girtumo jis neatsimena. Ar galėtų atpažinti vyriškį kuris vairavo automobilį „Opel Meriva“ jis nežino, nėra tikras, bet jis buvo apie 30 metų amžiaus, tamsių trumpų plaukų, apie 1.80 cm., ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo striukę ir kelnes kokios spalvos neatsimena ( b. l. 78-79, 80-83).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate 2024-01-13 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 ¹ str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu apie tai, kad 2024-01-13 apie 21:55 val., (duomenys neskelbtini) pastebėtas įtartinai manevruojantis „Opel“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini) pažymėto namo esančioje aikštelėje. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kuris prisistatė kaip R. R., (duomenys neskelbtini), asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus, sklido stiprus alkoholio kvapas. R. R. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Automobilis nuvežtas į laikiną automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). R. R. sulaikytas ir uždarytas į areštinę ( b. l. 9-11) .
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad automobilis „Opel Meriva“ (duomenys neskelbtini) priklauso savininkei S. R. (b. l. 32).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Opel Meriva“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-22) .
2024-03-08 tyrėjos nutarimu buvo nutarta grąžinti automobilį „Opel Meriva“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio savininkei S. R. ( b. l. 73-75), pakvitavimu automobilis grąžintas (b. l. 77);
2024-01-13 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad R. R. atsisakė tikrintis neblaivumą, tačiau jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai ( b. l. 25) ; kad kaltinamasis atsisakė tikrintis neblaivumą fiksuota ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale (b. l. 23-24).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta tarnybinio automobilio filmavimo kamera, kur užfiksuota, kad 2024-01-13 tarnybinis automobilis važiuoja važiuojamąją kelio dalimi į priekį, kerta geležinkelio pervažą ir 21.49.58 val., už pervažos prasilenkia su automobiliu nr.1 (šviesios spalvos), kurio markės ir valstybinių numerių nesimato. Tarnybinis automobilis privažiuoja posūkį į dešinę, apsisuka ir 21:50:23 val., kerta geležinkelio pervažą, važiuoja tiesiai prasilenkia su dar trimis važiuojančiais automobiliais iš priekio. Po to matoma kaip tarnybinis automobilis 21:51:34 val. pasiveja tamsios spalvos automobilį, kurio valstybinių numerių ir markės nesimato ir tarnybinis automobilis pasukęs į kairę pusę 21:51:44 val. privažiuoja prie automobilio Nr.1., tai „Opel“ markės automobilis valstybinių numerių nesimato. Prie minėto automobilio vairuotojo pusės prieina du policijos pareigūnai, kurie bendrauja su vyriškiu sėdinčiu automobilyje, vairuotojo vietoje, po to matoma, kad iš automobilio kairės pusės išlipa du vyriškiai, kurie bendrauja su policijos pareigūnais ir prie jų prieina dar vienas vyriškis ir visi bendrauja. Papildomai peržiūrėjus vaizdo medžiagą fiksuota, kad policijos automobiliui pasukus (duomenys neskelbtini) 21:51:41 val., (duomenys neskelbtini), matosi dar degančios automobilio „Opel Meriva“ priekinės ir galinės šviesos, kurios tuojau pat užgęsta, kas duoda pagrindą manyti, kad automobilis tik sustojo. 21:51:45val., prie automobilio „Opel Meriva“ per 4 sekundes privažiuoja policijos automobilis, kuris apšviečia. Policijos automobiliui sustojus, iki 21:52:01 val., prie vairuotojo durelių prieina policijos pareigūnas. Per tą laiką, iš automobilio „Opel Meriva“ niekas neišlipa, automobilio viduje joks judėjimas nestebimas (b. l. 33, 34-36).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėta pareigūno kūno kamera, kur užfiksuota, kad vyriškis sėdintis automobilyje, vairuotojo vietoje neigia, jog vairavo automobilį, atsisako pūsti į alkotesterį, prisistato kitu vardu ir pavarde, kas vairavo automobilį nenurodo (b. l. 37, 38-42).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.
Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET. Kaltinamasis neteistas (b. l. 142-148), tačiau administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už KET, ir už vairavimą automobilio esant neblaiviam (b. l. 150-158), dirba – vykdo individualią veiklą (b. l. 160-161), Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, bei Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas (b. l. 165).
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Kaltinamasis dirba, jo mėnesinės pajamos 1000 Eur, jis neteistas, kritiškai įvertino savo elgesį, pažada nenusikalsti, kaltu prisipažino visiškai, gailisi, todėl šiuo atveju kitos sankcijoje numatytos bausmės - areštas, laisvės atėmimo bausmė būtų per griežtos. Teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neteistas, taip pat kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skirtina bauda mažesnė nei sankcijos vidurkis, artima sankcijos minimumui. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Atsižvelgus į kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad šis nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d. 3 d., 68 str. jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto motorines priemones, nustatant terminą – 2 metus 6 mėnesius, nes pagal teismų praktiką BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos l/a bausmės vykdymą ( kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (buvo atimta), pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo ( kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, iš jų turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 72 straipsnio 1-4 dalių nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas reglamentuoja, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimas buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Opel Meriva“ (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sugyventinei S. R.. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, patvirtino kaltinamasis, kad su sugyventine iki įvykio kartu gyveno apie 13 metų, vedė bendrą ūkį, pirko minėtą automobilį, t. y. gyveno iš abiejų gaunamų lėšų. Automobilį jam leido naudoti sugyventinė. Automobilis stovėdavo kieme. Automobilis buvo skirtas važinėti ir jam į darbą. Teismas nustatė, kad sugyventinė kartu gyvendama su kaltinamuoju be abejonės žinojo, kad sugyventinis neturi teisės vairuoti transporto priemonės (buvo atimta), tačiau automobilį įsigijo, (pati neturi teisės vairuoti transporto priemones), leido juo naudotis kaltinamajam. Vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, kartu gyvenantis ir santuokos neįregistravęs asmuo laikytinas kaltinamojo šeimos nariu. Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti minėto automobilio konfiskavimą.
BK 72 str. numato imperatyvią pareigą teismui taikyti turto konfiskavimą visa apimtimi visais atvejais, kai yra tam įstatyme numatyti pagrindai. Turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, kaltinamojo asmenybės ar kitų panašių aplinkybių, jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2 d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 str. nurodytos turto konfiskavimo taikymo sąlygos (kasacinė nutartis Nr. 2K-243-942/2016). Viena tokių sąlygų, kad gali būti konfiskuojamas ir ne kaltininkui nuosavybes teise priklausantis turtas, kuris buvo nusikaltimo padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas, jeigu savininkas, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 str. 4 d. 1 p.) (kitos sąlygos šiuo atveju nėra aktualios).
Teismas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo doktriną, pagal kurią nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti, ji gali būti įstatymo ribojama. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997-04-08 nutarimas). Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudoti kitiems asmenims. Kaip minėta, nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, negalima, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, savininkas praranda galimybę tokį daiktą susigrąžinti natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokią nusikalstamą veiką padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas kaltininko atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Kaltinamasis laikinai sulaikytas buvo nuo 2024-01-13, 22.24 val. iki 2024-01-14, 13.28 val. -1 parą, vadovaujantis BK 66,65 str., šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 3 vnt. CD diskai, esantys byloje (b. l. 33, 37,48), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekami saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297, 302-305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 51 MGL(MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui) 2550 (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt) eurų bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 34 MGL(MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui) -1700 (vieno tūkstančio septynių šimtų) eurų baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-01-13, 22.24 val. iki 2024-01-14, 13.28 val. -1 parą, vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai-100,00 Eur baudos.
Įpareigojant baudą sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą per dešimt (10) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams šešiems (6) mėnesiams. Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir konfiskuoti S. R. priklausantį automobilį „Opel Meriva“ (duomenys neskelbtini), kuris randasi S. R. žinioje iki bus baigta nagrinėti byla.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : 3 vnt. CD diskus, esančius byloje (b. l. 33, 37,48), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.