Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. T., nukentėjusiajai S. S., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. T., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, darbingumas 40 proc., nedirbantis, spec.vidurinio išsilavinimo, išsituokusio, administracine tvarka baustas, gyv. (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyv. (duomenys neskelbtini)), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 18 d., 9 val. 45 min., Šilutės m., Rusnės g. 1, V. T., vairuodamas automobilį „Volkswagen Lupo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas atbuline eiga ir nesilaikydamas saugaus atstumo, kliudė gale stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais V. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 222 punktų reikalavimą ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. T. teismo posėdyje pripažino Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pagal kuriuos jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad buvo atvykęs į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatos. Važiuodamas atbuline eiga, atsirėmė į kitą automobilį. Išlipęs apžiūrėjo automobilį, bet žymių sugadinimų nepastebėjo. Jam tuo metu paskambino giminaičiai ir pranešė apie pusbrolio mirtį, todėl jis susijaudino ir iš įvykio vietos nuvažiavo.

Nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad automobiliu atvažiavo į ligoninę ir automobilį paliko aikštelėje. Priėjusi prie automobilio rado užkištą raštelį, kuriame buvo nurodytas automobilio, apgadinusio jos automobilį, numeris. Apžiūrėjusi savo automobilį pastebėjo, kad automobilio sparnas įlenktas, nubraižytos durelės. Po kurio laiko pas ją atvyko V. T., atlygino padarytą žalą, jos atsiprašė, ji jam jokių pretenzijų neturi.

V. T. kaltumas padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje yra įrodytas į bylą surinktais įrodymais: jo paties rašytiniu paaiškinimu ir prisipažinimu, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, Eismo įvykio vietos schema, fotolentele, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, S. S. rašytiniu paaiškinimu, kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, jog Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-29-2013). Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).

V. T. dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, taip pat teisės pažeidimą padarė būdamas neįgalus, kai jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, buvusių bendradarbių charakterizuojamas teigiamai, todėl teismo nuomone administracinės nuobaudos tikslus bus galima pasiekti paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta įstatymo sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. T. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus:

- ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, pritaikius ATPK 30¹ str. paskirti 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, V. T. nustatyti galutinę nuobaudą 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant „bauda ROIK 16063412080“).

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos į nurodytą sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai ATPK 314 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.