Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-11-376/09

Teiseja Daiva Kazlauskiene Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.1.;

2.4.7.; 2.4.8; 1.2.25.4.6.

2009 m. vasario 23 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teiseju Sigitos Vainauskienes ir Viktoro Dovidaicio,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiunui,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. A. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gegužes 27 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 6 d. ir jam paskirta 6 metu laisves atemimo bausme, ja atliekant atviroje kolonijoje, bei civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovo apeliacini skunda nuosprendžio dalyje del žalos atlyginimo.

Teismo nuosprendžiu S. A. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemone – atemimas vairuoti transporto priemones 3 metams.

Taip pat šiuo nuosprendžiu patenkinti iš dalies civiliniai ieškiniai, priteisiant iš Apdrošinašanas akciju sabiedriba „Gjenasidige Baltic“ 431,60 Lt kiekvienam: S. C., K. C., D. C. ir J. A. neturtines žalos atlyginimui.

Iš UAB „Tautra“ priteista S. C. – 99568,40 Lt, K. C. – 99568,40 Lt, D. C. – 66568,40 Lt ir J. A. – 9956,84 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustate:

S. A. nuteistas už tai, kad budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio žuvo žmogus, o butent:

jis 2006-07-31, apie 15.30 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, vairuodamas UAB „Hansa Lizingas" priklausanti vilkika „VOLVO FH 12", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „SCHWARZMUELLER SPA 3/E", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas keliu Kaunas - Vilnius Vilniaus miesto centro link ties kelio Vilnius-Kaunas- Lentvario gatves sankryža, Vilniuje, pažeide LR Vyriausybes 2002 12 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Del keliu eismo taisykliu patvirtinimo“ patvirtintu Keliu eismo taisykliu 68, 171, 172 punktu reikalavimus – budamas apsvaiges nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greicio, nesilaike saugaus atstumo iki priekyje važiavusio vilkiko „DAF FT 19", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „KRONE SDP 27", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri vairavo L. Z., ir, pastarajam mažinant važiavimo greiti, atsitrenke i puspriekabes „KRONE SDP 27", galine dali, po ko vilkikas „DAF FT 19", priekine dalimi atsitrenke i Lentvario gatveje ties kelio Vilnius-Kaunas- Lentvario gatves sankryža stovejusi automobili „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo V. C., del ko pastaroji žuvo, t.y. padare nusikaltima, numatyta LR BK 281 str. 6 d.

Civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendi ir perduoti byla nagrineti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžiu dalyje del žalos atlyginimo. Mano, kad teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinejo šia byla ir prieme skubota nuosprendi, netenkino ju prašymo apklausti teismo posedyje liudytoja V. Š., teismas neišnaudojo visu priemoniu surasti ir apklausti teisiamajame posedyje ši svarbu liudytoja. Ikiteisminis tyrimas vyko paviršutiniškai, skubotai, pasižymejo neišsamiu keliu eismo ivykio visu aplinkybiu ištyrimu, kažkur dingo iš ivykio vietos kompiuteris iš automobilio, kuris fiksavo automobilio važiavima, ne iš vieno automobilio nebuvo išimti tomografai, matuojantys automobilio greiti. Baudžiamojoje byloje yra duomenu ir apie tai, kad nukentejusioji (kuri žuvo) irgi nepasižymejo dideliu neatsargumu. Byloje ekspertizes aktai, kurie vienas kitam prieštarauja, yra kita irodymu grupe, kuri iki galo teismo posedyje nebuvo išanalizuota, t.y. nebuvo tirtas Z. vairuojamo automobilio susidurimo mechanizmas su S. A. vairuojamu automobiliu, kurio veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su pirmu susidurimo atveju, pagaliau, kurio vairuotojo veiksmai yra pagrindiniai šio eismo ivykio priežastiniame ryšyje techniniu požiuriu. Kodel nebuvo tirtas susidurimo mechanizmas lengvojo automobilio „Mazda“ su Z. vairuojamu automobiliu. Ekspertizes akte visapusiškai nepasisakyta del V. Š. parodymu, nesiimta veiksmu išaiškinti ir apklausti eismo ivyki daugiau maciusiu liudytoju.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. A. ir civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovo apeliaciniai skundai atmestini.

S. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendi – taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas ir atideti jam paskirtos 6 metu laisves atemimo bausmes vykdyma dvieju metu laikotarpiui. Taciau apeliaciniame skunde be kita ko desto aplinkybes, jog jis nesutinka ne tik su jam paskirta laisves atemimo bausme ir jos trukme, bet ir nurodo, kad teismas netinkamai ivertino byloje pateiktus irodymus ir netinkami pritaike istatyma, nes prieme nuosprendi pilnai neištyres visu autoivykio aplinkybiu ir irodymu. Nors S. A. apeliacinio skundo dalyku nurodomas tik jam paskirtos bausmes švelninimas, taciau, atsižvelgiant i tai, kad apeliaciniame skunde S. A. nurodo, jog teismas prieme nuosprendi pilnai neištyres visu autoivykio aplinkybiu bei irodymu ir netinkamai pritaike istatyma, kolegija pasisako ne tik del S. A. prašomo bausmes švelninimo pagristumo, bet ir del kitu skunde nurodytu aplinkybiu.

S. A. teigimu, teismas be pagrindo ir nemotyvuotai atmete jo gynybos prašymus skirti papildoma ekspertize ir ištirti autoivykio mechanizma, nustatyti kas ivyko pirmiau: vilkikas „DAF FT 19“ trenkesi i automobili (duomenys neskelbtini) ar jo vairuojamas vilkikas trenkesi i vilkika „DAF FT 19“, kuriuo momentu buvo nuplešta jo automobilio kabina – prieš susidurima ar po susidurimo su vilkiku. Pažymetina, kad baudžiamojoje byloje buvo paskirta užduotis Lietuvos teismo ekspertizes centrui atlikti autotechnini tyrima ir gauta specialisto išvada (t. 1, b.l. 185-188) bei paskirta ir atlikta papildoma eismo ivykio ekspertize (t. 3, b.l. 137-144). Autotechninio tyrimo išvadoje specialistas nurode, jog šio eismo ivykio eiga (mechanizmas) leidžia teigti, kad susidariusioje prieš eismo ivyki eismo situacijoje techniniu požiuriu tiketina, jog šio eismo ivykio kilima salygojo automobilio – balninio vilkiko Volvo FH 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Schwarzmueller SPA 3/E, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo S. A. veiksmai - artedamas prie priekyje jo važiavusio automobilio – balninio vilkiko DAF 19.360, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone SDP 27, valst. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas ties sankryža su Lentvario g. letino greiti, laiku nesuletino vairuojamo automobilio – balninio vilkiko Volvo FH 12 greicio ir, esant galimybei, neapvažiavo priekyje važiavusio ir letinancio greiti mineto transporto priemoniu junginio, persirikiuodamas i antra eismo juosta. Specialistas duoti kategoriška išvada, kad automobilis – balninis vilkikas DAF FT 19.360 atsitrenke i automobilio Mazda 323 kairi šona po gauto smugio i jo velkamos puspriekabes gala, o ne prieš ši gauta smugi, negalejo. Taciau specialistas minetoje išvadoje nurode, kad automobilis – balninis vilkikas Volvo FH 12 su puspriekabe Schwarzmueller SPA 3/E po susidurimo su puspriekabe Krone SDP 27, persislinkdamas i prieki ir i kaire, sustojo sankryžoje, užfiksuotoje vietoje, o tuo metu jo puspriekabeje vežami 1 t. svorio popieriaus rulonai, inercijos jegu veikiami, vilkikui stojant, persislinko i prieki ir, išlauže puspriekabes priekini borta, nulauže ir nustume nuo vilkiko remo vairuotojo kabina. Taigi, atsižvelgiant i mineta specialisto išvada, nors specialistas negalejo duoti kategoriška išvada del to, kuris smugis ivyko pirmiau, ar balninis vilkikas DAF FT 19.360 atsitrenke i automobili Mazda 323 ar balninis vilkikas Volvo FH 12 atsitrenke i vilkika DAF FT 19.360, taciau specialistas iš tirti pateiktoje ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje duomenu padare išvada, kad automobilis – balninis vilkikas Volvo FH 12 po susidurimo su puspriekabe Krone SDP 27, persislinkdamas i prieki ir i kaire, sustojo sankryžoje, užfiksuotoje vietoje, o tuo metu jo puspriekabeje vežami 1 t. svorio popieriaus rulonai, inercijos jegu veikiami, vilkikui stojant, persislinko i prieki ir, išlauže puspriekabes priekini borta, nulauže ir nustume nuo vilkiko remo vairuotojo kabina. Todel S. A. skunde nurodytos aplinkybes, kad teismas, nemotyvuotai atmesdamas jo prašyma skirti papildoma ekspertize, tikslu išsiaiškinti kuriuo momentu buvo nuplešta jo automobilio kabina – prieš susidurima ar po susidurimo su vilkiku, laikytinos nepagristomis, kadangi ši aplinkybe jau buvo nustatyta specialisto išvadoje. Be to, kaip matyti iš paties S. A. apklausos protokolo (t. 1, b.l. 197), jis pats nurode, kad jam važiuojant ta pacia kryptimi prieš ji važiavo krovininis vilkikas DAF, kuris buvo nuo jo 50 m atstumu. S. A. pamates, jog prieš ji važiaves vilkikas pradejo stabdyti, vengdamas susidurimo, suko vaira i kaire puse, taciau susidurimo išvengti nepavyko ir jis trenkesi savo kabinos priekiniu dešiniu kampu i DAF automobilio galini kairi kampa. Kadangi krovinys buvo sunkus, smugio metu, stabdant buvo nulaužta kabina. Taigi, pirmos apklausos metu S. A. pats nurode aplinkybes, jog butent po smugio i vilkika jo vežamas krovinys pasislinko i prieki ir nulauže kabina. Todel jo keliamos abejones del automobilio kabinos nulaužimo momento (prieš smugi ar po smugio) yra paneigtos specialisto išvada, kurioje specialistas nurode, kad puspriekabeje vežami 1 t. svorio popieriaus rulonai, inercijos jegu veikiami, butent po susidurimo su puspriekabe Krone SDP 27, vilkikui stojant, persislinko i prieki ir, išlauže puspriekabes priekini borta, nulauže ir nustume nuo vilkiko remo vairuotojo kabina. Net ir tuo atveju, jei butu nustatyta ir priešingai, vadovaujantis Keliu eismo taisykliu 247.5 punktu (krovinys transporto priemoneje turi buti padetas taip, kad nekeltu pavojaus žmonems ar materialinems vertybems, negadintu kelio irenginiu ir techniniu eismo reguliavimo priemoniu), užtikrinti krovinio bei žmoniu sauguma yra butent krovini vežancio vairuotojo pareiga. Kadangi specialisto išvados del eismo ivykio mechanizmo buvo tik tiketinos, pirmosios instancijos teismas paskyre papildoma ivykio ekspertize, kurios akte ekspertai padare analogiška išvada, jog ivykio eiga (mechanizmas) buvo lygiai toks pats, kaip ir buvo nustatyta specialisto išvadose, tiesiog smulkiau nurodant transporto priemoniu važiavimo greicius iki ir po autoivykio. Tokiu budu S. A. nurodytos aplinkybes, kad teismas, neskirdamas dar vienos ekspertizes, neištyre visu autoivykio aplinkybiu ir irodymu, nelaikytinos pagristomis ir prieštarauja byloje surinktiems irodymams bei ekspertizes išvadoms. Todel S. A. samprotavimai ir išreikštos abejones del autoivykio mechanizmo laikytini nepagristais, todel atmestini.

S. A. nurodo, kad teismas tiesiogiai neapklause vieninteles ivykio liudytojos V. Š., kurios parodymai rodo, jog galbut ne visai S. A. kaltas del V. C. mirties. Teismas, pagarsines šios liudytojos parodymus, juos be pagrindo atmete, nurodydamas, kad šie parodymai neišsamus, kad neaišku iš kokio atstumo, kokiu kampu ši liudytoja mate ivyki. Teismas nurode, kad šios liudytojos parodymai prieštarauja specialisto ir ekspertizes išvadoms del ivykio mechanizmo, nors specialistas ir ekspertas atskirai V. Š. parodymu netyre, ju neanalizavo ir del ju savo išvadose nepasisake. Taciau su tokiais S. A. argumentais sutikti nera jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagristai vertino liudytojos V. Š. parodymus kritiškai, kadangi šios liudytojos parodymai prieštarauja specialisto ir ekspertizes išvadoms del ivykio mechanizmo. Pažymetina, kad teikiant specialistams užduotis atlikti autotechnini tyrima, o taip pat paskyrus papildoma autotechnine ekspertize, buvo pateikta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tame tarpe ir liudytojos V. Š., apklaustos 2006 m. rugpjucio 4 d., apklausos protokolas, kuriame ji išdeste savo nuomone del autoavarijos kilimo aplinkybiu. Todel laikyti, kad specialistai ir ekspertai, padarydami išvadas del autoivykio mechanizmo, neatsižvelge i liudytojos V. Š. išdestytas autoavarijos aplinkybes, nera jokio objektyvaus pagrindo. Pažymetina, kad paskyrus papildoma autotechnine ekspertize, ekspertai, nustatydami eismo ivykio eiga, vertino visus byloje esancius irodymus t.y. keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokola, transporto priemoniu technines bukles patikrinimo ir apžiuros protokolus, ivykio vietos situacija ir transporto priemoniu išorinius sugadinimus iš fotografiju, esanciu fotolenteleje kartu su keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolu, papildoma ivykio vietos apžiuros protokola, kuriame smulkiau buvo užfiksuotas eismo ivykio vietos planas, nukentejusiuju gynejo adv. D.Skebo ir specialisto E.Sokolovskij sudaryta eismo ivykio vietos plana. Siekiant atkurti eismo ivykio eiga, tame tarpe nustatyti, ar automobilio – balninio vilkiko DAF FT 95.360 susidurimas su automobiliu Mazda 323 ivyko po automobilio – balninio vilkiko Volvo FH 12 susidurimo su automobilio – balninio vilkiko FAF FT 95.360 velkama puspriekabe Krone SDP 27 ar prieš ši susidurima, atsižvelgiant i užfiksuota ivykio vietos situacija po eismo ivykio, užfiksuotus ir iš dalies matomus fotografijose transporto priemoniu sugadinimus, ju pobudi, krypti bei apimti, kompiuterine programa PC Crash 8.0, ekspertai atkure šiu transporto priemoniu eiga, kuri iš esmes paneige liudytojos V. Š. išdestytas autoavarijos aplinkybes, kuri buvo iš esmes analogiška ankstesnei ekspertizei. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai nesivadovavo V. Š. parodymais, kurie prieštaravo ekspertizes išvadoms, del ko pagristai buvo nustatyta, kad butent vairuotojo S. A. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su autoivykio metu atsiradusiomis pasekmemis (V. C. mirtimi), del ko S. A. buvo pagristai nuteistas pagal LR BK 281 str. 6 d. Apeliacines instancijos teisme apklausta liudytoja V. Š. iš esmes atkartojo savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taciau šie parodymai kolegijai kelia abejoniu, nes jie yra nelogiški, visiškai prieštarauja ekspertu nustatytam ivykio mechanizmui, kuri ikiteisminio tyrimo metu iš esmes patvirtino pats nuteistasis S. A.. Be to liudytoja parode, kad turejo tam tikru problemu del alkoholio vartojimo, kodavosi nuo alkoholio vartojimo, gydesi nuo depresijos. Taip pat liudytoja teisme patvirtino, kad prieš duodama parodymus ji bendravo su S. A. gyneju. Teismui yra realus pagrindas vertinti liudytojos V. Š. parodymus kritiškai, nes jie prieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybems.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. A. bausme, bendruju bausmes skyrimo pagrindu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., nepažeide. Teismas atsižvelge i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni ir pobudi, i jo padarymo aplinkybes, kaltes forma (neatsargus nusikaltimas), nusikaltimo padarymo buda (vairuojant transporto priemone) ir pasekmes (asmens žutis). S. A. padarytas nusikaltimas sukele negrižtamus padarinius. Kaltinamojo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Girtumas - kaltinamojo veiksmus kvalifikuojanti aplinkybe. Nors jis anksciau neteistas, taciau administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus baustas 3 kartus. Skirdamas bausme, pirmosios instancijos teismas atsižvelge i tai, jog S. A. 3 kartus baustas administracine tvarka už Keliu eismo taisykliu pažeidimus, tame tarpe 2 kartus už vairavima apsvaigus nuo alkoholio (viena karta darbo metu vairuojant vilkika), ne kiek neatlygino nusikaltimu padarytos žalos. Todel teismas pagristai padare išvada, kad bausmes tikslai bus pasiekti S. A. skiriant vienintele LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyta laisves atemimo bausme, jos dydi, atsižvelgiant i tai, jog S. A. teisiamas pirma karta, parenkant artima sankcijoje numatyto bausmes vidurkio dydžiui. Teismas nemate galimybes taikyti LR BK 75 str., nes S. A. net 2 kartus buvo baustas administracine tvarka už vairavima neblaiviame stovyje, o tai, teismo nuomone, rodo jo atsainu kitu eismo dalyviu saugumo vertinima. S. A. nera bandes susitikti su nukentejusiaisiais, nera pasidomejes ju dabartine bukle, žalos ne kiek neatlygino, nors yra darbingas, nusikaltimo pasekmes – sunkios. Šis elgesys rodo, jog S. A. nera tinkamai ivertines savo veiksmu pobudžio, nepadare reikiamu išvadu, nesiekia sušvelninti pasekmiu. Teismas, ivertines visu aplinkybiu visuma, pagristai ir teisingai parinko ir paskyre S. A. bausme bei, atsižvelgdamas i S. A. neigiamai apibudinancias aplinkybes, pagristai pritaike ir papildoma bausme – baudžiamojo poveikio priemone, uždrausdamas jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, kurios dydi nustate maksimalu, atsižvelgiant i jo nusikalstamos veikos pasekmes.

S. A. skunde nurodo, kad jis visada pripažino savo kalte del autoivykio, nuoširdžiai gailejosi, todel nesutinka su teismo išvadomis, kad jam negalima taikyti LR BK 75 str. nuostatu. Taciau šie S. A. nurodyti argumentai neatitinka tikroves, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinejimo metu S. A. faktiškai neprisipažino kaltu del autoivykio, del ko pirmosios instancijos teismas nenustate jo atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. A. sutiko tik del to, kad vairavo automobili neblaivus, o savo kalte del autoavarijos neige, todel S. A. skunde nurodyti argumentai, jog jis nuoširdžiai gailisi, negali buti prilyginti kaltes pripažinimui. Nors S. A. ir nurodo, kad per laikotarpi nuo autoivykio jis jokiu teisetvarkos pažeidimu nepadare, turi darba, darbe charakterizuojamas teigiamai, todel jis socialiai nera pavojingas visuomenei, taciau vien šios S. A. nurodytos aplinkybes neduoda pagrindo laikyti neteisetu ir nepagristu teismo nuosprendi, kadangi pirmosios instancijos teismas, paskirdamas S. A. bausme, atsižvelge i jo asmenybe neigiamai charakterizuojancias aplinkybes iki autoivykio. Tokiu budu teismas, paskirdamas S. A. laisves atemimo bausme, kuri neviršija LR BK 281 str. 6 d. sankcijoje numatyto vidurkio, tinkamai ivertino jo atsainu kitu eismo dalyviu saugumo vertinima, todel pagristai ir teisetai paskyre jam 6 metu laisves atemimo bausme, ja atliekant atviroje kolonijoje. Nors S. A. teigimu, jis po autoivykio bande susisiekti su nukentejusiaisiais, taciau jis nepateike jokiu irodymu, jog jis bent iš dalies geranoriškai butu atlygines nukentejusiesiems ju patirta žala. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. A. bausme, ivertino ir tai, kad S. A. žalos ne kiek neatlygino, nors yra darbingas, nusikaltimo pasekmes – sunkios. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu pagristai konstatavo, kad S. A. nera tinkamai ivertines savo veiksmu pobudžio, nepadare reikiamu išvadu, nesiekia sušvelninti pasekmiu, todel pagristai nemate galimybes taikyti jam LR BK 75 str.

Atsižvelgiant i S. A. asmenybe, teiseju kolegija daro išvada, kad paskirtoji bausme savo dydžiu nera aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, todel mažinti ja apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nera pagrindo.

Civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje del žalos atlyginimo, taciau nenurode visiškai jokiu argumentu, del kuriu jis nesutinka su iš civilinio atsakovo nukentejusiesiems priteistu žalos atlyginimu bei žalos atlyginimo dydžiu. Kolegijos nuomone, nagrineti žalos atlyginimo ir jos dydžio pagristumo klausima, nesant konkreciu skundo argumentu šiuo klausimu nera imanoma, todel iš byloje esanciu irodymu visumos kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai ir teisetai iš dalies tenkino pareikštus civilinius ieškinius.

Civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinejo byla ir prieme skubota nuosprendi, netenkino prašymo apklausti liudytoja V. Š., neišnaudojo visu priemoniu surasti ir apklausti teisiamajame posedyje svarbia liudytoja. Del pirmosios instancijos teismo nepilno ir nevisapusiško bylos išnagrinejimo kolegija yra jau pasisakiusi ir nustaciusi, kad pirmosios instancijos teismas pagristai liudytojos V. Š. parodymus vertino kritiškai, kadangi šios liudytojos parodymai prieštarauja specialisto ir ekspertizes išvadoms del ivykio mechanizmo. Civilinio atsakovo atstovo nuomone, neišsamus keliu eismo ivykio visu aplinkybiu ištyrimas pasireiške tuo, kad nebuvo surastas iš ivykio vietos dinges kompiuteris iš automobilio, kuris fiksavo automobilio važiavima, ne iš vieno automobilio nebuvo išimti tomografai, matuojantys automobilio greiti. Taciau civilinio atsakovo atstovas nepagristai nurodo, kad nebuvo imtasi priemoniu visapusiškai ištirti visu ivykio aplinkybiu, remiantis kompiuterio ir automobilio greiti matuojancios irangos parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemoniu nustatyti kompiuterio dingimo aplinkybes, buvo apklausti liudytojai, be to, del šios priežasties nuo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-80793-06 buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. požymius del nenustatytu asmenu padarytos veikos, t.y. del nešiojamo kompiuterio „ACER TM“ vagystes (t. 2, b.l. 65-66). Tokiu budu civilinio atsakovo atstovo nurodyti argumentai, kad ikiteisminis tyrimas vyko paviršutiniškai, skubotai, pasižymejo neišsamiu keliu eismo ivykio aplinkybiu ištyrimu, nelaikytini pagristais, todel atmestini. Civilinio atsakovo atstovo nurodytos aplinkybes, kad byloje yra duomenu ir apie tai, kad žuvusioji irgi pasižymejo dideliu neatsargumu, nepatvirtintos jokiais objektyviais bylos duomenimis, todel laikytinos niekuo nepagristomis. Civilinio atsakovo atstovas teige, kad byloje esantys ekspertizes aktai vienas kitam prieštarauja, taciau konkreciai nenurode butent kokios specialisto ir ekspertu išvadose nustatytos aplinkybes, duomenys apie autoivykio mechanizma, vieni kitiems prieštarauja. Be to nurodo, kad nebuvo tirtas Z. vairuojamo automobilio susidurimo mechanizmas su S. A. vairuojamu automobiliu, nebuvo tirtas susidurimo mechanizmas lengvojo automobilio „Mazda“ su Z. vairuojamu automobiliu. Taciau kolegija nesutinka su tokiais civilinio atsakovo atstovo išdestytais argumentais, kadangi, kaip jau buvo mineta, ikiteisminis tyrimas buvo atliktas išsamiai, paskirtos dvi autotechnines ekspertizes, apklausti liudytojai. Specialistai ir ekspertai, nustatydami eismo ivykio eiga, vertino visus byloje esancius irodymus, todel tiek specialisto išvadoje, tiek veliau autotechninio tyrimo ekspertizes akte buvo nustatytas autoivykio mechanizmas, kuris pirmos instancijos teismo buvo tinkamai, teisetai ir pagristai ivertintas nuosprendyje.

Tokiu budu kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo S. A. bei civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovo apeliacinius skundus ju apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nera jokio istatyminio pagrindo, nes pirmos instancijos teismas visiškai pagristai nuteise S. A. pagal LR BK 281 str. 6 d. 6 metu laisves atemimo bausme, tinkamai skyre papildoma baudžiamojo poveikio priemone ir pagristai iš dalies tenkino civilinius ieškinius.

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo S. A. bei civilinio atsakovo UAB „Tautra“ atstovo apeliacinius skundus atmesti.