Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nukentėjusiajam K. B., nuteistajam A. M., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu trejiems metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2005-09-28 iki 2005-09-30 ir nuo 2006-09-29 iki 2007-05-04.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. A. (Majausku) ir V. F., 2005-02-23 apie 18 val. 55 min., važiuodamas dešimtojo maršruto troleibusu Kaune, V.Krėvės prospekte, ties namu nr. 57, tyčiojosi iš nukentėjusiojo K. B., keikė jį įžeidžiančiais, necenzūriniais žodžiais ir smogė tiksliai nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiais įžūliais veiksmais sutrikdydamas visuomenės tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.

Be to, A. M. nuteistas ir už tai, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje dėl chuliganiškų paskatų papurškė nukentėjusiajam K. B. į veidą nenustatytos kilmės dujų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės akies pirmojo laipsnio cheminį pakenkimą.

Nuteistasis A. M. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2007-05-04 nuosprendį, prašo pakeisti pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1,2,3,4d. ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti ikiteisminio tyrimo pareigūnams arba pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad byla išnagrinėta šališkai. Teismo posėdžio metu nebuvo atsižvelgta į jo parodymus ir prašymus, nuteistas pagal nepagrįstus liudytojos ir nukentėjusiojo bei melagingus D. A. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis prašė padaryti akistatą su D. A., tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Inkriminuojamų nusikaltimų laiku jis buvo Ispanijoje, kur 2005-02-09 – 2005-02-12 laikotarpiu buvo sulaikytas policijoje. Po to jis išvyko į Šveicariją, kur balandžio mėnesį taip pat buvo sulaikytas, vėliau rugsėjo mėnesį perduotas Lietuvai. Vėliau jis išvyko į Bulgariją, kur jį suėmė ir vėl perdavė Lietuvai, tačiau į bausmės laiką neįskaitytas laikas išbūtas suėmime Bulgarijoje.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusįjį ir prokurorą prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas A. M. atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo jo nusikalstamas veikas bei teisingai paskyrė bausmę. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR (duomenys neskelbtini) str. 3 d.).

Nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais patvirtinta, jog A. M. įvykdė nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. Nukentėjusiojo K. B. ir liudytojos R. J. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir detalūs, tarpusavyje sutampantys, jie nesikeitė ir pirmosios instancijos teisme.

Nukentėjusysis K. B. teisme patvirtino, kad 2005-02-23 apie 18.55 val., važiuojant 10-ojo maršruto troleibusu, jį užpuolė D. A., V. F. ir A. M., kurie be jokios priežasties iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, primušė, o A. M. be viso to dar į akis pripurškė kažkokių dujų. Jis labai gerai įsidėmėjo A. M., nes matė jo veidą iš labai arti, vėliau policijos komisariate jį atpažino. Kaip matyti iš 2005-09-20 asmens parodymo atpažinti protokolo, nukentėjusysis atpažino A. M. kaip asmenį, kuris jį iškeikė, sudavė smūgius ir papurškė į akis dujų (1 t. 27-29).

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytoja R. J., 10-ojo maršruto vairuotoja, kuri tiesiogiai matė įvykius. Ji matė troleibuse siautėjančius D. A., V. F. ir A. M.. Jie niokojo, daužė, laužė ir lankstė troleibuso vidaus įrangos detales, paskui sumušė nukentėjusį K. B. ir verždamiesi pro avariniu būdu pačių savavališkai atidarytas duris, dar bandė iš vienos keleivės rankų išplėšti rankinuką. Pats agresyviausias iš visų trijų buvo A. M.. Liudytoja atpažino A. M. asmens parodymo atpažinti metu, taip pat iš fotonuotraukų (1 t., b.l. 34-36, 72-74).

A. M. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 2 d. 8 p. padarymo patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. 2606 05 (02), kur nurodyta, jog papurškiant į akis neaiškios kilmės chemikalais K. B. buvo sužalota dešinė akis, padarytas pirmo laipsnio cheminis akies pakenkimas, t.y. nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14)

A. M. nurodo, jog teismas jo kaltę grindžia ir melagingais liudytojo D. A. parodymais. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje detaliai aptarė, jog D. A. parodymai teisiamajame posėdyje baudž.byloje iš esmės yra palankūs nuteistajam ir kad jie skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie atitiktų nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus, specialisto išvadą. Nuosprendyje pagrįstai pasisakyta, jog nėra duomenų apie neteisėtą poelgį prieš D. A..

Nuteistasis skunde nurodo, kad nusikaltimų padarymo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos, tačiau iš byloje esančio specialiojo policijos atašė Ispanijoje E. U. pažymos matyti, kad Ispanijoje A. M. buvo sulaikytas policijos 2005-02-09 (1 t., b.l. 246), o paleistas 2005-02-12, ką skunde patvirtino ir pats apeliantas. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2005-02-23 A. M. nebuvo Lietuvoje, byloje nėra, būtent A. M. turėjo realią galimybę nuo 2005-02-12 iki 2005-02-23 grįžti į Lietuvą ir padaryti nusikalstamas veikas. Taip pat apeliacinėje instancijoje A. M. paaiškino, jog iš Lietuvos išvykdavo ir grįždavo lengvuoju automobiliu, važiuodavo būdamas keleivis, jis neturintis jokių dokumentų ar kitokių konkrečių duomenų, kad 2005 02 23 laikotarpiu buvo Ispanijoje ir ką bei kur ten veikė.

Aukščiau aptartais motyvais atmestinas prašymas keisti nuosprendį LR (duomenys neskelbtini) str. 1,2,3,4d. pagrindais, perduoti baudž.bylą ikiteisminiam tyrimui atlikti ar naujai teismui.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai jam į bausmės laiką neįskaitė laiko, išbūto sulaikyme Bulgarijoje. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro raštų, 2006-09-28 įtariamojo laikino sulaikymo protokolo, A. M. iš Bulgarijos į Lietuvą buvo pargabentas 2006-09-28 (1 t., b.l. 175, 177, 184, 241). Kitų duomenų apie A. M. sulaikymą ar suėmimą Bulgarijoje byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai LR BK 66 str. pagrindu į bausmės laiką įskaitė laikotarpį nuo 2006-09-29 iki 2007-05-04, bei 2007 05 23 nutartimi patikslindamas į bausmę įskaitė laiką 2006 09 28 – 2007 05 04. Esant objektyviems duomenims dėl užsienyje taikyto kardomojo kalinimo šioje baudž.byloje, šiuos klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka.

Bausmė A. M. paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nurodytų LR BK 54 str., paskirtoji bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nėra per griežta. Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslą, kaltininko asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Abu apelianto nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia, iš chuliganiškų paskatų, A. M. teisiamas ketvirtą kartą, baustas administracine tvarka (1 t. b.l. 99),vienas iš padarytų nusikaltimų sukėlė pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, todėl laikytina, kad bausmės rūšis už atskirus nusikaltimus – terminuotas laisvės atėmimas – parinkta teisingai. Abi bausmės savo dydžiu yra artimos tos rūšies bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į padarytų veikų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę, švelninti bausmes nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.