- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-5429-1015/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03943-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Pažeidėjas
- S. M.
- Advokatai
- Evita Tumė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis 2016 m. kovo 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-53992870-16, kuriame nurodyta, kad S. M. 2016 m. kovo 13 d., apie 18.24 val., Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, vairavo automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,55 promilių girtumas), vairuodamas buvo neatsargus, važiuodamas atbuline eiga nepastebėjo stovinčio automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė bei apgadino. Taip S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14 punktus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.
Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. nors savo kaltę pripažino, bet parodė, kad protokole nurodytą dieną jis buvo su draugu, jie kartu išgėrė. Po to jis nuėjo prie savo automobilio, norėdamas iš jo pasiimti daiktus, nes ketino taksi važiuoti namo. Automobilio variklio užvedęs nebuvo. Kadangi automobilis buvo pastatytas įjungus pavarą, imdamas daiktus jis užkabino pavarų svirtį, jo automobilis tiesiog nuo nuokalnės pariedėjo žemyn apie vieną metrą ir atsitrenkė į stovintį automobilį. Parodė, kad iš pradžių daiktus jis paėmė ir dėklo, o tada atsisuko paimti nuo galinės sėdynės daiktus, būtent tuo metu ir pajudino svirtį, tada pajutęs dar bandė stabdyti, bet kadangi buvo persikreipęs, automobilį tik trumpam sustabdė ir jis vėl pajudėjo.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimą (b.l. 3).
Apklausta teismo posėdyje liudytoja E. Š. nurodė, kad 2016 m. kovo 13 d. ji su vyru automobiliu Audi A6 atvažiavo prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių gatvėje, Vilniuje, pastatė automobilį aikštelėje maždaug 5 metrų atstumu nuo S. M. automobilio. Vyras nuėjo į bankomatą nusiimti pinigų, o ji, išjungusi variklį ir įjungusi radiją, liko jo laukti automobilyje. Būdama savo automobilyje pamatė, kaip S. M. automobilis pradėjo riedėti ir atsitrenkė į jos automobilio dureles. Riedėjimo metu S. M. automobilis buvo truputį pristabdytas, trumpam sustojo, o tada automobilis vėl pradėjo riedėti, greitis nebuvo didelis. Liudytoja matė, kaip iš automobilio vairuotojo vietos išlipo S. M., tačiau ji negirdėjo, ar jo automobilio variklis buvo užvestas, nes jos automobilyje langai buvo uždaryti, grojo radijas. Riedėjusio automobilio greitis buvo nedidelis, toje vietoje yra nedidelė nuokalnė. Liudytoja taip pat pastebėjo, kad kai S. M. automobilis trumpam sustojo, veikė „stop“ signalai.
Duodama paaiškinimus 2016 m. kovo 13 d. E. Š. nurodė, kad 2016 m. kovo 13 d. ji vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į Šaltkalvių g. 2 esančią stovėjimo aikštelę kitoje pusėje nuo prekybos centro „Maxima“. Sustojusi ji išleido vyrą bei liko sėdėti automobilyje. Eismo įvykio kaltininkas pradėjo važiuoti atbuline eiga ir vairuodamas automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jos automobilio dešinės pusės keleivio dureles. Bendraujant su VW Sharan vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl ji iškvietė pareigūnus, kurie alkotesterio pagalba nustatė, kad jis yra neblaivus (b.l. 8).
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas D. A. negalėjo tiksliai prisiminti nagrinėjamo įvykio aplinkybių, tik atsiminė, jog nagrinėjamas įvykis buvo prie parduotuvės „Maxima“. Liudytojas nurodė, kad jis paties automobilių susidūrimo fakto nematė ir dabar negali pasakyti, kokiu atstumu eismo įvykyje dalyvavę automobiliai stovėjo vienas nuo kito, nes neatsimena. Liudytojas taip pat neatsimena, ką policijos pareigūnams sakė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
S. M. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, yra grindžiama:
– Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulio M. K. 2016 m. kovo 13 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. kovo 13 d., jam dirbant kartu su vyr. patruliu D. A., buvo gautas pranešimas, kad Šaltkalvių g. 2, automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į AUDI, valstybinis (duomenys neskelbtini) Atvykus į nurodytą vietą juos pasitiko AUDI vairuotoja, kuri paaiškino, kad Šaltkalvių g. 2 sėdėjo savo automobilyje, pamatė kaip iš stovėjimo vietos atbuline eiga pajuda VW ir atsitrenkė į jos stovintį AUDI. VW vairuotojas paaiškino, kad nepastebėjo stovinčio AUDI, todėl ir atsitrenkė. Nuo VW vairuotojo S. M. sklido alkoholio kvapas. Patikrinus jį alkotesteriu, prietaisas parodė 1,55 promilių. Vairuotojas su pažeidimu sutiko (b.l. 5);
- 2016 m. kovo 13 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių stovėjimo vieta (b.l. 6);
– papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinis bamperis, automobilio AUDI A6 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinės dešinės pusės durys (b.l. 7);
- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad S. M. 2016 m. kovo 13 d., 18.54 val. buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas. Patikros sertifikatu, patvirtinančiu, jog pažeidimo nustatymo dieną alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2016 m. liepos 4 d. (b.l. 9, 10).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
ATPK 127 straipsnio 3 dalis be kita ko numato administracinę atsakomybę neblaiviems vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Taigi šiuo atveju, siekiant S. M. patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kad jis, būdamas neblaivus, vairuodamas buvo neatsargus ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą transporto priemonę, t.y. turi būti nustatytas vairavimo faktas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. M. neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo neblaivus, ką patvirtina byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas (b.l. 9, 10), tačiau teigė, kad jis automobilio nevairavo, tiesiog įsėdo į stovintį automobilį, norėdamas pasiimti savo daiktus, variklio užvedęs nebuvo. Automobilis nuriedėjo nuo nuokalnės ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, nes jis netyčia, užkabindamas automobilio pavarų svirtį, išjungė pavarą, ant kurios stovėjo automobilis.
Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno M. K. 2016 m. kovo 13 d. tarnybinio pranešimo (b.l. 5) ir policijos pareigūno D. A. teismo posėdyje duotų parodymų, policijos pareigūnai paties vairavimo fakto nematė, nes į eismo įvykio vietą atvyko pagal gautą iškvietimą jau po automobilių susidūrimo.
S. M. kaltė, vairavus automobilį neblaiviam, iš esmės yra grindžiama tik liudytojos E. Š. 2016 m. kovo 13 d. duotais paaiškinimais, kuriuose ji nurodė, kad jai sėdint savo automobilyje, eismo įvykio kaltininkas pradėjo važiuoti atbuline eiga ir vairuodamas automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė jos automobilio dešinės pusės keleivio dureles (b.l. 8). Tačiau duodama parodymus teisme ir būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, E. Š. nurodė, kad S. M. automobilis tik riedėjo, bet ne važiavo. Taip pat ši liudytoja negirdėjo, ar S. M. automobilio variklis būtų užvestas, nes jos automobilyje grojo muzika. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, priimdamas sprendimą, negali remtis vien tik E. Š. įvykio dieną rašytu paaiškinimu, jog kaltininkas vairuodamas atbuline eiga atsitrenkė į jos stovintį automobilį, kadangi šios aplinkybės E. Š. teisme nepatvirtino, teigdama, jog kaltininko automobilis tik riedėjo. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog E. Š. paaiškinime policijos įstaigai nurodė, jog eismo įvykio kaltininkas pradėjo važiuoti atbuline eiga ir vairuodamas atsitrenkė į jos automobilį, pati savaime, papildomai neišsiaiškinus (nepatikslinus) aplinkybių, kas turėta omeny, nurodant „vairuodamas“, negali būti vertinama kaip pakankamas įrodymas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtent vairavo, juolab kad, kaip minėta, apklausta teismo posėdžio metu kategoriškai nurodyti, kad S. M. automobilis judėjo atbuline eiga su užvestu varikliu, t. y. buvo S. M. valdomas kaip vairuotojo, negalėjo. Teismas, be kita ko, pastebi ir tai, kad išsiskyrė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiosios parodymai dėl atstumo, kuriuo stovėjo automobiliai – S. M. nurodė, kad atstumas buvo apie vieną metrą, nukentėjusioji parodė, kad apie 5 metrus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietos schemoje šis duomuo nėra nurodytas, liudytoju apklaustas D. A. aplinkybių taip pat neprisiminė, teismas vertina, kad šios aplinkybės kategoriškai nustatyti nėra galimybės, todėl, remiantis principu dėl abejonių traktavimo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, pripažintina nepaneigta tai, kad jo automobilis pariedėjo apie vieną metrą.
Teismui pateiktame vaizdo įraše, kurį, kaip nurodė S. M., jis padarė eismo įvykio vietoje, užfiksuota, kad įsėdus į automobilį, išjungus automobilio pavarų svirtį bei neužvedus automobilio variklio, automobilis po truputį juda. S. M. paaiškinimu, būtent nurodytoje vietoje yra nuokalnė, dėl ko ir pariedėjo jo automobilis.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 73 punkte transporto priemonės vairavimas apibrėžiamas kaip asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Šio įstatymo 2 straipsnio 82 punkte vairuotojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuris vairuoja transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti. Pažymėtina, jog teismai ne kartą sprendė klausimą, kas laikytina vairavimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra padaręs šias išvadas: vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (pvz., nutartis Nr.N17-885/2006, N5-307/2007). Taigi iš pasakyto darytina išvada, jog būtinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (LVAT 2009 m. balandžio 20 d. nutartis N-444-765/2009; šioje nutartyje, pvz., LVAT konstatavo, kad vien sėdėjimas vairuotojo vietoje ir netyčinis sankabos pedalo išmynimas, dėl ko pajudėjo transporto priemonė, vairavimu nelaikytinas).
Įvertinęs byloje aukščiau aptartus duomenis teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog S. M. būtų atlikęs ar ketino atlikti kokius nors valingus veiksmus, siekdamas valdyti automobilį. Vien sėdėjimas vairuotojo vietoje ir netyčinis pavarų svirties išjungimas, dėl ko pajudėjo transporto priemonė, vairavimu nelaikytinas. Taigi nors administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu S. M. prisipažino padaręs teisės pažeidimą, tačiau vien tik šis prisipažinimas negali būti laikomas vairavimo fakto konstatavimu, kadangi teismo posėdyje jis nuosekliai teigė, jog automobilio nevairavo ir, kaip jau buvo minėta, šio fakto teismo posėdyje nepatvirtino liudytoja E. Š., kurios parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti. Taigi vertintina, kad nagrinėjamo įvykio dieną S. M. galėjo klaidingai vertinti esamą situaciją ir manyti esantis kaltas dėl to, kad jo automobilis riedėdamas apgadino stovėjusį automobilį, pripažįstant, kad dėl to sukėlė nepatogumų nukentėjusiajai.
Atsižvelgus nurodytas aplinkybes bei tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad S. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (kaltės) (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą S. M. atžvilgiu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.