- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-1243-343/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-11170-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė, Rūta Palubinskaitė (pran.)
- Ieškovas
- R. K., R.
- Atsakovas
- G. Š., S. Š.
- Advokatai
- Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. K. atstovo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-853-285/2013 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovams G. Š. ir S. Š. dėl nuosavybės teisės gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu (b.l. 131-137, t. 1) ieškovė prašė įpareigoti atsakovus įleisti ieškovę ir inventorizavimo specialistus ieškovės lėšomis inventorizuoti namo mansardą, teismui preliminariai nustatant, kad po inventorizavimo atidalinant mansardą ieškovė naudosis kairiąja mansardos puse, o atsakovai – dešiniąja mansardos puse; įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei savavališkos statybos įteisinimo bylas Nr. 530/2011 ir Nr. 953/2011; mansardos inventorizavimo dokumentų paruošimo ir mansardos inventorizavimo paslaugos bei bylinėjimosi išlaidas priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų nurodydama, kad ieškovei ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtame dvibučiame name valdo butą Nr. 1, o atsakovams nuosavybės teise priklauso likusi gyvenamojo namo dalis neįforminus buto. Atsakovai buto neįformina dėl šiuo metu vykdomos gyvenamojo namo mansardos rekonstrukcijos, kuriai sutikimą ieškovė yra davusi 2002 m. gegužės 15 d. . Minėtame sutikime ieškovė yra nurodžiusi, jog ji neprieštarauja, kad jos sesuo Z. Š., pirmiau nurodyto turto buvusi bendraturtė, rekonstruotų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogą ir mansardoje įsirengtų gyvenamąsias patalpas. Atsakovai yra Z. Š. turtinių teisių perėmėjai už rentą iki gyvos galvos. Nagrinėjama byla yra įvadas į kitą bylą dėl nuosavybės teisių pripažinimo, dėl teisės statytis ir statybos teisės įgyvendinimo proceso sąžiningumo ir turto atidalinimo. Nesąžiningo statybos teisės įgyvendinimo proceso metu sukurtas objektas negali tapti nesąžiningo statytojo nuosavybe, o atsakovai, pažeisdami ieškovės teisę gauti išsamią informaciją ir pareikšti pastabas dėl mansardos rekonstrukcijos tinkamumo, apgaulės būdu siekia įgyti nuosavybės teises į visą nebaigtą rekonstruoti namo mansardą. Atsakovai, nežinant ieškovei, neleidžiant šiai susipažinti su rekonstruojamos mansardos projektu, panaudodami buvusios mansardos ir ieškovės statybines medžiagas, savavališkai rekonstravo mansardą. Mansarda nėra nei inventorizuota, nei atidalinta, atsakovai neturi ieškovės sutikimo vykdyti konkrečius statybos rekonstrukcijos darbus, trukdo ieškovei inventorizuoti mansardą, slepia duomenis apie statybos darbus bei medžiagas ir tokiu būdu pažeidžia ieškovės interesus. Sutikimo statybos darbams davimas nėra nuosavybės teisės atsisakymas, o tik netrukdymas įgyvendinti teisę pagerinti savo dalinės nuosavybės dalį, tačiau ne užgrobti visą nuosavybę. Atsakovai, įgyvendindami savo, kaip bendraturčių teises, turėjo teisę atidalinti ir inventorizuoti bei rekonstruoti tik pusę namo mansardos ploto, kadangi pagal testamentą pirminė namo bendraturtė paveldėjo pusę turto. Ieškovė ir atsakovai nuo namo paveldėjimo momento mansarda naudojosi bendrai, jokių ginčų dėl to nebuvo iškilę iki ieškovė davė sutikimą įsirengti gyvenamąsias patalpas negyvenamojoje mansardoje. Atsakovai turėjo pareigą iš anksto siekti susitarimo kaip ir kokia tvarka bus valdoma rekonstruojama mansarda. Tuo atveju, jei ieškovei būtų buvę žinoma, kad atsakovai ketina užvaldyti visą namo mansardą, ieškovė jau anksčiau būtų teikusi ieškinį dėl inventorizavimo ir naudojimosi mansarda tvarkos nustatymo arba pareiškusi ieškinį dėl kompensacijos priteisimo. Kadangi atsakovai iki šiol paslaptyje laikė ne tik rekonstruojamos mansardos, bet ir kitų bendrai valdomame žemės sklype esančių statinių projektus, kuriuos nori įteisinti, ieškovė turi teisę būti informuota apie juos ir kad jai būtų pateikti visos savavališkų statybų įteisinimo bylų tinkamai patvirtintos kopijos. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai, teikdami įteisinti savavališkai pastatytą rūsį ir malkinę su kiemo židiniu, be ieškovės žinios siekia įteisinti ir savavališkai rekonstruotą namo mansardą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 28 d. sprendimu (b.l. 15-18, t. 2) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovams 2 300 Lt bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, nustatęs, kad šalys yra nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo bei kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems priklauso po ½ dalį minėto nekilnojamojo turto, ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 2002 m. gegužės 16 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriui notaro biure yra parašiusi sutikimą dėl to, kad bendraturtė Z. Š. rekonstruotų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), stogą ir mansardoje įsirengtų gyvenamąsias patalpas, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė dėl naudojimosi minėto gyvenamojo namo patalpomis, kad atsakovai netrukdys ieškovei priestato šiltinimo ir apdailos darbams, o ieškovė netrukdys stogo pakeitimo darbams bei mansardos apdailai, t. y. šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl bendro daikto valdymo, sprendė, kad ieškovė jau 2002 metais duodama sutikimą sutiko, kad bendraturtė gyvenamąsias patalpas mansardoje įsirengtų sau pačiai. Teismas 2002 m. gegužės 16 d. ieškovės duotą sutikimą aiškindamas lingvistiniu ir teleologiniu metodu sprendė, kad ieškovė sutiko, jog bendraturtė gyvenamąsias patalpas įsirengtų sau, t. y. veiksmažodis su dalelyte – si - rodo veiksmo rezultato nukreipimą į patį save. Be to, kadangi atsakovai išduotame ir galiojančiame statybos leidime yra nurodyti kaip mansardinio aukšto statytojai, statybos darbai yra vykdomi atsakovų lėšomis, sprendė, kad atsakovai teisėtai savo lėšomis padidino bendrąjį daiktą ir jo vertę, dėl ko turėdami ieškovės sutikimą gali reikalauti pakeisti jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarką. Teismas netenkino ir prašymo dėl inventorizacijos atlikimo nurodydamas, kad rekonstrukcijos darbai iki šiol nėra pabaigti, o remiantis Statybos techniniu reglamentu kadastriniai matavimai yra atliekami tik pabaigus statybas ir jų atlikimo pareiga yra būtent statytojo pareiga siekiant baigtą statyti statinį pripažinti tinkamu naudoti. Teismas ieškovės veiksmus vertino atsižvelgdamas ir į tai, kad, ieškovės teigimu, ji nereikštų tokių ieškinių tuo atveju, jei jai būtų sumokėta piniginė kompensacija. Teismo manymu, ieškinys negali būti laikomas įvadu ar prielaida kitoms byloms pradėti, todėl ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos įteisinimo, bylų išreikalavimo iš atsakovų atmetė nurodydamas, kad toks reikalavimas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškinio dalykas, kuriuo ginama ieškovės pažeista teisė. Nurodytų bylų išreikalavimas nesukeltų jokių procesinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovams, kadangi patenkinus tokį reikalavimą teismas neatkurtų teisinės taikos tarp šalių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 28, t. 2) ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui bei priteisti ieškovei iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas surašant apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, nustatęs, kad ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai yra su trūkumais, nepagrįstai išnagrinėjo bylą iš esmės. Teismas turėjo įpareigoti ieškovę patikslinti ieškinio reikalavimus taip, kad jie ne tik atitiktų CPK 5 straipsnio 1 dalies ir 135 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, bet tiek teismui, tiek ir bylos šalims būtų aišku, kokia gi ieškovės teisė ar teisės buvo pažeistos ir turi būti ginamos. To nepadaręs teismas pažeidė ne tik pirmiau nurodytas CPK nuostatas, bet ir CPK 138 straipsnio nuostatas, 259 straipsnio 1 dalies ir 263 straipsnio nuostatas dėl bylos išsprendimo iš esmės ir teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
2. Nors teismas proceso metu ir buvo išaiškinęs pareigą ieškovei pateikti konkretų, CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį, susirasti profesionalų teisininką, kad jis atstovautų ieškovę teisme, tačiau matydamas, kad ieškovė bylos neveda per atstovą, teismas privalėjo papildomai išaiškinti ieškovei jos procesines teises ir pareigas CPK 158 straipsnio 2 dalies tvarka.
3. Teismas pažeidė CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi nepadėjo ieškovei surinkti visų rašytinių įrodymų byloje, t. y. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus neišreikalavo savavališkos statybos archyvinių bylų Nr. 530/2011 ir Nr. 953/2011, kurios reikšmingos siekiant įrodyti ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nors ieškovė dėl to pateikė net du prašymus, tačiau teismui nurodytų rašytinių įrodymų neišreikalavus tokius teismo veiksmus galima kvalifikuoti kaip teismo atliktą sutrukdymą teisiškai nekvalifikuotai ieškovei pateikti įrodymus byloje bei pasinaudoti savo procesinėmis CPK 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje nurodytomis teisėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 35-39, t. 2) atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-853-285/2013 palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimas su apeliaciniu skundu yra grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas privalėjo ne baigti nagrinėti bylą iš esmės, o įpareigoti apeliantę sutikslinti ieškinio reikalavimus. Teismas 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatė apeliantei terminą ieškinio trūkumams pašalinti nurodydamas, kad dėl netinkamo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo yra neaiškūs ieškovės reikalavimai, ieškinio pagrindas bei ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Pirmosios instancijos teismas pasinaudojo jam suteikta teise pareikalauti, kad ieškinį padavęs asmuo pašalintų ieškinio trūkumus. Ieškovės ieškinys buvo atmestas dėl to, kad jis nebuvo pagrįstas, kad, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, ieškinio reikalavimai niekaip nebuvo susiję su ieškovės teisių pažeidimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad reiškiamas ieškinys negali būti laikomas įvadu ar prielaida kitoms byloms kelti, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl savavališkos statybos įteisinimo bylų išreikalavimo.
2. Teismas tiek 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje, tiek ir proceso metu apeliantei buvo išaiškinęs teisę ir pasiūlęs pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, o taip pat asmenų teisę į valstybės apmokamą teisinę pagalbą, dėl ko laikytina, kad teismas tinkamai įgyvendino pareigą išaiškinti apeliantei teises į tinkamą atstovavimą.
3. Apeliantė, siekdama gauti iš atsakovų savavališkos statybos įteisinimo bylas, siekė ne faktiškai apginti savo pažeistas teises, o iš esmės prašė teismo padėti gauti tam tikrus dokumentus (įrodymus), kuriais galimai bus grindžiamas kito savarankiško ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovė nebuvo tinkamai suformulavusi savo patikslinto ieškinio reikalavimo, nes pareikštas reikalavimas dėl savavališkos statybos įteisinimo bylų išreikalavimo nenurodant konkrečių pažeistų teisių ir nereikalaujant jokio realaus pažeistų teisių apgynimo buvo tik prašymas gauti kito savarankiško ieškinio faktinį pagrindą galimai patvirtinančius dokumentus, dėl ko teismas jį pagrįstai atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, šalių procesines teises ir pareigas procese, rašytinių įrodymų išreikalavimą nagrinėjant bylą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde keliami teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, pareigos reikalauti iš ieškovės nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką bei pagrindą klausimas, tinkamo pareigos išaiškinti šalims jų procesines teises ir pareigas įvykdymo bei rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo
Remiantis CPK nuostatomis, ieškinys turi atitikti ne tik procesiniams dokumentams bet ir ieškiniui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje. Tuo atveju, jei ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, remiantis CPK 138 straipsniu ieškinio trūkumai šalintini CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Teismų praktikoje nurodoma, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį ieškinį, pareiškėjui sudaromos sąlygos pašalinti esančius ieškinio trūkumus, nepraleisti ieškinio senaties termino ir tęsti procesą, inicijuotą įstatymo reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Be to, ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teismas turi ne tik patikrinti, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111,135 straipsniai), bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Nors civilinio proceso įstatymo nuostatos ieškiniui nustato daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai - ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, bei savo reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, kadangi nustatęs, kad pareikštas ieškinys yra su trūkumais, kad ieškovės pareikštas reikalavimas suformuluotas netinkamai, turėjo nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne išnagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus įleisti ieškovę ir inventorizavimo specialistus ieškovės lėšomis inventorizuoti namo mansardą, teismui preliminariai nustatant, kad po inventorizavimo atidalinant mansardą ieškovė naudosis kairiąja mansardos puse, o atsakovai – dešiniąja mansardos puse atmetė ne dėl to, kad pareikštas reikalavimas buvo suformuluotas netinkamai, o dėl to, kad laikė jį nepagrįstu. Teismas nurodytu pagrindu, t. y. kad pareikštas reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovus pateikti ieškovei savavališkos statybos įteisinimo bylas Nr. 530/2011 ir Nr. 953/2011, kadangi laikė, kad nurodytų bylų išreikalavimas nesukels procesinių pasekmių nei ieškovei, nei atsakovams, kadangi nurodyto reikalavimo tenkinimas neatkurtų teisinės taikos tarp šalių, nes, kaip nurodė ieškovė, šių dokumentų išreikalavimas būtų tik įvadas ar prielaida kitoms byloms kelti. Vien ta aplinkybė, kad, kaip kad nurodo ieškovės atstovas apeliaciniame skunde, ieškovės reikalavimas dėl mansardos iš esmės yra panašus į reikalavimą dėl naudojimosi mansardos patalpomis tvarkos nustatymo, neleidžia spręsti, kad pareikštas reikalavimas yra suformuluotas netiksliai, nekonkrečiai, dėl ko teismas savo iniciatyva turėjo spręsti dėl pareikšto ieškinio reikalavimo tikslinimo ir tikrosios ieškovės valios reiškiant ieškinį. Pažymėtina, jog ieškovei neužkertama galimybė tinkamai, remiantis teisės aktų nuostatomis ir laikantis teisės aktų numatytų reikalavimų pareikšti ieškinį, kuriame ieškovė pareikštų tikrąjį jos valią atitinkantį reikalavimą atsakovams.
Remiantis civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme buvo gautas 2012 m. rugpjūčio 23 d. (b.l. 3-6, t. 1), tačiau teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi (b.l. 9-10, t. 1) nustatė ieškovei 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo buvo nurodyta ne tik trūkumai dėl ieškinio dalyko tinkamo suformulavimo, bet taip pat nurodyta, kad ieškinio reikalavimai yra suformuluoti kaip procesiniai, bet ne materialiniai, išaiškinta teisė pateikti prašymus dėl rašytinių įrodymų, kurių ieškovė negali pateikti, išreikalavimo, o taip pat ieškovei pasiūlyta pasinaudoti advokato, advokato padėjėjo ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba, išaiškinant galimybę gauti nemokamą ar iš dalies mokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 212 m. rugsėjo 13 d. teisme buvo gautas patikslintas ieškovės ieškinys (b.l. 13-16, t. 1), kuris 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (b.l. 30, t. 1) buvo priimtas. Pažymėtina, kad teismas parengiamojo teismo posėdžio metu taip pat informavo ieškovę, kad pateiktas ieškinio reikalavimas turėtų būti konkretinamas, ieškinys tikslinamas (b.l. 126, t. 1), o ieškovės patikslintas ieškinys teisme gautas 2012 m. gruodžio 5 d. (b.l. 131-137, t. 1).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teismas, matydamas, kad ieškovės pareikštas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams ir ieškiniui keliamų reikalavimų, ex officio taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, ir negalima teigti, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo civilinę bylą esant tokiems ieškovės pareikštiems reikalavimams. Pažymėtina, kad jau ir priėmus ieškinį teismas suteikė galimybę ieškovei patikslinti savo ieškinio reikalavimus, dėl to atidėjo civilinės bylos nagrinėjimą, todėl teigti, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimą iš esmės ar ieškinio trūkumų šalinimą, negalima. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys savo procesinėmis teisėmis naudojasi savo nuožiūra, o teismas negali perimti iniciatyvos ir už ieškovą suformuluoti ieškinio dalyko ir pagrindo. Ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, negali be galo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, siekdamas, kad šalis tinkamai suformuluotų ieškinio pagrindą ir dalyką, kaip kad šiuo ginčo atveju, kadangi tokiu atveju teismas veiktų kaip šalies advokatas. Tas pats pasakytina ir apie ieškinio trūkumų šalinimą teisminio bylos nagrinėjimo metu, kadangi šaliai netinkamai šalinant ieškinio trūkumus, o teismui esant tokiai situacijai kas kartą nustatant terminą ieškinio trūkumams pašalinti, būtų nepagrįstai vilkinamas civilinės bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai ir aiškiai nurodė ieškovės pareikšto ieškinio trūkumus, o, be to, išaiškino ieškovės teisę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, suteikė teisę patikslinti ieškinio reikalavimus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme metu, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas papildomai dar turėjo imtis priemonių ir įpareigoti ieškovę sutikslinti pareikštus reikalavimus.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad civilinio proceso tikslai yra ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis), tačiau negalima sutikti, kad teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį, pažeidė ieškovės teisę kreiptis į teismą siekiant apginti pažeistą ar ginčijamą jos teisę ar įstatymų saugomą interesą. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla yra ginčo teisenos byla, kuri nagrinėjam remiantis šalių dispozityvumo ir rungimosi principais, kurioje teismas neturi teisės veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, todėl nesutiktina, kad teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės pareikštą ieškinį, neišnagrinėjo bylos iš esmės. Kaip jau buvo nurodyta, teismas išaiškino ieškovei teisę civilinėje byloje pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, todėl esant išaiškintai šiai ieškovės teisei teismas neturėjo pareigos veikti išimtinai tik vienos iš šalių, t. y. ieškovės interesais ir nurodyti, kaip ji turi vesti bylą teisme. Remiantis CPK 6 straipsniu teisingumą civilinėse bylose vykdo tik teismai, vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu, todėl, teisėjų kolegijos manymu, toks teismo elgesys, kaip kad yra nurodyta apeliaciniame skunde, būtų nepagrįstai pažeidęs šalių lygiateisiškumo principą procese, o kartu ir atsakovų teises.
Dėl procesinių teisių išaiškinimo byloje dalyvaujantiems asmenims
CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismo posėdžio pirmininkas turi išaiškinti šalims, tretiesiems asmenims ir jų atstovams pagal įstatymą jų teises ir pareigas, išskyrus tuos atvejus, kai šalys ar tretieji asmenys bylą veda ne patys, o per advokatą arba jiems atstovauja aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turintys asmenys.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas, matydamas, kad ieškovė neveda bylos per atstovą, privalėjo papildomai išaiškinti ieškovei jos procesines teises ir pareigas. Sutiktina, kad esant pirmiau nurodytai situacijai, teismas turi išaiškinti šalims jų teises ir pareigas, tačiau, susipažinus su civilinės bylos medžiaga, nustatyta, kad teismas šią pareigą įvykdė tinkamai. Duomenų, remiantis kuriais būtų galima daryti priešingą išvadą, apeliaciniame skunde nėra pateikta. Pažymėtina, kad 2013 m. sausio 24 d. parengiamojo teismo posėdžio metu šalims buvo išaiškinti parengiamojo teismo posėdžio tikslai ir tvarka (b.l. 178, t. 1), o taip pat ir šalių procesinės teisės (b.l. 177, t. 1), o nusprendus iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į teismo posėdį, teismas papildomai neaiškino šalims jų procesinių teisių, kadangi jos šalims buvo išaiškintos parengiamajame teismo posėdyje (b.l. 179, t. 1). Pažymėtina, kad šalys, o kartu ir apeliantė, dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė, patvirtino, kad jai yra aiškios jos procesinės teisės (b.l. 179, t. 1), todėl nesutiktina, kad teismas netinkamai įvykdė savo pareigą dėl procesinių teisių ieškovei išaiškinimo. Pakartotinis procesinių teisių išaiškinimas apeliantei nurodant, kad jai yra aiškios jos teisės, nereiškiant prieštaravimų dėl pakartotino procesinių teisių neaiškinimo pereinant iš parengiamojo teismo posėdžio į teismo posėdį, negali būti laikomas CPK nuostatų pažeidimu. Pažymėtina, kad apeliantei šalių procesinės teisės buvo išaiškintos ir 2013 m. vasario 8 d. įvykusio teismo posėdžio metu (b.l. 7, t. 2), todėl negalima sutikti, kad teismas netinkamai įvykdė pareigą išaiškinti šalims, o tuo pačiu ir apeliantei, jos procesines teises.
Dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo
CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių remiantis CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Kaip ir visus kitus įrodymus, rašytinius įrodymus gali pateikti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat nustatyta galimybė juos išreikalauti teismui (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Rašytinių įrodymų išreikalavimas reglamentuojamas CPK 199 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, prašantis išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama, pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį įrodymą turi būtent tas asmuo ir aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Tačiau bet kokiu atveju teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas pažeidė CPK 199 straipsnio 1 dalies nuostatas nepadėdamas ieškovei surinkti rašytinių įrodymų byloje, t. y. neišreikalaudamas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos skyriaus savavališkos statybos archyvinių bylų Nr. 530/2011 ir nr. 953/2011, kurios buvo reikšmingos įrodyti ieškovės ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, ir tokiu būdu sutrukdė teisiškai nekvalifikuotai apeliantei pateikti įrodymus byloje bei pasinaudoti savo teisėmis į teisminę gynybą bei teisingumo įvykdymą.
Su nurodytu apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad apeliantė reikalavimą dėl pirmiau paminėtų rašytinių įrodymų reiškė kaip materialinį teisinį reikalavimą ir nors teismas nurodė šį ieškinio dalyko trūkumą 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartyje dėl trūkumų šalinimo, tačiau apeliantė šio ieškinio trūkumo nepašalino ir patikslintame ieškinyje šį reikalavimą taip pat reiškė. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio reikalavimų tinkamo suformulavimo, o kartu ir dėl jų patenkinimo, tinkamai taikė teisės normas, dėl ko išspręsdamas ginčą iš esmės atsisakė tenkinti apeliantės pareikštą reikalavimą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, kaip nesukelsiantį šalims jokių materialinių teisinių pasekmių. Kita vertus, teismas jau civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, spręsdamas klausimą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nurodė, kad prašomi išreikalauti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama civiline byla, dėl to apeliantės prašymo dėl minėtų rašytinių įrodymų išreikalavimo netenkino. Pažymėtina, kad, pasisakydamas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, teismas dar parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas reikalavimas yra tik dėl mansardos, todėl išreikalauti dokumentus dėl rūsio ir židinio yra ne šios bylos objektas (b.l. 125, t. 1). Analogiškos pozicijos pirmosios instancijos teismas laikėsi ir civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu atsisakydamas tenkinti apeliantės pateiktą pakartotinį prašymą dėl minėtų rašytinių įrodymų išreikalavimo kaip nepagrįstą (b.l. 8, t. 2). Teismas, spręsdamas dėl byloje pateikiamų įrodymų, turi vertinti juos leistinumo bei sąsajumo aspektais ir, kaip jau buvo nurodyta, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokias konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės civilinei bylai tinkami išspręsti, galėjo patvirtinti ar paneigti apeliantės prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai nėra susiję su nagrinėjama byla ir jos dalyku, apeliantės prašymų dėl jų išreikalavimo netenkino. Esant nurodytoms aplinkybėms negalima sutikti, kad teismas tokiu būdu pažeidė apeliantės procesines teises ar kad tokiu būdu sutrukdė apeliantei įrodyti pareikšto ieškinio pagrįstumą.
Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai ir pagrįstai, nepažeisdamas procesinės teisės normų reikalavimų, nesuvaržydamas apeliantės procesinių teisių byloje, dėl ko apeliacinio skundo argumentus laikant nepagrįstais, spręstina, jog apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas kaip teisėtas ir pagrįstas paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Byloje nustatyta, kad atsakovas, ruošiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą atsakovų vardu, turėjo 1 331 Lt išlaidų (b.l. 40-41, t. 2), kuriuos prašo priteisti iš apeliantės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nustatyto dydžio, todėl, kadangi apeliacinis skundas atmestas, sprendžia, kad prašoma suma priteistina atsakovui iš apeliantės. Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinos iš apeliantės atsakovui G. Š., kuris, kaip matyti iš pateiktų duomenų, yra apmokėjęs pateiktą sąskaitą faktūrą.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1 331 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną litą) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.