Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-49703-19 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) techniku, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 1983-10-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 471 str., bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1984-12-03 pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str., bausmė subendrinta su 1983-10-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams su turto konfiskavimu;

3) 1991-01-23 pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d. 4 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu;

4) 1998-08-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausme su 300,00 Lt vertės turto konfiskavimu;

5) 1999-04-26 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 20 proc. turto konfiskavimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str., paskirta bausmė subendrinta su 1998-08-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams su 20 proc. turto konfiskavimu;

6) 2008-05-08 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. 8 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs;

7) 2019-02-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d. 24 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 16 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs 2019-04-17,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. kaltinamas tuo, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. lapkričio 22 d. apie 03.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto dėl asmeninių nesutarimų su kartu gyvenančia šeimos nare – sugyventine I. V. metu, tyčia ranka sugriebęs nukentėjusiąją I. V. už kaklo, sudavė jai smūgį delnu į kairį skruostą ir pastūmė, nuo ko I. V. griuvo ir dešine alkūne atsitrenkė į grindis, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. U. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad I. V. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie metus laiko, turi sūnų J. U., gim. (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, yra dviejų kambarių. Viename gyvena jo šeima, kitame laikinai apsistojęs R. pažįstamas A., jo duomenų nežino. Kurį laiką dirbo Vokietijoje. 2019 m. lapkričio 21 d. grįžo į namus Ruklos mstl., Jonavos r. Pakeliui į namus vartojo alkoholinių gėrimų, be to, namuose dar išgėrė apie 100 gramų degtinės. Sugyventinė alkoholinių gėrimų vartojo kartu su juo, išgėrė maždaug tiek pat degtinės. Be to, prieš 23.00 val. jam grįžus į namus, jos namuose nerado. Į namus grįžo ji jau vartojusi alkoholio. Maždaug 24.00 val. sugulė miegoti. Sūnus miega tame pat kambaryje. Sugulę miegoti, su I. kalbėjosi. Jai priekaištavo dėl per dažno alkoholinių gėrimų vartojimo (apie tai pati rašydavo SMS pranešimuose). Priekaištaujant, sugyventinė pašoko iš lovos, apsirengė. Suprato, kad susiruošė kažkur išeiti. I. V. nuėjus į virtuvę, nusekė jai iš paskos. Toliau priekaištavo, reiškė jai pretenzijas ir dėl neištikimybės. Tarpusavyje susibarė. A. iš savo kambario neišėjo, į konfliktą nesikišo. Jis buvo kartu su jais vartojęs alkoholio, todėl, mano, kad miegojo. Konflikto metu I. jį iškeikė, vadino necenzūriniais žodžiais. Jį tai supykdė. Stovėdamas priešais sugyventinę, dešiniu delnu jai sudavė į kairį skruostą, tada dešine ranka sugriebė ją už kaklo ir, taip laikydamas, ją nuo savęs nustūmė. Ar tiksliai tokia seka veiksmus atliko, nepamena, bet galėjo sugyventinei sukelti fizinį skausmą. Nuo pastūmimo I. V. griuvo ir nagais apdraskė jo dešinės plaštakos išorinį paviršių. Tada ėmė dar garsiau šaukti, rėkė, kad kvies policiją. Pasakė, kad gali kviesti. Sugyventinė čiupo telefoną ir paskambino. Jos pokalbį girdėjo. Ką ji aiškino, tiksliai nepamena, bet minėjo, kad jis ją mušė. Pareigūnams atvykus, buvo sulaikytas. Gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, pageidauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 72-73, 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. V. parodė, kad A. U. yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie du metus, turi (duomenys neskelbtini) m. gimusį sūnų J. U. Gyvena sesers sugyventiniui R. K. priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Jos šeima gyvena viename kambaryje, kitame – R. K. draugas ar pažįstamas A. B. A. U. maždaug dviems mėnesiams buvo išvykęs dirbti į užsienį. Į namus sugrįžo 2019 m. lapkričio 21 d. vakare, tikslaus laiko nepamena. Jam grįžus, buvo namuose, buvo blaivi. Sugyventinis į namus parnešė alkoholinių gėrimų - kelias skardines alaus ir 0,7 l talpos butelį degtinės. Kartu su A. B. alkoholį vartojo virtuvėje, nes jų kambaryje miegojo sūnus. Ji gėrė tik alų. Apie 01.30 val. atsigulė miegoti. Sugyventinis negulė - sėdėjo kambaryje. Kadangi ji neužmigo, apie 03.30 val. atsikėlė, nuėjo į virtuvę pasidaryti arbatos. A. U. nusekė iš paskos. Atėjęs į virtuvę, ėmė priekaištauti dėl neištikimybės: buvo išvykęs, todėl galvojo, kad ji susitikinėja su kitais vyrais. Teisinosi, bet sugyventinis vis tiek nesiliovė priekaištavęs. Susibarė. Konflikto metu, stovėdamas priešais, A. U. kaire ranka sugriebė ją už kaklo. Taip laikydamas, dešiniu delnu sudavė jai smūgį į kairį skruostą ir iš karto po to, tebelaikydamas už kaklo, ją nuo savęs nustūmė. Nuo pastūmimo griuvo ant grindų. Atsikėlusi, iš mūvėtų kelnių kišenės išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino numeriu 112, kvietė policijos pareigūnus. Pranešė, kad sugyventinis ją muša ir kad puolė su peiliu. A. U. girdėjo pokalbį telefonu. Po to, kai policijos pareigūnus išsikvietė, jis nuėjo į kambarį atsigulti. Šio konflikto metu gretimame kambaryje gyvenantis A. B. greičiausiai miegojo, nes į virtuvę nebuvo atėjęs ir į konfliktą nesikišo. O sūnus neprabudo. Atvykus policijos pareigūnams, A. U. buvo sulaikytas. Jai buvo atliktas blaivumo testas, kuris rodė apsvaigimą nuo alkoholio, todėl atvykę vaikų teisių apsaugos specialistai sūnų perdavė jos mamos priežiūrai. Nors pranešdama apie įvykį telefonu bei vėliau apklausiama policijos pareigūnų ji nurodė, kad sugyventinis ją puolė su peiliu, jį prikišo prie kaklo ir pagrasino papjauti bei pareigūnams parodė peilį, kuriuo sugyventinis grasino, iš tiesų A. U. konflikto metu peilio į ranką net nebuvo paėmęs ir papjauti negrasino. A. U. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Ji buvo vartojusi alkoholio ir labai išsigando, kai sugyventinis ją čiupo už kaklo ir sudavė. Matyt, iš baimės ar dėl girtumo ji "pagražino" situaciją, pamelavo. Sugriebdamas ją už kaklo, suduodamas per veidą ir pastumdamas, dėl ko griuvo ant grindų ir į grindis susimušė dešinę alkūnę, sugyventinis jai sukėlė fizinį skausmą, bet nesužalojo. Iš karto po patirto smurto kairys skruostas ir kaklas buvo paraudę, bet paraudimas greitai praėjo. Medikų pagalbos nereikėjo, vykti pas teismo medicinos ekspertą atsisakė. Konflikto metu galėjo sugyventinį apdraskyti nagais tuo metu, kai laikydamas už kaklo, sugyventinis ją pastūmė, o ji griūdama bandė į kažką įsikibti, kad nevirstų ant grindų. Civilinio ieškinio nereikš, sugyventiniui atleido (b.l. 41-43, 45-48).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. B. parodė, kad apie pusmetį gyvena R. K. priklausančio dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), viename kambaryje. Kitame to paties buto kambaryje gyvena I. V., jos sugyventinis A., pavardės nežino ir jų bendras maždaug pusės metų amžiaus sūnus. A. maždaug mėnesiui buvo išvykęs dirbti į užsienį. Grįžo prieš kelias dienas, datos nepamena. Jam grįžus apie 23.00 val., I. V. ir sūnaus namuose nebuvo - jie svečiavosi pas I. V. seserį. Pasiklausęs, kur sugyventinė ir sužinojęs, kur ji yra, A. išėjo ir netrukus į namus grįžo visi trys. Numano, kad paguldę miegoti sūnų kambaryje, jie abu virtuvėje šventė A. sugrįžimą į namus ir vartojo alkoholinius gėrimus, nors pats to nematė, nes su jais prie stalo nesėdėjo. Visą laiką buvo savo kambaryje, alkoholinių gėrimų su sugyventiniais virtuvėje nevartojo. Nakties metu, galimai apie 03.00 val., prabudo nuo triukšmo - sugyventiniai šaukė vienas ant kito, abu keikėsi, barėsi. Dėl ko susibarė, nežino, konflikto esmės iš girdėtų žodžių ir keiksmų nesuprato. Nugirdo, kad I. V. ėmė jį šaukti "A., padėk", bet iš lovos nesikėlė, į virtuvę nėjo, nes nenorėjo kištis į šeimyninį kivirčą. Triukšmui netrukus nurimus, girdėjo, kaip nuėjusi į buto koridorių I. V. kalbėjo telefonu. Iš to, ką girdėjo, suprato, kad moteris kvietėsi policijos pareigūnus. iš balso intonacijos buvo aišku, kad moteris išsigandusi. Minėjo, kad sugyventinis ją mušė. O kai vėliau į jų namus atvažiavo policijos pareigūnai, girdėjo, kad jiems aiškino, jog sugyventinis ją norėjo papjauti. Ir atvykus pareigūnams, iš lovos nesikėlė, buvo savo kambaryje, bet iš pokalbių suprato, kad I. V. jiems parodė, kuriuo peiliu sugyventinis jai grasino. Negali pasakyti, ar A. grasino savo sugyventinei, ar negrasino. Konkrečiai tokių ar panašių žodžių, būdamas savo kambaryje, negirdėjo, o kas tarp jų vyko, nematė. Bet kad A. prieš I. V. smurtavo, galima buvo numanyti, nes ryte I. kairys skruostas buvo patinęs ir kiek pamėlęs, be to, ji kažką užsiminė apie tai, kad sugyventinis jai ne tik trenkė, bet ir buvo suspaudęs jos kaklą, nors jokių žymių kaklo srityje neišryškėjo. Mano, kad konflikto metu vaikas miegojo, nes jokio verkimo negirdėjo. Per tą laikotarpį, kurį gyvena viename bute, nėra girdėjęs, kad sugyventiniai konfliktuotų ir neteko matyti ar girdėti, kad vienas prieš kitą smurtautų (b.l. 55-57).

2019 m. lapkričio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. Š. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2019 m. lapkričio 22 d. I. V. pranešė apie namuose (duomenys neskelbtini) patirtą fizinį smurtą. Įvykio vietoje I. V. paaiškino, kad konflikto metu sugyventinis A. U. jai grasino peiliu, smaugė ir sudavė smūgius į veidą. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas kairio skruosto srityje, įdrėskimas dešinėje rankoje (b.l. 23-27).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 21 sekundės trukmės vaizdo įrašas iš Policijos registruojamų įvykių registro, kuriame užfiksuotos gyvenamosios patalpos, jose esantys daiktai bei kambaryje stovinti I. V. Po apžiūros vaizdo įrašas perkeltas į kompaktinę plokštelę (b.l. 20-22).

Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad A. U. dešinės plaštakos išoriniame paviršiuje matomas punktyrinę liniją primenantis odos nubrozdinimas 51 mm ilgio bei 4 mm ilgio odos nubrozdinimas. Nubrozdinimų vietose oda paraudusi (b.l. 80-83).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARFM-0406 įrašų kopija nustatoma, kad 2019 m. lapkričio 22 d. atlikus asmens blaivumo testus, 03.51 val. I. V. nustatytas 1,36 ‰ girtumas, 03.55 val. A. U. 1,63 ‰ girtumas (b.l. 50-53).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. U. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tyčia ranka sugriebęs nukentėjusiąją I. V. už kaklo, sudavė jai smūgį delnu į kairį skruostą ir pastūmė, nuo ko I. V. griuvo ir dešine alkūne atsitrenkė į grindis, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojo parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. U. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausme sutinka (b. l. 116-118). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 119).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta viena nesunki baigta nusikalstama veika. Kaltinamojo A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. U. praeityje teistas (b. l.88-94), baustas administracine tvarka (b. l.112-114), VšĮ Jonavos Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 107-108), dirba MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 109-110).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. U. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui (BK 49 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 03.55 val. iki 2019 m. lapkričio 22 d. 13.18 val.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo-garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 24 (dvidešimt keturioms) parom arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę skirti atlikti pataisos įstaigoje. Išaiškinti, kad teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. U. ne vėliau kaip per 7 dienas įstaigos darbo metu privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus bausmės atlikimui (dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti A. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 22 d. 03.55 val. iki 2019 m. lapkričio 22 d. 13.18 val.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo-garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.