Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-529-376-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-14
Bylos Nr.
1S-529-376-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ryšardas Skirtunas
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. lapkricio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Ryšardas Skirtunas,sekretoriaujant Jurgitai Ravinskienei,dalyvaujant prokurorei Olgai Zabelinai,gynejui adv. Zbignev Jankovski,

teismo posedyje išnagrinejo itariamojo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gimusio Panevežyje, Lietuvos Respublikos piliecio, deklaruota gyvenamoji vieta: Taurageje, vedusio, dirbancio, neteisto, itariamo pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 199 str. 1 d., gynejo skunda del Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuria itariamajam G. S. paskirta kardomoji priemone – suemimas vienam menesiui, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

G. S. itariamas tuo, kad 2007-10-31, nuo 01.30 val. iki 3.50 val., Jurbarko raj., Jurbarko seniunijoje, Pašvenciu kaimo ribose, veikdamas bendrininku grupeje del 100 dežiu Rusijos Federacijos gamybos cigareciu kontrabandos iš Rusijos Federacijos teritorijos i Lietuvos Respublikos teritorija su R. I., G. G., T. M., I. K., M. V., A. M., A. P., R. Š., M. P., V. K., S. B. ir dar 10 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims gabenti cigaretes nuo valstybes sienos i Lietuvos Respublikos teritorijos giluma, o nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, neteisetai perplaukiant valstybes siena, einancia Nemuno upes viduriu ir tokiu budu išvengiant muitines kontroles, atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybes siena iš Rusijos Federacijos teritorijos i Lietuvos Respublikos teritorija 100 dežiu – 50 000 pakeliu Rusijos Federacijos gamybos cigareciu „Jing Ling“, kuriu bendra muitine verte, iskaitant privalomai sumoketi mokescius, viršija 250 MGL. Del šiu savo veiksmu G. S. itariamas padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d., 199 str. 1 d.

2007 m. spalio 31 d. G. S. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka. Vilniaus m. antrojo apylinkes teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartimi itariamajam paskirta kardomoji priemone – suemimas vienam menesiui.

Šalies argumentai

Itariamojo G. S. gynejas pateike skunda del Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarties, kuriuo prašo jam paskirta kardomaja priemone - suemima panaikinti. Nurodo, kad teismas nepagristai konstatavo, jog itariamasis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo, nes itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu. Teismas neivertino, kad BK 199 str. 1 d. sankcijoje viena iš nurodytu bausmiu yra ir bauda, be to, neaišku iš kokiu duomenu teismas padare išvada, kad itariamasis gali vengti baudžiamojo persekiojimo. Teismas neivertino, kad G. S. turi nuolatine gyvenamaja vieta, vedes, augina mažamete dukra, jo žmonai nustatytas trisdešimt devyniu savaiciu neštumas ir ji nuo 2007 m. lapkricio 2 iki 10 d. gali gimdyti kudiki, tuo paciu ji serga nešciuju hipertenzija, del ko gimdymas gali buti komplikuotas, taip pat i tai, kad gimus kudikiui, be priežiuros liks itariamojo mažamete dukte, nes jo tevai seniai yra mire. Teismas taip pat neatsižvelge i tai, kad jis turi darba, neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Butina atkreipti demesi ir i tai, kad G. S. itariamas ekonominio pobudžio nusikaltimo padarymu ir jo asmenybe nekelia tiesiogines gresmes nei visuomenei, nei atskiriems jos nariams, o pagal pateikta pirmini itarima, pasak tyreju, jis vykde tik antraeiles funkcijas. Taip pat nurodo, kad teismas skirdamas suemima, tik formaliai nurode, kad byloje yra faktiniu duomenu, jog itariamasis padare nusikalstama veika. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad itariamasis, budamas laisveje gali trukdyti procesui. Ikiteisminis tyrimas buvo pradetas 2006 m., taciau nutartyje nurodyta, kad jis yra dar tik pradineje stadijoje, reikalinga atlikti daug tyrimo veiksmu. Teismas nepagristai nurodo, kad itariamasis gali itakoti kitu itariamuju parodymus, juolab, kad su G. G. ir R. I. ji sieja darbiniai santykiai. Taciau taipogi teismas nurodo, kad šie asmenys yra pasislepe nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu. Todel apelianto nuomone, itariamojo itakojimas nurodytu pasislepusiu asmenu, kurie palaiko tik darbinius santykius, yra nepagristas. Teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro prašyma, tik formaliai nurode, kad byloje yra faktiniu duomenu, tame tarpe ir R. Š. parodymai, kurie leido teismui daryti išvada, kad G. S. padare jam inkriminuojama veika. Taciau vertinant R. Š. parodymus, konstatuotina, kad tiesiogiai apie G. S. galimai nusikalstama veika kaltinancius parodymus dave tik jis vienas, o kiti asmenys, tiesioginiu parodymu nedave. Itariamasis neprisipažista del jam inkriminuojamu veiku padarymo, todel iš jo norima išgauti prisipažinima bet kokia kaina. 2004-12-30 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 50, 1 d. 9 p. nurodyta, kad pagal BPK 122 str. 1 d. 2 p. ir 122 str. 3 d., asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikytini aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Prie šiu aplinkybiu negali buti priskiriamas ir kitu asmenu nenustatymas. Pažymi, kad kitiems itariamiesiems už analogišku nusikalstamu veiku padaryma, yra parinktos švelnesnes kardomosios priemones. Nepagristi teismo motyvai, kad nera apklausti visi bendrininkai, liudytojai, byla yra labai dideles apimties, nera nustatytos visos tyrimui reikšmingos aplinkybes, budamas laisveje itariamasis gali trukdyti procesui, daryti poveiki kitiems asmenims, siekti išvengti baudžiamosios atsakomybes. Pagal BPK 122 str. 3 d., aplinkybiu sarašas nera išsamus, todel motyvai del suemimo skyrimo negali buti grindžiami spejimais. Procesui judant i prieki, trukdymo rizika mažeja, be to, ikiteisminis tyrimas pradetas 2006 m., ji atlieka didele grupe tyreju. Todel, pasak apelianto, nera galimybiu trukdyti tyrimui. Teismo nutartis neatitinka BPK 127 str., 129 str., 130 str. reikalavimu, todel yra niekine ir turi buti panaikinta.

Teismo posedyje itariamojo gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Itariamojo G. S. gynejo skundas atmestinas.

Pagal BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos, siekiant užtikrinti itariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima teisme ir nuosprendžio vykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.

Byloje esantys faktiniai duomenys leidžia pagristai manyti, kad G. S. dalyvavo nusikaltimo, kuriuo jis itariamas padaryme. Tokie duomenys yra itariamojo R. Š. parodymai, ivykio vietos apžiuros protokolas, kratu protokolai, VASAT pareigunu tarnybiniai pranešimai, išslaptintos telefoniniu pokalbiu, irašytu atliekant operatyvinius veiskmus, suvestines, kiti ikiteisminio tyrimo faktiniai duomenys. G. S. kaltes klausimas šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje nesprendžiamas.

Kardomoji priemone – suemimas G. S. paskirta esant pagrindui manyti, kad jis, budamas laisveje, begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo ir trukdys procesui (LR BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p.).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad G. S. praeityje teistas nebuvo, taciau yra itariamas padares sunku nusikaltima, už kuri istatymas numato griežta laisves atemimo bausme. Tai sudaro teismui pagrindo manyti, kad budamas laisveje ir suvokdamas gresiancios bausmes dydi, itariamasis gali begti (sleptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Todel ikiteisminio tyrimo teisejas, siekdamas užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, pagristai padare išvada, kad jo nuolatine gyvenamoji vieta, šeimine ir darbine padetis, nera pakankamos BPK 119 str. numatytu tikslu pasiekimui.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors G. S. ir itariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, taciau BK 199 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta ne tik laisves atemimo bausme, bet ir bauda. Apelianto manymu, teismas i tai neatsižvelge. Taciau šis argumentas atmestinas. Pažymetina, kad G. S. yra itariamas sunkaus nusikaltimo, kuris nutruko ne del nuo jo valios priklausanciu aplinkybiu, padarymu, juolab, kad buvo veikiama bendrininku grupeje. Taigi atsižvelgiant i ikiteisminio tyrimo medžiagoje esancius duomenis, teismas turejo pagrindo manyti, jog už G. S. inkriminuojama nusikalstama veika gresia reali laisves atemimo bausme.

Pasak apelianto, teismas neatsižvelge i tai, kad G. S. yra itariamas ekonominio pobudžio nusikaltimo padarymu, todel jo asmenybe tiesiogines gresmes nei visuomenei, nei atskiriems jos nariams nekelia, o pagal pateikta pirmini itarima, pasak tyreju, jis vykde tik antraeiles funkcijas. Taciau toks skundo argumentas vertintinas kritiškai. Nusikalstama veika yra pavojinga ir Baudžiamajame kodekse uždrausta veika (BK 11 str. 1 d., 12 str.). Veikos pavojingumas reiškia, kad ja kesinamasi i visuomenes vertybes, teisinius gerius. G. S. yra itariamas padares nusikalstama veika, numatyta BK 199 str. 1 d., kuri priskirtina prie nusikaltimu ekonomikai ir verslo tvarkai. Šiuo nusikaltimu yra kesinamasi i Lietuvos Respublikos istatymais ir kitais teises aktais nustatyta prekiu ar kitu daiktu gabenimo per valstybes siena tvarka bei i finansu sistema. Pažymetina, kad valstybes ekonomika visuomenes gyvenime užima svarbia vieta, todel ji turi buti saugoma nuo nusikalstamu kesinimusi. Juolab, kad del tokio pobudžio nusikalstamos veikos padaroma žala Lietuvos valstybes biudžetui, del ko kyla gresme viešajam interesui.

Kardomoji priemone gali buti paskirta tik tuo atveju, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo, kuriam tokia priemone taikoma, padare nusikalstama veika (BPK 121 str. 2 d.). Duomenu pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Skiriant kardomaja priemone nebutina tureti tiek duomenu, kiek ju reikia priimant apkaltinamaji nuosprendi. Ikiteisminio tyrimo teisejas, ivertines ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, nustate, jog duomenu, kuriais remiantis butu pagrindas itarti G. S. nusikalstamos veikos padarymu, pakanka ir yra didesne tikimybe, jog ji dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Todel skundo teiginiai, kad teismas, skirdamas suemima tik formaliai nurode, jog byloje yra faktiniu duomenu apie tai, kad itariamasis padare nusikalstama veika, atmestini kaip nepagristas.

Ikiteisminis tyrimas yra dideles apimties ir pakankamai sudetingas, šiuo metu baudžiamoji byla yra pradineje tyrimo stadijoje, fiksuojami tyrimui reikšmingi duomenys, apklausta daug itariamuju, nustatyti atskiri nusikalstamos veikos epizodai skirtingu sudeciu grupese. Ikiteisminio tyrimo teisejas, atsižvelgdamas i itariamojo vaidmeni nusikalstamoje veikoje, i jo ryšius su kitais grupes nariais, i tai, kad kai kurie itariamieji yra pasislepe nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, i tai, kad dar butina atlikti daug tyrimo veiksmu, turejo pagrindo manyti, kad itariamasis gali trukdyti procesui. Teismas atsižvelge ir i tai, kad itariamais savo kaltes nepripažista. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes apie tai, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas negali buti pagrindu konstatuoti, kad asmuo trukdys procesui, taip pat prie šiu aplinkybiu negali buti priskiriamas ir kitu asmenu nenustatymas. Taciau teismas atkreipia demesi, kad aplinkybes - itariamojo neprisipažinimas ir kitu asmenu nenustatymas del dalyvavimo nusikalstamoje veikoje, buvo ivertintos bendrai su visomis kitomis aplinkybemis, sudaranciomis pagrindo manyti, kad itariamasis gali trukdyti procesui. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo teisejas teisingai konstatavo, kad budamas laisveje itariamasis gali trukdyti procesui, nes pats ar per kitus asmenis gali paveikti liudytojus, ieškomus bendrininkus, suderinti su jais parodymus (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).

Pasak apelianto, teismas iš dalies tenkindamas prokuroro prašyma, tik formaliai nurode, kad byloje yra faktiniu duomenu, tame tarpe ir R. Š. parodymai, kurie leido teismui daryti išvada, kad G. S. padare jam inkriminuojama veika. Tik R. Š. nurode, kad G. S. padare nusikalstama veika, kiti asmenys tiesioginiu parodymu nedave. Teismas šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagristus, nes remiantis BPK 20 str., irodymu vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia, kokie faktiniai duomenys byloje yra laikytini irodymais.

Ikiteisminio tyrimo teisejas, skirdamas suemima G. S., tinkamai ivertino itariamojo nusikalstamos veikos sunkuma, jos pobudi ir masta, itariamojo asmenybe ir kitas aplinkybes, galincias tureti reikšmes, sprendžiant kardomosios priemones – suemimo skyrima, todel apeliacinio skundo argumentas, kad kitiems itariamiesiems už analogišku nusikalstamu veiku padaryma, yra parinktos švelnesnes kardomosios priemones, atmestinas kaip nepagristas.

Skunde nurodoma, kad teismo nutartis neatitinka BPK 127 str., 129 str., 130 str. reikalavimu, todel yra niekine ir turi buti panaikinta. Taciau šis skundo argumentas atmestinas, nes jis nera pagristas jokiais bylos duomenimis, teismo nuomone, tai kiek deklaratyvus teiginiai.

Ivertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad buvo pakankamas pagrindas itariamajam G. S. paskirti kardomaja priemone – suemima vienam menesiui, termina skaiciuojant nuo 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytais pagrindais. Kitomis kardomosiomis priemonemis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negalejo buti pasiekti. Todel naikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2007 m. spalio 31 d. nutarti del G. S. skunde išdestytu argumentu nera teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

nutare:

itariamojo G. S. gynejo skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.

Teisejas Ryšardas SkirtunasNuorašas tikras:Teisejas R.Skirtunas