Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-363-348/2012

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00194-2011-7

2012 m. gegužės 8 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus ir Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žalauskaitei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. gynėjo advokato Česlovo Žukausko apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 1 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo 2011-03-01 19.15 val.) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo 2011-03-01 21.00 val.) – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo 2011-03-02 18.00 val.) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (dėl neteisėto narkotinių medžiagų platinimo 2011-03-02 18.30 val.) - laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 4d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011-03-02 iki 2012-02-01.

Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti K. P., I. K., I. B., A. Ž., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. nuteistas už tai, jog neteisėtai platino narkotines medžiagas šiomis aplinkybėmis:

2011 m. kovo 1 d. apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), K. P. neteisėtai pardavė ne mažiau kaip 0,205 g heroino miltelių, savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,009 g narkotinės medžiagos heroino.

Be to, jis 2011 m. kovo 1 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), K. P. neteisėtai pardavė 0,408 g heroino miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,007 g narkotinės medžiagos heroino.

Be to, jis 2011 m. kovo 2 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 4, A. Ž. kaip atlygį už paslaugą (vežiojimą automobiliu) neteisėtai davė ne mažiau kaip 0,072 g heroino miltelių, savo sudėtyje turinčių ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos heroino.

Be to, jis laikotarpiu iki 2011 m. kovo 2 d. 18.30 val., turėdamas tikslą platinti, nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo 8,813 g heroino miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,960 g narkotinės medžiagos heroino, ir šią narkotinę medžiagą, supakuotą į septynis plastikinius maišelius, neteisėtai laikė su savimi iki 2011 m. kovo 2 d. 19 val. 50 min., kuomet (duomenys neskelbtini), vykdydamas policijos pareigūnų nurodymą minėtą narkotinę medžiagą jiems atidavė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas advokatas A.G. Šalavka prašė V. B. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokuroro prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. gynėjo advokato Č. Žukausko apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė V. B. pritaikyti tinkamai.

Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir tinkamai įvertino įrodymus baudžiamojoje byloje, o nuteistojo V. B. padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai. Nors nuteistojo gynėjas skunde tvirtina, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog V. B. įgijo narkotines medžiagas turėdamas tikslą platinti, tačiau kolegijos nuomone šie gynėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį pakeisti. Pažymima, jog apeliaciniame skundė nėra išdėstyta išsamių argumentų apie apylinkės teismo padarytų išvadų nepagrįstumą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistasis V. B. kaltu dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir jų gabenimo kaltu prisipažino, tačiau neigė, tai jog turėjo tikslą jas platinti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks kaltinamojo V. B. aiškinimas prieštarauja byloje esantiems ir teisiamojo posėdžio metu patikrintiems objektyviems bylos duomenims ir tokius parodymus vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį.

LR BK 260 str. numatytas narkotinių ar psichotropinių medžiagų tikslas parduoti ar kitaip platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagų perduoti kitiems asmenims. Šio nusikaltimo sudėtis formalioji. Vadinasi, nusikaltimas yra baigtas, kai asmuo padaro bent vieną iš įstatymo dispozicijoje numatytų veikų, turėdamas tikslą narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti arba kitaip platinti. Platinimas – tai bet koks psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims. Tai gali būti dovanojimas, mainai, skolos apmokėjimas ir kt. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Darydamas išvadą dėl LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymio (dėl veikų padarytų 2011-03-01 apie 19.15 val., 2011-03-01 apie 21 val., 2011-03-02 apie 18 val., 2011-03-02 apie 18.30 val.) - tikslo platinti teismas pagrįstai atsižvelgė į kitų kaltinamųjų K. P., I. K., I. B., A. Ž. parodymus apie tai, jog narkotinės medžiagos buvo įsigytos ne iš ko nors kito o būtent iš kaltinamojo V. B., kurio pravardė „kypsas“. Be to, kaltinamasis A. Ž. parodė, jog V. B. yra ne tik davęs jam narkotinių medžiagų, tačiau jis yra ir prikės iš jo narkotinių medžiagų. Taip pat apylinkės teismas nustatydamas V. B. kaltę pagrįstai vadovavosi liudytojų I. L. ir A. D. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes šie parodymai atitinka kitus byloje esančius duomenis. Liudytojos I. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyt, jog ji keletą metų iš matymo pažinojo kaltinamąjį V. B. ir žinojo, kad prekiauja heroinu. 2011-03-02 ji ketino įsigyti narkotinių medžiagų, todėl paskambino V. B. ir susitarė susitikti. Sutartoje vietoje ją pasitiko V. B., jiems įsėdus į automobilį, už kurio vairo sėdėjo vyriškis pravarde „Žilius“ atvyko policija, todėl ji nespėjo įsigyti narkotinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu duotais A. D. parodymais nustatyta, jog V. B. 2011 m. kovo 1-3 dienomis būdamas pas į namuose davė narkotinių medžiagų vaikinui vardu Aurimas. Minėtomis dienomis pas jį į butą buvo atėjusi ir I. L., kuriai V. B. taip pat davė narkotinių medžiagų.

Kolegijos nuomone, nuteistojo V. B. parodymus apie tai, jog jis neturėjo tikslo platinti, paneigia iš asmens kratos metu rastas pakankamai nemažas narkotinių medžiagų kiekis bei jų supakavimo būdas, taip pat jo namuose atliktos kratos metu rastos platinti pritaikytos priemonės – 3 vnt. maišelių. Tai, jog pats V. B. vartojo nekotines medžiagas šiuo atveju nepaneigia nustatytos aplinkybės jog jis narkotines medžiagas įgijo ne tik savo reikmėms, bet ir turinti tikslą jas platinti bei platino. Taigi aptarti duomenys patvirtina, jog visais atvejais V. B. ne tik įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, bet ir turėjo tikslą jas platinti bei platino, todėl jo nusikalstamos veikos pagal LR BK 260 str. 1 d. kvalifikuotos teisingai.

Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo V. B. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais kaltinamųjų, liudytojų parodymais bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis.

Taip pat ir bausmės V. B. už atskiras nusikalstamas veikas nėra aiškiai per griežtos, jos nesiekia įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio, todėl dar labiau jas mažinti nėra įstatyminio pagrindo. Skirdamas bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų numatytų LR BK 54 str., apylinkės teismas nepažeidė. Tiek skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir jas subendrindamas bei skirdamas galutinę bausmę, teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, jų kiekį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog V. B. padarė keturis tyčinius sunkius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas jis daro sistemingai, anksčiau jau buvo teistas penkis kartus, tame tarp ir už analogišką nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad V. B. yra linkęs nusikalsti asmuo, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl mažinti jam paskirtas bausmes nėra objektyvaus pagrindo. Dėl to, tik apylinkės teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus, t.y. ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Kolegijos nuomone, V. B. teisingai paskirta ir subendrinta bausmė, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog nėra pagrindo pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžia gailisi. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo pats savanoriškai, o ne verčiamas įrodymų, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurią jis betarpiškai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytą veiką.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog V. B. kaltu prisipažino tik iš dalies, neigdamas tikslą platinti narkotines medžiagas siekė sušvelninti savo atsakomybę, Todėl nėra objektyvaus pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keiti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo V. B. gynėjo advokato Česlovo Žukausko apeliacinį skundą atmesti.