Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Š. patikslintą ieškinį atsakovui I. Š. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „General Financing“, UAB „SB Lizingas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinio kopija su priedais buvo įteikti atsakovui I. Š. per darbovietę (b.l. 61-63). Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. 2016-08-18 byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Šaukimo į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteikti nepavyko nei asmeniškai, nei per darbovietę (b.l. 83). Kadangi atsakovo gyvenamosios vietos ir darbovietės tapo nežinomos, atsakovas į darbo vietą nepasirodo, teismas 2016-09-19 nutartimi atsakovui šaukimą į teismo posėdį įteikė viešojo paskelbimo būdu (b.l. 85, 100). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad negali tiksliai pasakyti, kur ieškovas panaudojo paimtą vartojimo kreditą iš UAB „SEB lizingas“. Atsakovas ne vieną kartą yra ieškovę sumušęs, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės J. Š. ir atsakovo I. Š. santuoka sudaryta 1987-08-21 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 3637 (b.l. 9). Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo esanti kito sutuoktinio kaltei.

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas ieškovei nebuvo ištikimas, žiauriai elgėsi, naudojo ieškovės atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą, nevykdė savo, kaip sutuoktinio, pareigų.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Remiantis rašytine bylos medžiaga yra nustatyta, kad atsakovo I. Š. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 24). Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto ketvirtojo PK Kriminalinės policijos skyriaus 2016-05-03 nutarimas skirti atsakovui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 10). Jame yra nurodyta, kad atsakovas yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką prieš savo sutuoktinę J. Š., t.y. 2016-05-01, bute (duomenys neskelbtini) smurtaudamas prieš ją, gulint lovoje užpuolė savo sutuoktinę, stipriai spaudė jos veidą dešinėje pusėje, akies srityje bei stipriai suspausdamas jai dešinį petį ir laikė, kol jai pavyko išsilaisvinti, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Į bylą taip pat pateiktas ieškovės pareiškimas policijos pareigūnams, kuriame ieškovė nurodė, kad sutuoktinis ir toliau, vykstant ikiteisminiam tyrimui, ją terorizuoja ir muša, naudoja prieš sutuoktinę psichologinį smurtą (b.l. 14-15). Pagal į bylą pateiktą medicininių dokumentų kopiją yra nustatyta, kad ieškovė 2016-05-25 kreipėsi į medikus dėl sumušimų (b.l. 23). Ieškovei J. Š. buvo diagnozuotas dešinės akies judinamojo nervo pažeidimas, kuris galėtų atsistatyti maždaug per 1,5-2 metus (b.l. 41). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-29 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui I. Š. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini) (b.l. 46). Į bylą pateiktas ieškovės 2016-08-01 pareiškimas Vilniaus 4 policijos komisariatui, kuriame ieškovė nurodė, kad nepaisydamas teismo priimtos nutarties, atsakovas įsibrovė į aukščiau nurodytą butą, kuriame gyvena ieškovė, sugadino bute esančią sofą, suko ieškovės ranką bei smogė jai (b.l. 90). 2016-09-06 ieškovė pateikė skundą tam pačiam policijos komisariatui, kuriame nurodė, kad 2016-09-03 apie 21.30 val. atsakovas, būdamas neblaivus, įsibrovė į butą, sistemingai ieškovę baugino, naudojo fizinę ir psichinę prievartą prieš ją, sužalojo atsuktuvu (b.l. 92). Po ieškovės pareiškimo buvo atlikta apžiūra ieškovės gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad ieškovės kairė ranka buvo sužalota (b.l. 108-112). Į bylą taip pat yra pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016-08-02 specialisto išvada, kurioje yra nustatyta, kad ieškovei buvo padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, paveikus kietu buku daiktu, kuri gali būti vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 113-115).

Pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK Veiklos skyriaus 2016-11-02 pažymą apie kūno sužalojimus, ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių įtariamojo (atsakovo) kaltę (b.l. 118). Tačiau nagrinėjamu atveju, nors ikiteisminis tyrimas ir buvo baigtas nesurinkus pakankamai įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, teismas sprendžia, kad šioje civilinėje byloje yra pagrindo konstatuoti, kad sutuoktinis žiauriai elgėsi su ieškove. Nors ieškovė ir nurodė, kad atsakovas buvo jai neištikimas, tokių įrodymų byloje nėra (CPK 178 str.). Pagal surinktų byloje įrodymų visetą akivaizdu, kad atsakovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų, žiauriai elgėsi su ieškove, negerbė jos, nebuvo lojalus ir neteikė moralinės paramos.

Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl savo kaltės nepateikė, teismo procesu nesidomėjo, atsikirtimo dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, esant nustatytoms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo I. Š. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.), kadangi jis pažeidė CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė – „Š.“ (CK 3.69 str.).

CK 3.72 straipsnis numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Ieškovė nepareiškė reikalavimo priteisti išlaikymo aji, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti jai 5 000 Eur neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Tai viena iš santuokos nutraukimo pasekmių, kurias išsprendžia teismas, nutraukdamas santuoką. Nustatydamas ieškovei priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinamos aplinkybės, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat ieškovės išgyvenimus dėl atsakovo veiksmų. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 1987-08-21, t.y. truko 29 metus. Šalių santuoka nutraukta konstatavus atsakovo kaltę, o būtent, žiaurų elgesį su ieškove. Šalys santuokoje išgyveno ilgą laiką, užaugino santuokoje gimusį sūnų, kuris šiuo metu yra pilnametis. Atsakovo elgesys su ieškove suteikė jai ne tik fizinių, bet ir dvasinių išgyvenimų, psichologinių skausmų, moralinių sukrėtimų, nepatogumų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei kriterijus, taip pat į kalto dėl santuokos iširimo atsakovo elgesį, turtinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, tačiau tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ieškovės naudai (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Byloje nustatyta, kad santuokos metu šalys įgijo butą – kambarį, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 22, 31-37), kurio vertė yra 7 356 Eur. Transporto priemonių neįgijo (b.l. 27-28). Santuokos metu šalys taip pat įgijo kilnojamųjų daiktų, kurių bendra vertė 2 210 Eur (b.l. 119). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nurodytų aplinkybių neginčijo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Ieškovė prašė santuokoje įgytą butą po santuokos nutraukimo priteisti jai, o atsakovui priteisti kilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad butą įsigijo savo lėšomis bei atliko jame remonto darbus.

Paprastai sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme, o kitas gali nustatyti ir pripažinti reikšmingomis sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo teismas pagal konkrečios bylos faktus. Tačiau tai pripažindamas ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo teismas turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba visumos aplinkybių kontekste būtų pagrįsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). CK 3.123 straipsnyje iš esmės nurodžius pagrindines aplinkybes, kurioms esant galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, kitomis aplinkybėmis nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tokio nukrypimo realų poreikį.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų padalinti santuokoje įgytą turtą nukrypstant nuo lygių dalių principo. Ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad nurodytą kambarį įsigijo už savo lėšas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad byloje neegzistuoja pagrįstų ir tam tikrų teisinių gėrių gynybai svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pateisinamas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Visgi teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė viena gyvena nurodytame bute, moka už butui teikiamas komunalines paslaugas, už savo lėšas butą suremontavo, todėl po santuokos nutraukimo butas – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 7 356 Eur, priteisiamas ieškovei natūra, iš ieškovės priteisiant 3 678 Eur kompensaciją atsakovo naudai už jai atitenkantį santuokoje įgytą turtą.

Ieškovės reikalavimas priteisti atsakovui jos nurodytus kilnojamuosius daiktus yra tenkintinas pilna apimtimi, tokiu būdu iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 1 105 Eur kompensaciją.

Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas I. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2016-05-02. Iki tol atsakovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pertraukomis (b.l. 57-58). Atsakovo darbo užmokestis, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė apie 400 Eur neatskaičius mokesčių. Į bylą yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-09-16 raštas, kuriame yra nurodyta, kad atsakovas nepasirodo darbe jau labai ilgą laiką. Dėl nurodyto, yra pagrindo manyti, kad ieškovės interesai gauti iš atsakovo neturinės žalos atlyginimą bei kompensaciją už jam priteistus kilnojamuosius daiktus gali būti apribota. Todėl atlikus visų sumų įskaitymus, teismas sprendžia, kad yra tikslinga atsakovui priteisti 73 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Dėl prievolių padalijimo.

Byloje nustatyta, kad tarp UAB „SB lizingas“ ir kredito gavėjo I. Š. 2015-07-02 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis 1 120 Eur sumai (b.l. 19).

Tarp UAB „General Financing“ ir kredito gavėjos J. Š. 2015-09-12 sudaryta vartojimo kredito sutartis 1 200 Eur sumai (b.l. 21). Ieškovė nurodė, kad pinigai, gauti sudarius šią sutartį, buvo panaudoti buto remontui atlikti. Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl šios prievolės nepareiškė, o gauti pinigai buvo panaudoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimui, laikytina, kad ši prievolė po santuokos nutraukimo yra solidari sutuoktinių prievolė.

Byloje gautas UAB „SB lizingas“ raštas, kuriame kreditorius nurodė, jog neprieštarauja, kad atsakovas I. Š. vykdytų prievolę asmeniškai (b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, po santuokos nutraukimo ši prievolė yra pripažįstama asmenine atsakovo prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė J. Š. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-05-10 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-1735-7431 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų iki 2017-04-30 (b.l. 8).

Kadangi atsakovas I. Š. pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo iš jo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CK 3.70 str. 2 d.).

Kadangi ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei yra patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 41 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 93 str. 1 d.).

Atsakovui priteisus kilnojamųjų daiktų, kurių vertė yra 2 210 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 66 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 107 Eur žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1987-08-21 įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3637, nutraukti dėl atsakovo I. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. Š. palikti pavardę – Š..

Priteisti J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą – kambarį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) šiuo santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: televizorių, sekciją, video aparatūrą, du video, video kamerą, patalynę ir indus, kurių bendra vertė 2 210 Eur.

Priteisti iš J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „SB lizingas“ po santuokos nutraukimo asmenine I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Pripažinti prievolę kreditoriui UAB „General Financing“ po santuokos nutraukimo solidaria J. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti I. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 107 Eur (vieną šimtą septynis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, VĮ Registrų centrui, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.