Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei B. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti jai asmeniškai CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d. ir 2017 m. spalio 29 d. atsakovei B. B., buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos už 32,41 Eur sumą. Nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Remiantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo metu atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu nebuvo drausta (draudimas galiojo iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2018 m. liepos 30 d.). Ieškovė 2020 m. vasario 18 d. pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje duomenų, jog atsakovė būtų atlyginusi ieškovei žalą, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį privalomasis sveikatos draudimas nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, tačiau ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku mokėti nustatyto dydžio įmokas (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 str. 1 d.). Jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246 straipsniu, deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad atsakovė, neįvykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų, atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina, t. y. 32,41 Eur, sudaro PSDF biudžetui padarytą žalą. Nustačius, kad šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 - 6.249 straipsniai), ieškovės naudai iš atsakovės priteistinas 32,41 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263, 6.280 straipsniai).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (32,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 1,79 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 16,79 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur) (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai 32,41 Eur (trisdešimt du eurai keturiasdešimt vienas centas) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (32,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,79 Eur (šešiolika eurų septyniasdešimt devyni centai) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.