Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2008-02-08 · Civilinė byla Nr. 3K-3-66/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-08
Bylos Nr.
3K-3-66/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Juozas Šerkšnas (pirm.), Algirdas Taminskas, Pranas Žeimys (pran.)
Ieškovas
J. T.
Atsakovas
Č. Č.
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 3K-3-66/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.9.1;
30.10; 121.20 (S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui Č. Č., tretiesiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė J. T. prašė pripažinti atsakovo Č. Č. atsisakymą duoti sutikimą ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai neteisėtu ir pripažinti jos teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą bei atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovo sutikimo pagal personalinės projektavimo įmonės „A-1“ parengtą techninį projektą. Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalys gyvenamojo namo, esančio nurodytame žemės sklype, taip pat asmeninės nuosavybės teise ūkiniai pastatai. 1993 metais ieškovė pradėjo ūkinių pastatų rekonstrukciją: pastatė priestatą, įrengė palėpė. Tuo metu ji nežinojo, kad, norint rekonstruoti ūkinius pastatus, reikalingas statybos leidimas, todėl nesikreipė dėl jo gavimo. 2004 m. gegužės 20 d. savavališkos statybos akte buvo nustatyta, kad ieškovė 1993 m. savavališkai pastatė ūkinį pastatą ir įrengė palėpę virš jau buvusių ūkinių pastatų, bei nurodyta, kad statytoja nedelsiant turi pašalinti savavališkos statybos padarinius. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2004 m. liepos 27 d. surašytoje savavališkos statybos padarinių išvadoje Nr. 04-09 statinio nugriovimas pripažintas nebūtinu ir nurodyta tęsti statybą pagal įstatymuose nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją. 2005 m. kovo 29 d. ieškovė pateikė paraiškas dėl statinio projekto ir projektavimo sąlygų sąvado parengimo. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti reikalingas žemės sklypo bendraturčio (atsakovo) sutikimas (Statybos įstatymo 20 straipsnis), tačiau šis sutikimo neduoda, motyvuodamas tuo, kad ieškovės pateiktas rekonstrukcijos projektas neatitinka Trakų istorinio nacionalinio parko nuostatų, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, nes, atlikus rekonstrukciją, bus išnaudotas leidžiamas žemės sklypo užstatymo plotas ir jis nebegalės pasistatyti savo ūkinio pastato, kuris jam labai reikalingas. Ieškovė laiko, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes, jos manymu, rekonstrukcija nepažeis nei teisės norminių aktų reikalavimų, nei atsakovo teisių ar teisėtų interesų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino; pripažino atsakovo atsisakymą duoti ieškovei sutikimą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos neteisėtu ir pripažino ieškovės teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą be atsakovo sutikimo; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas kritiškai vertino atsakovo argumentus dėl ieškovės pateikto rekonstrukcijos projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams, nurodydamas, kad projekto vertinimą atlieka tam įgaliotos valstybės institucijos ir tai ne atsakovo kompetencijos klausimas. Pažymėjęs, kad atsakovas neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą byloje, teismas kritiškai vertino ir jo argumentus, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą terminą statybos leidimui gauti ir kad ji pažeidžia atsakovo teises bei teisėtus interesus, nes jis dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos nemato ir nematys vaizdo į ežerą. Teismas konstatavo, kad atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcijai pažeidžia jos teisę netrukdomai valdyti, naudotis ir disponuoti jai priklausančiu turtu, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad dėl rekonstrukcijos bus pažeistos jo teisės ar teisėti interesai. Patenkinus ieškinio dalį dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą pripažinimo neteisėtu ir ieškovės teisės pripažinimo gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą be atsakovo sutikimo, teismo vertinimu, nebūtų pažeista šalių teisių ir interesų pusiausvyra, nes toks teismo sprendimas nesuteiks ieškovei teisės vykdyti rekonstravimo darbus, o tik pašalins kliūtis leidimui šiems darbams atlikti gauti. Pažymėjęs, kad rekonstrukcijos techninio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimas yra ne teismo, o įstatymuose tam įgaliotų institucijų funkcija, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų (kompetentingų institucijų vertinimų, patvirtinimų, išvadų ir pan.) dėl ieškovės pateikto techninio projekto atitikties teisės aktų reikalavimams, teismas, nesant byloje dėl to ginčo, nevertino į bylą pateikto personalinės projektavimo įmonės „A-1“ parengto rekonstrukcijos techninio projekto ir atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą pripažinti jai teisę atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus pagal nurodytą projektą be atsakovo sutikimo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nenagrinėjo atsakovo nurodytų ieškovės pateikto rekonstrukcijos techninio projekto trūkumų bei neatkreipė dėmesio į tai, kad rekonstrukcijos projektas buvo rengiamas ieškovei jau atlikus ūkinio pastato rekonstrukciją. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateikto rekonstrukcijos techninio projekto vertinimas yra tam įgaliotų valstybės ar savivaldybės institucijų, o ne atsakovo kompetencijos klausimas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįsta, nes ieškovė prašo atsakovo sutikimo rekonstrukcijai, atliekamai pagal jos pateiktą projektą, todėl teismas privalėjo svarstyti ir patikrinti visų atsakovo nurodytų projekto trūkumų pagrįstumą, atsakovo argumentus dėl jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ir tik nustatęs, kad statybos ar rekonstrukcijos vykdymas pagal pateiktą projektą nepažeis kito bendraturčio teisių, daryti išvadą dėl jo atsisakymo duoti sutikimą nepagrįstumo. Be to, teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su atsakovo argumentais, kad dėl ieškovės ūkinio pastato rekonstrukcijos bus viršyta leistina sklypo užstatymo norma, todėl jis negalės pasistatyti savo ūkinio pastato, ir kad, pastačius tokį, bus užstotas vaizdas pro langus į ežerą, todėl pablogės jo gyvenimo sąlygos, o jam priklausanti namų valdos dalis neteks savo ypatumų bei privalumų. Teisėjų kolegija laikė, kad atsakovo nurodytiems teiginiams patikrinti būtina rinkti naujus įrodymus, nes iš bylos duomenų negalima nustatyti, kokį vaizdą pro langus į ežerą atsakovas mato dabar, ir spręsti, ar jo padėtis gali pablogėti įgyvendinus projektą ir ar nebus kitaip pažeistos jo teisės. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl, laikydama, kad pagal byloje esančius įrodymus negalima jos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. T. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Statybos įstatymo nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos materialinės teisės normų, reglamentuojančių namų valdos bendraturčio sutikimo statybai ar rekonstrukcijai davimo ar atsisakymo jį duoti pagrindus, aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl to, kas turi vertinti rekonstrukcijos projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams ir kada namų valdos bendraturtis gali atsisakyti duoti sutikimą statybai ar rekonstrukcijai. Kasatorės teigimu, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne bendras rekonstrukcijos techninio projekto atitikties įstatymų reikalavimams vertinimas, o nustatymas, ar nebus pažeistos bendraturčio (atsakovo) gyvenimo ir veiklos sąlygos, buvusios iki rekonstrukcijos, bei rekonstrukcijai keliami esminiai reikalavimai, kurie gali turėti įtakos bendraturčio teisėms ir interesams (Statybos įstatymo 4, 5 straipsniai, 20 straipsnio 5 dalis, 23 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Būtent šio skirtumo neįžvelgė apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Atsakovas negrindė savo atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijai Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytų esminių reikalavimų pažeidimu. Jo nurodomi statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai nekonstatuoti jokios kompetentingos institucijos, todėl šiuos atsakovo teiginius galima laikyti tik prielaidomis. Be to, atsakovas neįrodė, kad rekonstrukcijos projektas pažeis jo asmenines teises ar interesus, saugomus įstatymų. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir kartu nepagrįstai nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 1 dalimi, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Šių reikalavimų pažeidimas gali būti pagrindas teismui atsisakyti ginti asmens teises.

2. Pripažindamas būtinu rinkti naujus įrodymus tam, kad būtų patikrintos tam tikros su atsakovo teisių pažeidimu susijusios aplinkybės (kokį vaizdą pro langus į ežerą atsakovas mato šiuo metu, ar jo padėtis gali pablogėti po rekonstrukcijos ir ar nebus pažeistos atsakovo teisės kitu būdu), ir todėl grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, taip pat 178, 179, 185 straipsnius, reglamentuojančius įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo pareigų paskirstymą civiliniame procese. Tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog rekonstruotas ūkinis pastatas užstos jam vaizdą pro langus, reiškia, kad jis šios aplinkybės neįrodė, todėl apeliacinės instancijos teismas ir turėjo konstatuoti, kad atsakovo teiginys apie jo interesų pažeidimą yra neįrodytas, o ne įpareigoti rinkti naujus įrodymus ir šį faktą įrodinėti. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovės rekonstruotas pastatas viršys leistiną sklypo ploto užstatymą ir dėl to jis nebegalės statyti savo ūkinio pastato, pastato rekonstrukciją klaidingai vertina kaip naujo pastato statybą. Ūkiniai pastatai, esantys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, visada priklausė tik ieškovei. Atsakovas įgijo nuosavybės teisę tik į 1/3 dalį gyvenamojo namo. Be to, byloje yra duomenų, kad dar iki savavališkų statybų maksimalus sklypo užstatymo plotas jau buvo išnaudotas. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl be pagrindo laikė, kad sklypo ploto užstatymas dėl to gali būti pripažintas atsakovo teisių pažeidimu, ir nepagrįstai vertino tai kaip pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Teismas taip pat neįvertino to, kad dėl to paties klausimo teismuose yra nagrinėjamos dvi bylos. 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, priimtoje kitoje civilinėje byloje, Vilniaus apygardos teismas įpareigojo kasatorę per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gauti leidimą 33,58 kv. m ūkinio pastato ir palėpės virš ūkinių pastatų statybai žemės sklype, esančiame Trakuose, Karaimų g. 39. Tuo tarpu skundžiama nutartimi buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo kasatorei pripažinta teisė gauti projektavimo sąlygų sąvadą be atsakovo sutikimo, ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasatorės teigimu, taip buvo sukurta situacija, kurioje ji neturi jokios galimybės gauti leidimą rekonstrukcijai per keturis mėnesius. Tokia situacija prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, pažeidžia jos, kaip bendraturtės, interesus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Č. Č. prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad visuomenės narių pareiga bendrai ir kiekvieno individo atskirai yra saugoti kultūrinį bei istorinį paveldą, todėl jo (atsakovo) reikalavimas laikytis paveldą reglamentuojančių teisės normų yra teisėtas. Be to, jis, kaip namų valdos bendraturtis, turi subjektinę teisę reikalauti, kad aplinka, susijusi su jo gyvenimo ir veiklos vieta, statant (rekonstruojant) ūkinį pastatą būtų pakeista laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl jo argumentai dėl šių reikalavimų pažeidimų pašalinimo yra ir jo subjektinių teisių gynimas. Ieškovės pateiktame ūkinio pastato rekonstrukcijos projekte aiškiai nurodyta, kad, atlikus rekonstrukciją, bus viršyta žemės sklypo užstatymo norma, todėl akivaizdu, kad jis (atsakovas) neturės jokios galimybės statyti savo ūkinį pastatą. 1994 metais įteisintas ieškovės ūkinis pastatas kartu su gyvenamuoju namu neviršija maksimalaus leistino žemės sklypo užstatymo ploto, todėl atsakovo galimybė pretenduoti statyti ūkinį pastatą nėra paneigta. Kasaciniame skunde minima Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta kitoje civilinėje byloje, yra skundžiama kasacine tvarka, todėl šios nutarties išvados, taip pat ir išvada, kad atsakovas prarado galimybę pasistatyti ūkinį pastatą dar 1993 metais, nes iki savavališkų statybų maksimalaus sklypo užstatymo plotas jau buvo išnaudotas, nėra galutinės, kol jų nepatvirtino kasacinis teismas. Jo nesutikimas nėra absoliutus nesutikimas su tuo, kad ieškovė rekonstruotų savo ūkinį pastatą. Jis nesutinka tik su ta ūkinio pastato rekonstrukcija, kurios projektą pateikė ieškovė. Aplinkybę, kad, pastačius ūkinį pastatą, kurio projektą pateikė ieškovė, atsakovui bus užstotas vaizdas pro langą į ežerą, įrodo byloje pateiktos nuotraukos. Atsakovo teigimu, tokiu atveju pablogės ne tik jo, kaip namų valdos bendraturčio, gyvenimo sąlygos, bet ir šios namų valdos ypatumai bei privalumai, kurių vienas – vaizdas į ežerą. Pirmosios instancijos teismas šį argumentą vertino kritiškai, tačiau jo nepaneigė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė ištirti šią aplinkybę. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas išdėstė, kas turi būti padaryta, siekiant pašalinti ankstesnio nagrinėjimo trūkumus. Tokie teismo nurodymai negali būti pripažinti nei rungimosi principo, nei įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklių pažeidimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalys šiame sklype esančio gyvenamojo namo bei kiemo statinių, o asmeninės nuosavybės teise – ūkiniai pastatai, plane pažymėti žymomis 3I1m, 4I1ž, 5I1ž, ir inžineriniai tinklai.

1996 m. vasario 8 d. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties priede – žemės sklypo plane – nustatyta šio sklypo naudojimo tvarka: šalims tenkančios ir bendrojo naudojimo dalys.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2004 m. gegužės 20 d. savavališkos statybos akte nustatė, kad statytoja (ieškovė) 1993 m. savavališkai pastatė 33,58 kv. m ūkinį pastatą ir įrengė palėpę virš ūkinių pastatų, plane pažymėtų žymomis 3I1m, 4I1ž, 5I1ž, bei nurodė nedelsiant pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2004 m. liepos 27 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius pateikė savavališkos statybos padarinių šalinimo išvadą Nr. 04-09, kurioje pripažino, kad statinio nugriovimas nebūtinas, ir nurodė tęsti statybą pagal įstatymuose nustatyta tvarka parengtą projektinę dokumentaciją. Išvada suderinta su Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centru bei Kultūros vertybių apsaugos departamento Vilniaus teritoriniu padaliniu.

Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-7708 „Dėl statinio statybos įteisinimo“ statytojai (ieškovei), savavališkai statančiai ūkinį pastatą ir įrengusiai palėpę virš ūkinių pastatų, buvo nustatytas terminas iki 2005 m. kovo 31 d. (vėliau patęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d.) projektinei dokumentacijai parengti, pateikti ją Trakų rajono savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai patikrinti ir statybos leidimui gauti. Ieškovė kreipėsi į personalinę projektavimo įmonę „A-1“, kuri parengė ūkinio pastato rekonstrukcijos techninį projektą. 2005 m. kovo 29 d. ieškovė pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyriui paraišką dėl statinio projekto ir paraišką dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 12 d. raštu ieškovė buvo informuota, kad jos paraiška dėl savavališkai pastatyto ūkinio pastato išnagrinėta, tačiau ji turinti papildomai pateikti bendraturčio Č. Č. notariškai patvirtintą sutikimą.

Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo, pateikė ūkinio pastato rekonstrukcijos techninio projekto nuorašą, tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu, todėl pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Kasacijos dalykas nagrinėjamoje byloje yra apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir byla perduota apylinkės teismui nagrinėti pirmąja instancija.

Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nėra absoliuti, nes ją riboja CPK 327 straipsnis. Pagal šį CPK straipsnį apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik trimis atvejais. Apeliacinės instancijos teismas panaikino Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus negalima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ginčas tarp šalių kilo dar 1993 metais dėl ieškovės savavališkai pastatyto prie ūkinių pastatų priestato ir palėpės virš ūkinių pastatų įrengimo (b. l. 24) įteisinimo pagal ieškovės pateiktą techninį projektą, kuris faktiškai yra įgyvendintas (b. l. 11-16). Atsakovo Č. Č. sutikimas reikalingas 1993 metais faktiškai rekonstruoto ūkinio pastato įteisinimo klausimui išspręsti. Pripažįstant bendraturčio atsisakymą duoti sutikimą pastato rekonstrukcijai neteisėtu, ir ypač tuo atveju, kai pastato rekonstrukcija atlikta, būtina patikrinti, ar jau atlikta rekonstrukcija nepažeidžia atsisakiusio duoti sutikimą bendraturčio teisių. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo atsisakymą duoti ieškovei sutikimą dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos neteisėtu ir pripažindamas ieškovei teisę gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą be atsakovo sutikimo, netikrino, ar ieškovės atlikta ūkinio pastato rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių, nes, atsakovo teigimu, rekonstruoto pastato užstatytas plotas viršija leistiną normą ir jis negalės pasistatyti savo ūkinio pastato. Byloje esantis Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos atsakymas atsakovui Č. Č. (b. l. 54) dėl jo galimybės pasistatyti atskirą ūkinį pastatą yra neaiškus. Pirmosios instancijos teismas šio atsakymo turinio nevertino ir nesiaiškino, ar ieškovės savavališkai užstatytas 33,58 kv. m žemės plotas (b. l. 24) turės esminę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl galimybės atsakovui pasistatyti atskirą ūkinį pastatą.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, padarė pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Nenustačius kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 2 dalis), kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Palikus nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas dėl procesinės teisės normų pažeidimo, kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.

Iš bylos duomenų matyti, kad Č. Č. (atsakovas šioje byloje), Vilniaus apskrities viršininko administracija ir P. B. (gretimo žemės sklypo savininkas) yra pareiškę ieškinį J. T. (ieškovei šioje byloje) dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai rekonstruotą ūkinį pastatą. Šios abi bylos yra tarpusavyje susijusios, tik skiriasi šalių tikslai: ieškovė siekia įteisinti neteisėtą statybą, o atsakovas ir kiti nurodyti asmenys – nugriauti neteisėtai pastatytas ūkinio pastato dalis. Teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), turėjo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo ir tarpusavyje susijusius reikalavimus nagrinėti kartu (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Be to, nagrinėdamas bylą iš naujo, teismas turėtų įvertinti atsakovo tėvo iki jis 1994 m. gruodžio 2 d. padovanojo namo dalį atsakovui, o vėliau ir paties atsakovo neveikimo neginčijant tokio aukščio ūkinio pastato statybos ir palėpės virš ūkinių pastatų įrengimo svarbą sprendžiant šią bylą, taip pat išsiaiškinant momentą, nuo kurio šis pastatas pradėjo užstoti atsakovui vaizdą į ežerą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Juozas ŠerkšnasAlgirdas TaminskasPranas Žeimys