Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-19 · Civilinė byla Nr. 2S-14-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-19
Bylos Nr.
2S-14-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alma Urbanavičienė, Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
Atsakovas
O. O., Ž. O.
Ieškovas
V. Z.
Trečiasis asmuo
M.
Civilinė byla Nr.2S-14-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 72.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų O. O. ir Ž. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-19496-101/2008 pagal ieškovės V. Z. ieškinį atsakovams O. O. ir Ž. O. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – M. S., L. S., R. K., B. S., A. A., G. A..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė V. Z. 2008-12-09 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinusi, prašė atidalinti ieškovei priklausančias neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 122,28 kv.m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2859/10000 dalis, t.y. 34,95 kv.m, iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal pridedamą neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Šalys V. Z. ir O. O. bei Ž. O. 2009-07-08 pateikė teismui 2009-05-21 sudarytą taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, taip pat prašė ieškovei grąžinti 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 str. 2 d.) bei šalims nesusitarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, prašė šį klausimą išspręsti teismo nuožiūra.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtino šalių 2009-05-21 taikos sutartį, pagal kurią atsakovai sutiko, kad ieškovei nuosavybės teise priklausanti neįrengta pastogės 2859/10000 dalis, t.y. 34,95 kv.m, būtų atidalinta natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą neįrengtos pastogės dalies atidalijimo planą. Teismas taip pat įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 95,47 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovų po 440,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir civilinę bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 850 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 127,30 Lt. Taikos sutartis buvo sudaryta po bylos iškėlimo teisme, ieškovės turėtos atstovavimo išlaidos susijusios su procesinių dokumentų parengimu teismui, todėl jos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai O. O. ir Ž. O. prašo nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui dienos nebuvo pateikusi atsakovams jokių dokumentų dėl pasiūlymų ar projekto atidalinti pastogę. Padalijimo projekte-schemoje nenumatytas visų savininkų palėpės dalių išsidėstymas, nebuvo organizuotas bendras savininkų sutikimas, gyvenamajame name nebuvo jokio skelbimo, kad sprendžiamas atidalijimo klausimas. Schema atsakovams buvo pateikta tik kartu su ieškiniu. Jei ieškovė būtų dėjusi pastangas susitikti su atsakovais ir derinti pastogės atsidalijimo klausimus, kaip kad su kitais bendraturčiais, teisminės procedūros nebūtų reikalingos. Ieškovė savo sprendimu kreipėsi į teismą, o tai sąlygojo jos patirtas išlaidas. Atsakovai neturi jokio poreikio naudotis pastoge, kadangi jiems priklausantis butas yra pirmame namo aukšte, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su ieškovės pateiktu projektu ar jam prieštarauti. Būtent todėl ir buvo pasirašyta taikos sutartis. Prieš pasirašydami taikos sutartį atsakovai nesutiko pilnai atlyginti ieškovės turėtų išlaidų, kadangi ieškovė turėjo visas galimybes suderinti pastogės atidalijimą su atsakovais be teismo. Tuo tarpu teismas, priteisdamas iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti į šias faktines aplinkybes, ieškovės elgesį iki ieškinio pateikimo teismui dienos, jos pastangas pateikti projektą atsakovams bei gauti jų parašus. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė dėjo visas pastangas surasti atsakovus ir įteikti jiems projektinius dokumentus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovams buvo įteiktas Gyventojų registro tarnybos 2008-09-30 raštas. Atsakovai neatsisakė pateikti duomenų apie gyvenamąją vietą. Ieškovės atstovė 2009-07-08 papildomą pinigų mokėjimo kvitą pateikė teismui kartu su prašymu patvirtinti taikos sutartį, tačiau, derinant taikos sutarties sąlygas, šios išlaidos nebuvo nurodomos, kas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir geros moralės principams. Užbaigus bylą taikos sutartimi, nesant tarp šalių jokio ginčo, dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų turėtų atitekti ir ieškovei.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. Z. prašo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovų ieškovės patirtas išlaidas už advokato paslaugas, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad ieškovė prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo pareiškusi patikslintame ieškinyje. Ieškovė tiek iki kreipiantis į teismą, tiek iškėlus civilinę bylą, ėmėsi visų jai prieinamų priemonių sužinoti atsakovų gyvenamąją vietą. Atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančiame bute negyvena, buto nuomininkai atsakovų adreso nenurodė, patys atsakovai taip pat neatskleidė savo deklaruotos gyvenamosios vietos. Atsakovai patys nesilaikė geros moralės principo, kadangi, turėdami kartu su kitais asmenimis bendrosios dalines nuosavybės teise nekilnojamojo turto, neužtikrino galimybės su jais susisiekti, o aplinkybė, kad atsakovai negyvena jiems priklausančiame bute ir negauna pašto savo pačių valia deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, priklauso tik nuo pačių atsakovų valios ir ieškovė negali šių aplinkybių niekaip įtakoti ar pakeisti. Net ir procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovams tik teismui priėmus nutartį leisti įteikti dokumentus per antstolį. Kartu su kvitu teismui buvo pateikta sąskaita, kuri patvirtina, kad apmokėtos būtent taikos sutarties rengimo bei derinimo paslaugos, kurios tiesiogiai susijusios su byla.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas skundžiama nutartimi patvirtino šalių – ieškovės V. Z. ir atsakovų O. O. ir Ž. O. - sudarytą taikos sutartį, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei V. Z. 75 procentus sumokėto žyminio mokesčio, iš kiekvieno atsakovo priteisė ieškovei po 440,92 Lt bylinėjimosi išlaidų ir civilinę bylą nutraukė. Atskiruoju skundu atsakovai O. O. ir Ž. O. skundžia nutarties dalį, kurioje teismas ieškovei iš atsakovų priteisė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą apeliantai iš esmės motyvuoja tuo, kad ieškovė be pagrindo kreipėsi į teismą su ieškiniu ir pradėjo teismines procedūras, kadangi ginčas dėl pastogės dalies vietos tarp šalių nebuvo kilęs. Ieškovė savo nuožiūra kreipėsi į teismą, o tai sąlygojo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas neturėjo šių išlaidų priteisti iš atsakovų. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantams: pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė iš viso patyrė 977,30 Lt bylinėjimosi išlaidų, Valstybinę mokesčių inspekciją, sutinkamai su CPK 87 straipsnio 2 dalimi, įpareigojo ieškovei grąžinti 75 procentus žyminio mokesčio (95,47 Lt), o likusią sumą – 31,83 Lt žyminio mokesčio ir 850 Lt advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis po 440,92 Lt. Tačiau toks pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitinka CPK nustatytų taisyklių ir taikos sutarties instituto esmės.

CPK 35 straipsnio 1 dalis numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet kurioje instancijoje. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei tarpusavio sutarimu likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Dėl to bylą baigus taikos sutartimi, nė viena iš šalių nelaikytina laimėjusia bylą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visas ieškovės V. Z. patirtas bylinėjimo išlaidas įpareigojo atlyginti atsakovus (apeliantus). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš esmės atitinka CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę, kai teismo sprendimas priimamas vienos iš šalių naudai. Tačiau šiuo atveju šalys bylą pasirinko baigti taikos sutartimi ir, kaip jau minėta, nė viena iš jų nelaikytina laimėjusia ginčą. Pirmosios instancijos teismas, atsakovus įpareigodamas atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, kadangi tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu iš esmės ieškovę laikė laimėjusia bylą, kas iš esmės prieštarauja taikos sutarties civiliniame procese sampratai.

Atskirojo skundo argumentus, kad ieškovė be pakankamo pagrindo pradėjo teismines procedūras, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, patvirtina atsakovų atsiliepimas į patikslintą ieškinį (b.l. 95-96), kuriame jie nurodė, kad niekuomet neprieštaravo dėl ieškovės pastogės patalpų dalies atidalijimo, atsakovams niekuomet nebuvo pranešta apie tai, kad jie turėtų notariškai patvirtinti savo sutikimą dėl pastogės patalpų atidalijimo. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo išnaudotos visos ikiteisminės galimybės. Taigi bylos duomenys tvirtina, kad iš esmės ginčo tarp šalių dėl pastogės atidalijimo ir nebuvo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, nusprendusi kreiptis į teismą su ieškiniu, o ne pakankamai išnaudojusi visas galimybes spręsti iškilusią problemą kitu, ne teisminiu būdu, pati turėtų prisiimti savo patirtų bylinėjimosi išlaidų naštą.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ieškovei priteisęs iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Tai sudaro pakankamą pagrindą skundžiamai teismo nutarties daliai panaikinti (CPK 320 str., 329 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad šalys bylą baigė taikos sutartimi, kuria nesusitarė dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šios išlaidos neturėtų būti priteisiamos nė vienos iš šalių naudai. Priešinga išvada neatitiktų protingumo kriterijaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kurioje teismas priteisė iš O. O. ir Ž. O. po 440,92 Lt bylinėjimosi išlaidų V. Z. naudai, ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės – bylinėjimosi išlaidų nė vienai iš šalių nepriteisti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjai Virginija VolskienėPetras Jaržemskis