Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio,teisėjų Reginos Pocienės, Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui, adv. M.I. Vaitėkaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios J. R. ir nuteistojo G. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (A. N. epizodas), ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 1 d. (J. R. epizodas) – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 253 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 mėn. Paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir G. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. G. priteista J. R. 1100 Lt, kas sudaro 318,58 eurų, žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas R. I., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. nuteistas už tai, kad jis ir R. I. pasikėsino apgaule savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą: 2011-09-14, apie 15.44 val., veikdami bendrininkų grupėje turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, R. I. eilę kartų skambino nukentėjusiajam A. N., pokalbių metu apgaulingai prisistatė neva A. N. sūnaus sužalotos merginos tėvu ir pareikalavo pinigų sužalotos merginos gydymui, po ko, 2014-09-14, apie 17.00 val. G. G. nuvyko į nukentėjusiojo A. N. butą adresu A. (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur apgaulingai prisistatė T. B., t.y. menamai sužalotos merginos tėvu, bei būnant A. N. bute perdavė nukentėjusiajam A. N. telefoną, po ko jis (R. I.) telefoninio pokalbio su nukentėjusiuoju A. N. metu apgaulingai prisistatė nukentėjusiajam A. N., kaip policijos pareigūnas bei pareikalavo perduoti atvykusiam G. G. 5000 Lt (1448,10 eurų), po ko perdavus reikalautus 5000 Lt. G. G. pasišalino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios kadangi G. G. iš karto po pinigų perdavimo buvo sulaikytas policijos pareigūnų prie A. P. K. 24 namo laiptinės.

G. G. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2011-06-23 apie 11.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, įgijo svetimą turtą: nenustatytam asmeniui paskambinus nukentėjusiajai J. R. ir prisistačius pradžioje neva jos anūku Danil, kuris neva sužalojo mergaitę ir reikalingi pinigai žalai atlyginti, po ko perdavė ragelį neva tardytojui, pareikalavo pinigų sužalotos mergaitės gydymui, po ko, 2014-06-23 apie 12.00 val. gavus iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens telefonu nurodymus, kur reikia paimti pinigus, G. G. atėjo prie nukentėjusiosios J. R. darbo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini)ir iš nukentėjusiosios paėmė 1100 litų (318,58 eurų), padarydamas jai turtinę 318,58 eurų žalą.

G. G. nuteistas už tai, kad jis neturėdamas leidimo įgijo, laikė, nešiojo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: 2011-09-14 apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje su savimi laikė „C“ kategorijos priskiriamą šaunamąjį ginklą - revolverį „RECORD Chief“ 380 kalibro – Nr.1393, kuriame nuturėdamas tam leidimo, laikė 4 šovinius su guminėmis kulkomis ir 2 savadarbius šaudmenis, kurių kinetinė energija ženkliai viršija C kategorijos, nedidelės nukaunamosios galios šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą (7,5 J), ginklą ir šaudmenis nešiojo, laikė su savimi, kol 2011-09-14 apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su minėtu šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. R. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nuosprendį pakeisti ir jos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-20 nuosprendį pakeisti ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino jį kaltu pagal inkriminuotas nusikalstamas veikas ir jis savo kaltę visiškai pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Dėl įvykdytų nusikaltimų labai gailisi, padarė rimtas išvadas, turi gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, siekia įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, kurie jo atsiprašymą priėmė, žala bus atlyginta iš laikinu nuosavybės teisės apribojimu saugomų pinigų. Mano, kad teismas formaliai atsižvelgė į jo asmenybę, ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę bei tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje dėl netinkamo gydymo jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios prašymą neskirti jam laisvės atėmimo bausmės. Apeliantas nurodo, kad taip pat nebuvo atsižvelgta į BK 75 str. nuostatas.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nukentėjusiosios J. R. apeliacinio skundo argumentų

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. Nukentėjusioji nesutinka su pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistu turtinės žalos dydžiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, civilinio ieškinio klausimą išsprendė teisingai (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš dalies tenkino nukentėjusiosios J. R. civilinį ieškinį, priteisdamas dalį jos prašytos priteisti turtinės žalos. Teismo J. R. priteista turtinės žalos atlyginimui skirta pinigų suma yra pagrįsta civiliniu ieškiniu bei pridėtais dokumentais. Byloje nustačius, kad G. G. iš nukentėjusiosios J. R. apgaule užvaldė 1100 Lt, iš kaltinimo buvo pašalinta aplinkybė, kad tą pačią dieną apie 15 val. G. G. paėmė iš J. R. dar 5789 Lt, nes G. G. neigė šią aplinkybė, o pati nukentėjusioji paaiškino, kad šią pinigų sumą iš jos paėmė berniukas sugipsuota ranka, tačiau ne G. G., t.y. nukentėjusiosios pretenzijos nepasitvirtino bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nukentėjusiosios apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Dėl nuteistojo G. G. apeliacinio skundo argumentų

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Pažymėtina, kad prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Tokia prokuroro pozicija yra vertinama kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis. Prokuratūros ir teismai nėra pavaldumo santykiais susiję subjektai ir veikia savarankiškai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. G. bausmę, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į G. G. asmenybę, tai, kad anksčiau teistas, turi mažametį vaiką, gimusį 2011 m. Individualizuojant bausmę labai svarbu tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę. Pažymėtina, kad G. G. jau buvo teistas, kas reiškia, kad savo elgesio nuteistasis nevertina kritiškai ir jo nekeičia. Apeliaciniame skunde minimi motyvai, jog apeliantas labai gailisi, padarė rimtas išvadas, turi gyvenamąją vietą, augina mažametį vaiką, siekia įgyti darbo rinkoje paklausią specialybę, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiųjų, negali būti vertinami kaip esminiai, kurie leistų švelninti paskirtą jam bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam G. G. bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi, abiems nuteistiesiems paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra per griežta, pagrindo ją švelninti nėra.

G. G. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurių tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma G. G. gyvenime, prieš tai jis jau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Nors apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į BK 75 str. nuostatas, su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 straipsnio nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas taikyti G. G. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nėra nustatyta materialaus pagrindo. G. G. anksčiau teistas, nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės žalos neatlygino, yra nedirbantis. Visa tai rodo, kad apeliantas išvadų dėl savo elgesio nepadarė, jo nekoregavo ir vėl nusikalto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus bausmės vykdymą nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo ar naikinimo pagrindų, apeliaciniai skundai netenkinami, o teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pripažįstamas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nukentėjusiosios J. R. ir nuteistojo G. G. apeliacinius skundus atmesti.