- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-1251-478/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00023-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- V. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 91-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2011-10-03 nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 19 d. nuosprendžiu Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.
Bausmės pradžia – 2013-08-06, bausmės pabaiga – 2016-01-04.
Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai 4 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2015-05-04).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 91-135 nutarta netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nuteistasis tokį Komisijos sprendimą apskundė Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kurio 2015 m. birželio 4 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Teismas sprendė, kad lygtinai paleidus nuteistąjį V. S. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. S. skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir priimti naują nutartį, pritaikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai atmetė jo skundą. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo būrio visuomeniniame gyvenime, socialinės reabilitacijos renginiuose, dirba nuteistųjų valgykloje, mokosi siuvėjo specialybės, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Būdamas laisvėje, laikytųsi ir nepažeidinėtų įstatymų, bandytų įsidarbinti. Taip pat nurodo, kad laisvėje jo laukia dukra, kuri šiuo metu auga pas jo mamą, ir jai reikalinga jo priežiūra. Laisvėje jis augintų dukrą ir slaugytų savo mamą bei brolį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į V. S. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. S. jau yra atlikęs didesnę, nei įstatyme nustatyta, laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią svarstyti lygtinio paleidimo pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą klausimą, tačiau nėra vieno iš formaliųjų pagrindų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje – nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės – individualiai lankytis pas psichologus dėl smurtinio elgesio. Laisvės atėmimo bausmę V. S. atlieka paprastosios grupės sąlygomis už nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymą. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis du kartus baustas drausmine tvarka, galiojanti viena nuobauda, vieną kartą buvo skatintas. V. S. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ – 66 balai (vidutinė), pagal HCR-20 smurto rizikos vertinimo schemą, jo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat vidutinė. Pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio riziką padidina jo nusikalstamo elgesio istorija (ankstesni nusikalstami veiksniai), mąstymas ir elgesys (prognostinių įgūdžių stoka, netinkamų elgesio strategijų naudojimas), alkoholio vartojimas (nusikaltimas susijęs su alkoholio vartojimu).
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad V. S. nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, gyvenimo stilius ir draugai (V. S. nuolatos pasirenka situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamumo riziką), piktnaudžiavimas alkoholiu (supranta ir pripažįsta alkoholio poveikį, tačiau kaltina konkrečias situacijas ir aplinkybes, kurios yra jam per sunkios kontroliuoti, ar kitus veiksnius), mąstymas ir elgesys (nusikalsta „pagautas momento“, grasino smurtu šeimos nariams ar partneriams, dažnai konkrečiomis aplinkybėmis supyksta arba yra tikimybė, kad pavartojęs alkoholio ar narkotikų išreikš savo pyktį, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių) bei nuostatos. Iš psichologinės tarnybos išvados matyti, kad konfliktinių situacijų metu jo elgesys priklauso nuo aplinkybių, byloje yra fiksuoti savitvardos praradimo epizodai apsvaigus alkoholiu, jo vertybinės nuostatos nėra pakankamai tvirtos, dėl prognostinių įgūdžių stokos jis ne visada sugeba įvertinti situaciją ir numatyti netinkamų elgesio pasekmių, jam trūksta įgūdžių spręsti problemines sritis.
Nors nuteistasis skunde teigia, kad nėra pagrindo jį laikyti pataisos namuose, tačiau aukštesnysis teismas su tuo nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. S. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2, 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą. Teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, jog laisvės atėmimo vietoje dirba bei mokosi, tačiau teismas pažymi, jog BVK 111 straipsnis numato, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę, todėl tai nėra absoliutus pagrindas švelninti likusios bausmės vykdymo sąlygas, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl tokį elgesį vertinti kaip išskirtinai pozityvų, nėra jokio pagrindo
Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėdamas V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 91-135, pirmosios instancijos teismas pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo, tinkamai argumentavo savo sutikimą su Komisijos išvadomis, teisingai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, komisijos rekomendacijų, kad visi septyni komisijos nariai buvo prieš lygtinio paleidimo taikymą, visapusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, Psichologinės tarnybos, socialinio tyrimo išvadas bei kitų svarbių aplinkybių visumą ir pagrįstai nusprendė, kad lygtinis paleidimas nuteistajam V. S. netaikytinas. Nors nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį bausmės, tačiau jis neatitinka formalaus bei materialaus lygtinio paleidimo pagrindų.
Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Pažymėtina ir tai, jog skunde nuteistasis taip pat prašo jam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimus, tačiau nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o ne bausmės vykdymo atidėjimo klausimas, todėl skundo argumentai dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.