- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-28
- Bylos Nr.
- 1-234-269/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00159-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Civilinis ieškovas
- R. L.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
advokatui A.Kviatkovskiui,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, išsituokęs, turintis (duomenys neskelbtini), nesimokantis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2012 m. rugsėjo 10 d., apie 19 val. kelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio prieidamas prie sustojusio automobilio „(duomenys neskelbtini)", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo R. L., mažamečių K. L. ir R. L. akivaizdoje įžūliais veiksmais, t.y. per atidarytą keleivio pusės priekinių durelių lango stiklą iki pusės kūno įlįsdamas į automobilio saloną, tyčia suduodamas vieną kartą dešinės rankos delnu R. L. į kaktą, sukėlė nukentėjusiajam R. L. fizinį skausmą ir tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Kaltinamasis J. B. (toliau-ir kaltinamasis) kaltu neprisipažino ir posėdžio metu nurodė, kad 2012-09-10 buvo priėjęs prie J. B. automobilio, jis buvo sustojęs. Automobilyje buvo B., jis buvo už vairo, dar buvo kartu du vaikai. Prieš tai jis su susitiko su pažįstamu A., jie ėjo gatve, kalbėjosi. Bekalbant su A. galėjo mosikuoti rankomis. Tuo metu pro šalį važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi gatvelė yra siaura, abu su A. tiesiog praleido tą automobilį, pasitraukę į šoną nuo važiuojamosios dalies. Automobilis sustojo, galvojo, kad kažko vairuotojas nori paklausti, todėl priėjo prie automobilio, pasilenkė prie automobilio, nežino kam jam to reikėjo. Automobilio langas buvo atidarytas. Vairuotojas šaukė, kad neva jis jam trenkė. Nebuvau įlindęs ir kišęs rankų į automobilį. Tačiau tuo metu jokio fizinio kontakto tarp paties ir automobilio vairuotojo nebuvo. Vairuotojo nemušė ar kaip nors kitaip fizinio skausmo jam nesukėlė. Prašo atmesti ieškinį (b.l. 75, 80-81, 151-152).
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
- nukentėjusiojo R. L. parodymais, kad 2012-09-10 apie 19 val. vairuodamas nuosavą automobilį su mažamečiais savo vaikais važiavo (duomenys neskelbtini). Netoli namų kelyje pamatė du vyriškius, kurie mosikuoja rankomis. Suprato, kad kažką jam nori pasakyti. Jis atidarė langą, pasilenkė, norėjo paklausti. J. B. pro automobilyje atidarytą langą įlindo į mašiną ir nespėjus paklausti jis gavo smūgį. Tai buvo netikėtai ir nesuprantamai iki šiol. Smūgį gavo į kaktą. Skaudėjo ir buvo nemalonu visapusiškai. Tą faktą puikiai matė vaikai ir išsigando. Kaltinamojo ir liudytojo nepažįsta. Liudytojas turėjo matyti šią situaciją. Kaltinamasis buvo visiškai girtas, pastarojo nerišli kalba. Sunkiai pastovintis ant kojų, jautėsi alkoholio kvapas. Liudytojas prašė, kad nesikreiptų į policiją, nes jis geras žmogus, dirbantis. Minėjo, kad jų kartu dukros šventė gimtadienį. Liudytojas buvo išgėręs. Jis tada iškvietė policiją. Nebuvo matomų kūno sužalojimų, todėl nesikreipė į ligoninę. Atsiprašymų nebuvo. Ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo 1000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidos (b.l. 17-18, 22, 147, 152-153).
Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis R. L. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (b.1.24-33).
Liudytojo A. S. parodymais, kad 2012-09-10 ėjo su J. B. siauru žvirkelio keliu. Pravažiavo pro jų automobilis ir sustojo, atsidarė langas dešinės pusės. J. B. priėjo prie automobilio, įlindo į automobilinį, kas viduj vyko, nematė. Bet po to išlipo R. iš automobilio. Jie priėjo, kad neįvyktų didesnis konfliktas ar pokalbis kažkoks. Jis tuo metu buvo neblaivus, ar J. buvo neblaivus nežino. J. gestikuliavo rankomis šnekėdamas. Vairuotojas nepažeidinėjo kelio eismo taisyklių, ten siauras kelias. Jis nežino, kodėl vairuotojas sustojo, gal suprato, kad rankų mojavimo reikia sustoti. Atsidarė keleivio pusės langas, tuo metu J. ir priėjo prie automobilio, jis negirdėjo nei iš vieno nei iš kito jokių žodžių, tačiau suprato, kad įvyko kažkoks konfliktas, bandė susitaikyti už J. B. konfliktą. Sakė nukentėjusiam, kad J. B. nekonfliktiškas (b.l. 53-54, 148, 153-154).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. S. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (b.l.58-63).
Liudytojos I. N. parodymais, kad ji tiesiogiai to įvykio nematė. Jos vyras R. L. paskambino į darbą ir papasakojo, kad jis važiavo namo. Išgėrę vyriškiai jam pastojo kelią jis sustojo, vyko kažkoks ginčas ir jam trenkė per vaiką iš keleivio pusės, kur sėdėjo K.. Kai grįžo namo ir vaikai pasakojo. Jie buvo įsiaudrinę, išsigandę pasakojo vienas per kitą, po to atvažiavo policija. Kiek suprato ten buvo išgėrę vyrai, kilo kažkoks žodinis konfliktas (b.l. 34, 149, 153).
Mažamečio liudytojo K. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu pas Vilniaus rajono apylInkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kad 2012 m. rugsėjo mėn. viduryje, vakare, buvo dar šviesu, kartu su tėčiu R. L. bei seserimi R. L. tėčio automobiliu važiavo į namus. Pats sėdėjo keleivio priekinėje sėdynėje, tėtis vairavo automobilį, o sesuo sėdėjo gale. Buvo jau netoli namų, kai ant keliuko pastebėjo stovinčius 2 nepažįstamus vyrus. Pamatę automobilį, vyrai pasitraukė nuo kelio į šoną, atsistojo ant žolės, kalbėjosi tarpusavyje ir pasižiūrėjo į jų automobilį. Vienas iš jų buvo aukštas, lieso kūno sudėjimo, trumpų plaukų, spalvos neatsimena, parodė rankos gestu, kad automobilis gali artintis prie jo. Tėtis privažiavo prie to vyro, pravėrė keleivio pusės automobilio langą, pasilenkė prie to lango ir paklausė to vyro, ko jam reikia, ko jis nori. Tas vyriškis pasilenkė prie lango, pasakė tik vieną žodį „noriu", po to įkišo dešinę ranką į automobilį ir delno apačia vieną kartą trenkė tėčiui į kaktą. Po to vyras atsitraukė nuo automobilio. Tada tėtis išlipo iš automobilio ir apie kažką pradėjo kalbėtis su tais vyrais, tačiau apie ką jie kalbėjosi negirdėjo. Sėdėdamas automobilyje pastebėjo, kad vyras, kuris trenkė tėčiui, buvo girtas, nes jis vaikščiodamas svirduliavo. Po to, kai tėtis pasikalbėjo su tais vyrais, nuvažiavo į namus. Truputį išsigando, kai vyras trenkė tėčiui, nes nesitikėjo tokio jo elgesio. Kaip į tokį vyro elgesį sureagavo sesuo R. nežino, nematė, ji neverkė ( b.1. 35-45).
mažametės liudytojos R. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu pas Vilniaus rajono apylankės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, kad važiavo su tėčiu ir broliu K. į namus. Vyras mojavo. Tėtis atidarė langą ir paklausė ko norite. Iš karto tėtį mušė į kaktą. Mušė vieną kartą delnu. Buvo du vyrai. Tėtį mušė vienas vyras. Tie vyrai buvo skirtingi: vienas storesnis ir protingas, kitas plonesnis. Tas storesnis, protingas tėčio nemušė. Jis pasakė, kad plonesnis baigtų ir eitų pasėdėti. Kai plonesnis sudavė tėčiui, nieko nesakė. Tėtis pasakė, kad skambins policijai. Jie abu išėjo. Atvažiavo policija. Papasakojo, kur tas vyras gyvena, tai policija ten nuvažiavo. Mašinos langas buvo atidarytas. Tėčio langas buvo atidarytas, kad jie galėtų pasikalbėti. Nelabai tai atsimena. Geriau atsiminė tas aplinkybes, kai policijoje apklausinėjo. Sėdėjo už K., automobilio gale, K. sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo - tėčio. Neišsigando. Nežino, kodėl tas dėdė sudavė tėčiui. Jie nebuvo susipykę. Neatsimena ar tas dėdė buvo kažkaip įlindęs ( b.1.46-52).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2012-09-10 buvo apžiūrėta įvykio vieta –- (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta, (b.1.14-16).
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1, 9-11, 20-21, 55-57, 64-70, 82-90).
Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad kaltinamasis neturi įrodinėti savo nekaltumo, o jo neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą vertintinas kaip gynybos būdas. Tik esanti byloje kitų neginčytinų įrodymų nuosekli visuma sudaro jų nusikalstamos veikos įrodomąjį pagrindą ir patvirtina padarius šį nusikaltimą.
Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimo pagrindinis objektas yra viešoji tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Tam, kad veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius. Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Šie veiksmai gali pasireikšti viešojoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai). Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Visais atvejais, kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d., būtina nustatyti esminį viešosios tvarkos pažeidimo požymį (padarinius) - sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo pasekmė. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, grasinimai, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kvalifikuojant veiką ypač svarbu nustatyti, kad kaltininkas suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Tokį asmens psichinį santykį su savo veika gali rodyti kaltininko aiškios motyvacijos nebuvimas, stichinė veikos tėkmė, padaužiškumas, demonstratyvumas ir pan.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. veikos padarymo motyvai neturi reikšmės– jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešai tvarkai, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (kasacinė byla Nr. 2K-454/2011).
Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis važiavo automobiliu, o jam sustojus priėjo kaltinamais ir be jokios priežasties sudavė jam į kaktą, Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, nukentėjusysis iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, duomenų, kad nukentėjusysis apkalbėtų kaltinamąjį, byloje nėra, todėl netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikaltimo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, todėl jie gali sąžiningai klysti, neprisimindami visų įvykio aplinkybių.
Nors kaltinamasis neigė ikiteisminio tyrimo metu, kad į nukentėjusiojo automobilį nelindo ir nemušė, tačiau posėdyje parodė, kad kai automobilis sustojo jis buvo priėjęs ir pasilinkęs, tačiau nemušė. Teismo manymu jo parodymai neatitinka teisme nustatytoms aplinkybėms.
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. B. viešoje vietoje sudavė smūgį R. L., taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdydamas viešąją tvarką ir rimtį ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Spręsdamas klausimą dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, teismas pripažįsta įrodyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą.
Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Pažymėtina ir tai, kad teismas turi nustatyti tokį protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, kad kaltininkas būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros.
Neginčytinai įrodyta, kad dėl nusikaltimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą užpultos vidurį dienos viešoje vietoje, išgąstį dėl agresyvaus ir amoralaus elgesio ir dar mažamečio vaiko akivaizdoje. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nukentėjusiojo ir kaltinamojo turtinę padėtį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas. Nustatydamas jos dydį teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kai be jokios priežasties jam buvo sukeltas fizinis skausmas vaikų akivaizdoje, į jo emocinę būseną. Teismas taip pat atsižvelgė, kad žala buvo padaryta tyčia, į prašomos turtinės žalos dydį, kaltinamojo amžių, asmenybę ir turtinę padėtį (dirba). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, šiuo atveju yra nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai. Įvertinęs visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina visiškai (CK 6.250 str., CK 6.282 str. 3 d., BPK 115 str. 1 d.), (b.l. 144-146).
Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidos, tačiau nepateikė jokių duomenų, apie turėtas išlaidas, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, motyvus ir tikslus, kaltės formą - tyčią, kaltinamojo asmenybę, kuris nebaustas administracine tvarka, neteistas, išsiskyręs, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, skiriant teismo įpareigojimus ir draudimus, tame tarpe prokuroro išsakytą per baigiamąją kalbą įpareigojimą atlyginti neturtinę žalą (BK 48 str. 7 d.), (b.l. 95-113).
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinė laikmena su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriuje 2012-09-10 užregistruoto vienu skambučiu iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) laikytina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 66-68).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas (b.l. 91, 94).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.
nusprendė:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės laikotarpiu įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą 1000 Lt neturtinę žalą bei uždraudžiant per šios bausmės vykdymo laikotarpį lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai bei turėti, naudoti, vartoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. B. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-kompaktinę laikmeną su Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriuje 2012-09-10 užregistruoto vienu skambučiu iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini) laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.