- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- N-444-1969-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Patrulių rinktinės (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. kovo 2 d. nutarimu skyrė R. S. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 2 dalyje, padarymą 75 litų baudą, pažeidimą pagal ATPK 130² straipsnio pastabą įvertinant 1 balu. Nuobauda skirta už tai, jog pastarasis tą pačią dieną, apie 15.35 val., K. Baršausko gatvėje, Kaune, vairuodamas automobilį važiavo 63 km/h greičiu, kai leistinas iki 50 km/h greitis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 174 punkto reikalavimus.
II.
R. S. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti. Nurodė, jog ginčijamo pažeidimo dieną jis važiavęs K. Baršausko gatve, pirma (iš trijų) eismo juosta, važiavo apie 40 km/h greičiu, nes buvo kiek nuklydęs. Teigė, jog sustabdytas policijos pareigūnų su fiksuotu greičio viršijimo faktu jis nesutikęs, tačiau pareigūnas jam pasakęs, jog matavimo prietaiso rodmenų pakanka jo kaltei nustatyti. Pažymėjo, jog tuo metu eismas buvo intensyvus, antra ir trečia juosta važiavę automobiliai jį lenkė, todėl pareigūnai galimai fiksavo ne jo važiavimo greitį. Nurodė, jog paprašius parodyti matavimo prietaisu fiksuoto greičio laiką, jam buvo atsakyta, jog tai nėra būtina. Pažymėjo, jog užpildžius nutarimą, jis pareigūno prašęs, kad šis nurodytų papildomą informaciją, t. y. kokiu automobiliu ir kokia juosta jis važiavęs, koks buvo panaudotas greičio matavimo prietaisas, tačiau pareigūnai į tai neatsižvelgė. Tvirtino, jog pasirašant nutarimą pareigūnas primygtinai reikalavo, kad jis įrašytų žodį „sutinku“. Atkreipė dėmesį į tai, jog nutarime nurodytas ne jo asmens kodas, Institucijos pavadinimas sutrumpintas, nenurodytas jos adresas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi R. S. skundą atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog R. S. kaltė, padarius ATPK 124 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, pilnai įrodyta. Skunde teikiama kita įvykio versija atmetama kaip nepagrįsta, nes nutarimo priėmimo metu asmuo pažeidimo fakto neginčijo tai patvirtindamas savo parašu, o teiginiai, jog pareigūnai darė jam spaudimą – jokiais įrodymais nepagrįsti, pareigūnas D. K. jokiais santykiais su R. S. nesusijęs.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi, R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįsigilino į visas šios bylos aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog greičio matavimo prietaiso sertifikatas jam nebuvo pateiktas susipažinti, akcentavo, jog sutikti su pažeidimu jį vertęs pareigūnas grasindamas, kad skirs dvigubai didesnę nuobaudą.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti ir nurodo, jog nutarimas buvo priimtas pažeidimo vietoje, nes asmuo su pažeidimu sutiko, ką patvirtina jo parašas skundžiamame akte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 124 straipsnio 2 dalis, už kurios padarymą nubaustas R. S., numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nustatyto greičio viršijimas nuo 10 iki 20 kilometrų per valandą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokole formuluojamo administracinio kaltinimo matyti, jog R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, jog 2007 m. kovo 2 d., apie 15.35 val., K. Baršausko gatvėje, Kaune, vairuodamas automobilį važiavo 63 km/h greičiu, kai leistinas iki 50 km/h greitis.
R. S. pažeidimą neigia iš esmės teigdamas, jog su pažeidimu iš pat pradžių nesutiko, greičio jis neviršijo. Kaip vieną iš kertinių tiek skundo, tiek apeliacinio skundo argumentų apeliantas įvardija abejones dėl panaudotos matavimo priemonės.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė, todėl asmeniui keliant abejones dėl panaudotos techninės priemonės patikimumo – būtina tokias abejones pašalinti.
ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas tokią pareigą pažeidė. Kaip jau minėta anksčiau, apeliantas kėlė abejones dėl panaudotos matavimo priemonės, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kokia priemonė buvo panaudota. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog prietaiso „Berkut“ (ir jo kitų modifikacijų) naudojimas iki Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) leidimo naudoti radijo ryšio stotis išdavimo buvo neteisėtas (žr. 2007 m. birželio 18 d. nutartį byloje Nr. Nr. N3-1679/07). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiame interneto tinklapyje viešai skelbiama, jog Tarnyba išdavė reikalingą leidimą naudoti radijo ryšio stotis tik 2007 m. liepos 4 dieną, ir kuris galioja iki 2016 metų kovo 1 dienos. Šiuo atveju nesant duomenų apie panaudotą techninę priemonę, lieka nepaneigta galimybė, jog greitis galėjo būti fiksuotas netinkamu prietaisu.
Iš bylos medžiagos matyti, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas pagrįstai nebuvo surašytas ATPK 262 straipsnio 2 dalies pagrindu, ir dėl to apeliacinės instancijos teismui abejonių nekyla, nes asmuo nutarime pats įrašė, jog su pažeidimu sutinka, pareigūnų veiksmų, neva verčiant nutarimą pasirašyti, pavaldumo tvarka neskundė, todėl apelianto skundo teiginiai dėl darytos prievartos grasinant griežtesnės nuobaudos skyrimu – atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog tai, kad asmuo pažeidimo nustatymo metu iš karto su juo sutiko – vienareikšmiškai nepaneigia to fakto, jog asmuo pripažindamas savo kaltę galėjo sąžiningai klysti, juolab, kai asmuo (kaip rašoma skunde) buvo svetimame mieste ir nuklydęs nuo jam reikiamo maršruto.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog pareigūnas D. K. jokiais santykiais su R. S. nesusijęs, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog tokia aplinkybė nebuvo aiškintasi, o dėl panaudotos techninės priemonės modelio, galiojančios patikros, kitų charakteristikų (t. y. ar fiksuojamas pažeidimo laikas ir pan.) nesiaiškintos, nors asmuo skundą ir tokia aplinkybe grindė, t. y. teigė, jog paprašytas parodyti prietaisu fiksuotą greičio viršijimo laiką, pareigūnas tai padaryti atsisakė.
Apelianto argumentai dėl neįrašytų papildomų nutarime duomenų – nepagrįsti. Iš Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos matyti, jog pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės pavadinimas, markė, gamyklinis numeris, metrologinės patikros liudijimo numeris, leidžiama paklaida - nurodomi administracinio teisės pažeidimo protokole (26.7 p.), ne nutarime, o dėl skundo argumento, jog nutarime nurodytas sutrumpintas Institucijos pavadinimas ir be adreso – pasakytina, jog ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nenumatyta, kad būtų nurodomas Institucijos adresas. Pavadinimo sutrumpinimas ir asmens kodo klaidingas įrašymas paaiškinami dideliu pareigūnų darbo krūviu (apklausto liudytojo parodymai), ir tai nėra tie trūkumai, kurie leistų daryti išvadą, kad nutarimas vien dėl šios priežasties neteisėtas.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti, bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.