Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. R. ir G. V. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

(duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 260 str. 1 d., ir nubaustas:

- pagal BK 260 str. 1d. (metamfetamino platinimas G. V.) – laisvės atėmimu 4 metams;

- pagal BK 260 str. 1 d. ( 13,808 gr. metamfetamino įgijimas turint tikslą jį parduoti ir kitaip platinti) – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1d., 4d., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

(duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 259 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 213 str. 1 d., 213 str. 1 d. ir nubaustas:

- pagal BK 259 str. 2d. – areštu 20 parų;

- pagal BK 22 str. 1 d., 213 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 213 str. – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui.

Subendrinus šias bausmes pagal BK 63 str. 1d., 2 d., 4d., 5 d. 2 p., paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Subendrinus šią bausmę pagal BK 64 str. 1 d., 2 d. su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006-12-27 baudžiamuoju įsakymu paskirta neatlikta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu bendrininku, 2006 metais ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto bendrininko, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti psichotropines medžiagas asmenims, kurie vartoja šias medžiagas, įgijo ne mažiau kaip 0,003 gramus psichotropinės medžiagos metamfetamino, kurį laikė supakuotą plastikiniuose uždaromuose maišeliuose savo gyvenamojoje vietoje Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), , o po to, laikotarpyje iki 2006 m. kovo 24 d. tiksliai nenustatytu laiku, Kupiškyje, pardavė G. V. ne mažiau kaip 0,003 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino;

2) veikdamas su tyrimo metu nenustatytu bendrininku, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti psichotropines medžiagas asmenims, kurie vartoja šias medžiagas, 2006 m. kovo 25 d., naudodamasis mobiliojo telefono ryšiu susitarė su nenustatytuoju bendrininku dėl psichotropinės medžiagos siuntimo autobusu iš Jonavos į Kupiškį, ir tą pačią dieną, apie 16.00 val. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), esančioje autobusų stotyje, paimdamas iš autobuso vairuotojo nenustatytojo bendrininko pagal išankstinį susitarimą siųstą siuntinį, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti psichotropinę medžiagą G. V. bei kitiems psichotropines medžiagas vartojantiems asmenims, įgijo penkiuose plastikiniuose uždaromuose maišeliuose supakuotą psichotropinę medžiagą metamfetaminą, kurio bendra masė 13,808 gramai, kuri buvo paslėpta siuntinyje buvusioje magnetoloje.

1) 2006 metasi, laikotarpyje iki kovo 24 d. tyrimo nenustatytu laiku, Kupiškio mieste, neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti psichotropines medžiagas, neteisėtai iš T. R. įgijo nedidelį kiekį - ne mažiau kaip 0,003 g metamfetamino bei su savimi ir bendrabučio patalpose, esančiose Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), , laikė psichotropinę medžiagą - metamfetaminą, kurio bendra masė 0,003 g.;

2) turėdamas tikslą Lietuvos Respublikoje realizuoti netikrus pinigus, 2006 m. kovo 22 d. apie 22. 30 val. Kupiškyje, iš nenustatyto asmens gaudamas vieną netikrą 2000 metų pavyzdžio 100 litų nominalo banknotą, žinodamas, kad gauna netikrą pinigą, tą pačią dieną apie 23.00 val. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini), pasikėsino realizuoti netikrą pinigą, duodamas jį pardavėjai ir prašydamas už jį parduoti prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes pardavėja nepriėmė jo duoto vieno netikro 2000 metų pavyzdžio 100 litų nominalo banknoto, o po to jį su netikru pinigu sulaikė policijos pareigūnai;

3) turėdamas tikslą Lietuvos Respublikoje realizuoti netikrus pinigus 2006 m. kovo 23 d. tyrimo nenustatytu laiku, Kupiškyje, iš nenustatyto asmens gaudamas netikrą 2000 metų pavyzdžio 100 litų nominalo banknotą, žinodamas, kad gauna netikrą pinigą, tą pačią dieną, apie 11.00 val. Kupiškyje, (duomenys neskelbtini), esančioje UAB (duomenys neskelbtini), vaistinės Kupiškio filiale, už prekę atsiskaitydamas netikru pinigu realizavo vieną netikrą 2000 metų pavyzdžio 100 litų nominalo banknoto.

N. T. R. apeliaciniame skunde faktiškai prašo panaikint skundžiamą apkaltinamąjį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi abejotinais liudytojų, nuteistojo G. V., kurie vartoja narkotikus, parodymais. Byla sufabrikuota. Liudytojai S. J. bei M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad parodymus prieš apeliantą davė verčiami pareigūnų, grasinimų poveikyje. Liudytojas M. J. nebuvo apklaustas teismo posėdyje. Šių liudytojų parodymai, jog apeliantas pardavinėjo narkotines medžiagas bei popieriaus lapelis, ant kurio užrašytas vardas (duomenys neskelbtini), ir apelianto telefono numeris, negali būti laikomi įrodymais, nes apelianto telefono numerį žino daug žmonių. Radijo aparatą imtuvą su narkotinėmis medžiagomis paprašė paimti G. V., tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas nepagrįstai vadovavosi nuo narkotikų priklausančių asmenų parodymais, tačiau nepatikėjo apeliantu, kuris narkotikų nevartoja, dirba, išlaiko šeimą, vadovavosi apelianto ankstesniais teistumais. Tačiau 2002 m. atlikęs bausmę, apeliantas daugiau nusikaltimų nebedarė, nuolat dirbo, sukūrė šeimą ir ją išlaiko, augina 2 mažamečius vaikus.

Nuteistasis G. V. skundžia apylinkės teismo nuosprendį dėl paskirtos per griežtos bausmės. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra II gr. invalidas, nuoširdžiai gailisi ir prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei sutrumpinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistųjų gynėjai teismo posėdyje prašo jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo T. R. skundo.

Kaltinamojo T. R. teiginiai apie bylos sufabrikavimą deklaratyvūs. Teismas, laikydamasis BPK 20 str. reikalavimų, teisingai įvertino byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą – liudytojų B. J., R. K., V. B., L. S., R. K., D. T., D. B. S. J., M. J., R. T., R. T., M. J., S. J. kaltinamojo G. V. parodymus, kratų, daiktų apžiūrų protokolų, specialistų išvadų, parodymų atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenų visumą, bei susiejęs juos tarpusavyje, T. R. pagrįstai pripažino kaltu dėl veikų, už kurias jį nuteisė, padarymo.

Iš liudytojų B. J., R. K., V. B., L. S., R. K., D. T., D. B. parodymų, nustatyta, jog nuteistasis T. R. 2006-03-25 apie 16.00 val. Kupiškio m. autobusų stotyje buvo sulaikytas po to, kai paėmė iš autobuso vairuotojo nenustatytojo asmens siųstą siuntinį. Iš T. R. asmens kratos protokolo ( T.1, b.l. 25-27) ir specialisto išvados ( T.1, b.l. 44) matyti, jog siuntinyje rasta penkiuose plastikiniuose uždaromuose maišeliuose supakuotos 13,808 gramo psichotropinės medžiagos metamfetamino, paslėpto magnetoloje. Šių aplinkybių T. R. neginčija.

Sugretinus visumą byloje surinktų įrodymų – asmens kratos protokolo, apžiūros protokolo duomenimis bei nuteistojo G. V. parodymais neabejotinai įrodyta, jog atsiimdamas iš autobuso vairuotojo siuntinį ( magnetolą), T. R. suprato, jog įgyja jame paslėptas psichotropines medžiagas, turėjo tikslą jas platinti.

Atmestinas apelianto teiginys, jog siuntinį prašė paimti G. V.. Kad siuntinį iš autobuso T. R. atsiėmė neatsitiktinai ir siuntinys buvo siųstas būtent jam, patvirtina iš T. R. sulaikymo metu paimto telefono apžiūros protokolo duomenys. SMS žinutės apie krovinio išsiuntimą pasiųstos būtent į T. R., o ne kito asmens telefoną. Dėl siuntinio perdavimo vyko abipusis siuntėjo, T. R. telefono atmintyje įrašyto (duomenys neskelbtini), vardu, ir siuntinio gavėjo susirašinėjimas. Abstraktus žinučių turinys, nenurodant siuntinio turinio bei išsiuntimo vietos, o tik perdavimo į autobusą laiką ( siuntinio gavėjas klausia „gerai dėkoju brol kai paleisi duok žinot“, siuntėjas atsako žinutėmis „laukiu autiko“, „Padaviau ketvirta bus“, gavėjas atsako: „aciu lauksiu laikykis“, siuntėjas klausia gavėjo žinutėmis, ar gavo siuntinį : „parasysi“, „Gavai?“ , t.1, b.l. 31) rodo, jog siuntėjas ir gavėjas iš anksto buvo susitarę dėl konkretaus siuntinio, šiuo atveju psichotropinių medžiagų, paslėptų į magnetolą perdavimo.

Iš G. V. parodymų matyti, jog jis iš T. R. pirkdavo psichotropines medžiagas. 2006 m. kovo 25 d. jis telefonu teiravosi T. R., ar šis turi narkotikų. T. R. paaiškino, kad nauja partija bus apie 17-18 val. Atsiimant iš autobuso siuntinį su psichotropinėmis medžiagomis, T. R. sulaikytas 2006-03-25 apie 16 val. Kadangi gautą platinimui psichotropinę medžiagą dar reikia parsigabenti, supakuoti atitinkamais kiekiais pardavimui, psichotropinės medžiagos gavimo laikas, kurį T. R. nurodė G. V., atitinka siuntinio atsiėmimo iš autobuso laiką. Sugretinus su kitais įrodymais, liudytojų S. J., M. J. ir R. T. parodymais, jog T. R. užsiėmė narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimu Kupiškyje, ši aplinkybė neabejotinai patvirtina, jog pasiimdamas iš autobuso siuntinį, T. R. jam žinotinai įgijo psichotropinę medžiagą ir turėjo tikslą ją platinti.

Kolegija sutinka ir su kitais pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais įrodymų vertinimo motyvais, jų nebeatkartodama, bei konstatuoja, jog T. R. kaltė neginčytinai įrodyta.

Tai, kad T. R. neteisėtai įgijęs prieš tai pardavė psichotropinę medžiagą G. V., už ką nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, byloje taip pat įrodyta.

Iš kratos protokolo matyti, jog namuose pas G. V. (b.l. 50-51, 1 tomas) rasta psichotropinė medžiaga - metamfetaminas, kurio masė yra 0,003 g. Nuteistasis G. V. parodė, jog dieną prieš sulaikant T. R., jis iš T. R. buvo nusipirkęs metamfetamino, kurį iš karto naudojo, rastoji likusi psichotorpinės medžiagos dalis yra likutis iš suvartotos dozės.

Nors apeliantas T. R. teigia, jog vadovautis nuteistojo G. V. parodymais negalima, nes jis priklausomas nuo narkotinių medžiagų, tačiau vien tai nėra pagrindas atmesti G. V. parodymus. G. V. parodymai nuoseklūs nuo tyrimo pradžios, juos atitinka kiti byloje surinkti duomenys ir jais netikėti nėra pagrindo.

G. V. nurodytą aplinkybę, kad T.R. K. pardavinėjo narkotines, psichotropines medžiagas, atitinka liudytojų S. J., M. J. ir R. T. parodymai. Iš kratos protokolo matyti, jog pas T. R. rasta 800 plastikinių įpakavimo maišelių ( t.1, b.l. 57-60), kurių požymiai atitinka minėtų liudytojų ir kaltinamojo G. V. parodymus apie T. R. platintos psichotropinės medžiagos įpakavimą. Šios aplinkybės, nėra tiesioginiai T. R. kaltės įrodymai dėl metamfetamino pardavimo G. V., tačiau yra reikšmingos vertinant visumą kitų surinktų duomenų, taip pat ir G. V. parodymus, kuris tiesiogiai nurodo T. R. jam pardavus psichotropinę medžiagą.

Teismas liudytojų S. J., M. J., R. T. parodymus pagrįstai pripažino įrodymais. Jų parodymai gauti laikantis rungtyniškumo principo bei įstatymu nustatytos tvarkos. Nėra pagrindo teigti, jog jie išgauti prievarta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog liudytojas R. T. tokių aplinkybių nenurodė, o kaip tik patvirtino savo parodymų teisingumą (t.3, b.l. 189). Nors M. J. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai reikalavo duoti parodymus, tačiau M. J. vėliau buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo bei teisiamajame posėdyje. M. J. parodė, jog apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui jam spaudimo niekas nedarė ( T.3, b.l. 184). Teisiamajame posėdyje M. J. taip pat patvirtino iš T. R. du kartus gavęs amfetamino. Netikėti šiais parodymais nėra pagrindo.

Teismas ėmėsi priemonių, tačiau liudytojo S. J. iškviesti į teismo posėdį nepavyko ( T.3, b.l. 150, 172). Todėl, laikantis BPK 276 str. 1d.1p. nuostatų, teisiamajame posėdyje perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. T. R. dalyvavo apklausoje, turėjo galimybę pateikti S. J. klausimus ir juos pateikė ( T.1, b.l. 119-122).

S. J. į liudytojų sąrašą įtrauktas nebuvo. Prašymų jį apklausti bylos teisminio nagrinėjimo metu pareikšta taip pat nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. J. susijęs kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis, tačiau nėra jokių duomenų, jog jam būtų kas nors būtų žinoma dėl konkrečių šioje byloje T. R. inkriminuotų veikų. Tokių aplinkybių nenurodoma ir skunde. Todėl atmestinas skundo argumentas, jog teismas be pagrindo neapklausė S. J.. Vadovaujantis byloje esamais duomenimis, šaukti jį apklausti nėra pagrindo.

Kadangi T. R. skundas nepagrįstas, jis atmetamas.

Dėl nuteistojo G. V. skundo.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Paskirdamas bausmę nuteistajam G. V., teismas tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles - atsižvelgė į nusikaltimų pobūdį ir nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį: nusikaltimas, numatytas BK 213 str. 1d. priskiriamas prie apysunkių, BK 259 str. 2d. – prie baudžiamųjų nusižengimų. G. V. padarė dvi baigtas tyčines nusikaltimas veikas: apysunkį nusikaltimą ir nusižengimą bei pasikėsino įvykdyti vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas tinkamai įvertino G. V. asmenybę – jis nusikalto, būdamas teistas ir turėdamas eilę neišnykusių bei nepanaikintų teistumų (b.l. 54-57, 3 tomas), baustas administracinėmis nuobaudomis (b.l. 58-65, 3 tomas). Neįgalumas apeliantui nesutrukdė eilinį kartą nusikalsti, o šių nusikaltimų padarymas susijęs su G. V. įpročiu vartoti narkotines bei psichotropines medžiagas. G. V. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 str. prasme jis yra recidyvistas. Vadovaujantis LR BK 56 str. nuostatomis, recidyvistui už tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už veikas, numatytas BK 22 str. 1 d., 213 str. 1 d., BK 213 str., teismas G. V. pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, o pagal BK 259 str. 2d. – areštą. BK 213 str. 1d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų. Iš teismo išdėstytų bausmių paskyrimo motyvų bei paskirtųjų bausmių matyti, jog pirmos instancijos teismas į skunde nurodytas aplinkybes – jog apeliantas yra neįgalus, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi nusikaltęs atsižvelgė pakankamai, kadangi pripažinęs pastarąją aplinkybę atsakomybe lengvinančia, teismas skyrė bausmes, artimesnes sankcijos minimumui, o bausmes bendrino nuteistajam palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu. Labiau švelninti G. V. paskirtąsias bausmes nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Pagrindų skundų ribose keisti nuosprendį ar jį panaikinti nenustatyta, todėl skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistųjų G. V. ir T. R. apeliacinius skundus atmesti.