Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-11-05 · Civilinė byla Nr. 2-6071-910/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-05
Bylos Nr.
2-6071-910/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
K. D.
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6071-910/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04849-2012-8Procesinio sprendimo kategorija 128.11 (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos K. D. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, A. D., UAB „General financing“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja K. D. 2012-09-25 padavė antstolei Brigitai Palavinskienei skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2012-08-31 patvarkymą areštuoti pinigines lėšas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą, panaikinant 14 964,09 Lt sumos, esančios pareiškėjai priklausančioje sąskaitoje, areštą.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 14 notarų biuro 2010-03-29 vykdomąjį įrašą Nr. DB2561 dėl 11 005,60 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D. (A. D.) išieškotojo UAB „General financing“ naudai bei 2004,66 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėja 2012-09-04 gavo antstolės procesinius dokumentus, kuriais buvo informuota apie vykdomąją bylą Nr. 0171/10/013149/V bei antstolės atliktus procesinius veiksmus. 2012-08-31 antstolė patvarkymu areštavo 14 964,09 Lt sumą, esančią skolininko A. D. (A. D.) sutuoktinės K. D. sąskaitoje. Pareiškėjos teigimu, tokie antstolės veiksmai yra neteisėti, nes skolininko vykdomojoje byloje prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo – santuoka įregistruota 2010-06-05. Vykdomajame dokumente nurodytas tik vienas skolininkas – A. D. (A. D.), todėl neaišku, dėl kokių priežasčių areštuotos piniginės lėšos, esančios skolininko sutuoktinės sąskaitoje. Pasak pareiškėjos, nėra priimta teismų procesinių sprendimų, kuriuose skolos pagal antstolės vykdomus dokumentus būtų pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl antstolė išieškoti susidariusią skolą gali tik iš skolininko turto, nes ši prievolė yra asmeninė. Pareiškėja apie jos banko sąskaitos areštą sužinojo tik banke, jai apie taikytus apribojimus nebuvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėja 2012-09-03 elektroniniu laišku informavo antstolę, kad skolininkas iki 2011 m. gegužės mėnesio dirbo ir gavo nuolatines pajamas, į kurias įstatymo nustatyta tvarka antstolė privalėjo nukreipti išieškojimą, tačiau šių vykdymo veiksmų nebuvo atlikta. Antstolė taip pat informuota, kad sutuoktiniai nuo 2011 m. gegužės mėnesio negyvena kartu ir neturi jokio bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto. Antstolei buvo žinoma, kad skolininkas gyvena ir dirba Vokietijoje, todėl išieškojimas pirmiausia privalėjo būti nukreiptas į jam priklausantį turtą, o ne į skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas. Dėl nurodytų priežasčių antstolės patvarkymas, kuriuo areštuotos pareiškėjos piniginės lėšos, naikintinas kaip neteisėtas.

Antstolė Brigita Palavinskienė 2012-10-01 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.

Antstolės nurodyta, kad, priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą, buvo nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklausančio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. Išieškojimas 2010-05-07 patvarkymu buvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį, taip pat areštuotos piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. 2010-05-12 UAB „Maxima LT“ raštu pranešė, kad skolininkas atleistas iš darbo. 2010-09-28 patikrinus informaciją Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje paaiškėjo, kad skolininkas 2010-06-05 susituokė su K. D.. Vedybų sutarties sutuoktiniai nesudarė. Skolininkui nemokant skolos ilgiau kaip metus, buvo pakartotinai patikrinta skolininko sutuoktinės turtinė padėtis ir nustatyta, kad jos vardu atidarytos dvi sąskaitos AB Swedbank. Antstolė pažymėjo, kad prieš atlikdama priverstinio vykdymo veiksmus, įvertino turimą informaciją, jog skolininkas neturi asmeninio turto, kuris užtikrintų skolos išieškojimą ir rėmėsi CK 3.112 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Skolininko skolą laikydama asmenine prievole, antstolė skolos išieškojimą vykdė tik iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio asmeninio turto ir tik nustačiusi, kad skolininkas asmeninio turto neturi, ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų, siekdama nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė taip pat nurodė, kad laikėsi CPK 667 straipsnio reikalavimų, nepavykus rasti asmenine skolininko nuosavybe esančio turto, areštavo pinigines lėšas pareiškėjos vardu atidarytose sąskaitose bei įpareigojo skolininko sutuoktinę pateikti informaciją apie turimą turtą. Atlikusi šiuos veiksmus, antstolė išsiuntė išieškotojui siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo. Be to, pareiškėjos prašymu, antstolė panaikino vienos iš sąskaitų areštą, nes į ją pervedama motinystės išmoka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje nustatyta, kad antstolis Vytenis Stungurys 2010-04-23 patvarkymu priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą – Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2010-03-29 išduotą vykdomąjį įrašą dėl 11 829,42 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. D. (A. D.) išieškotojo UAB „General financing“ naudai. Patikrinęs VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų bazes, antstolis nustatė, kad skolininkui nuosavybės teise priklausančio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. 2010-05-07 patvarkymu išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko gaunamą darbo užmokestį, taip pat areštuotos piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. 2010-05-12 skolininko darbdavys informavo, kad skolininkas atleistas iš darbo. 2010-07-07 vykdomoji byla buvo perduota antstolei Brigitai Palavinskienei. 2010-09-28 patikrinus informaciją Gyventojų registro tarnybos duomenų bazėje, paaiškėjo, kad skolininkas 2010-06-05 susituokė su K. D.. Vedybų sutarties sutuoktiniai nesudarė. Skolininkas laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2011 m. vasario mėn. mokėjo skolą dalimis po 200 Lt, tačiau jam nustojus mokėti skolą, 2011-08-08 patvarkymais buvo areštuotos skolininko naujai atidarytos sąskaitos. 2012-08-31 antstolė pakartotinai tikrino skolininko turtinę padėtį ir nustatė, kad jam nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto nėra. SODRA duomenimis, skolininkas nuo 2011 m. birželio mėn. nebuvo įsidarbinęs. Areštuotose sąskaitose piniginių lėšų nėra. 2012-05-30 pakartotinai patikrinta skolininko sutuoktinės K. D. turtinė padėtis ir nustatyta, kad ji neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tačiau jos vardu atidarytos dvi sąskaitos AB Swedbank. 2012-08-31 patvarkymais antstolė įpareigojo K. D. pateikti informaciją apie jai ir sutuoktiniui nuosavybės teise priklausantį turtą bei areštavo K. D. AB Swedbank atidarytas sąskaitas.

Dėl antstolio teisės vykdymo procese areštuoti bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalies nuostatas antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.

Pagal CK 3.110 straipsnio, reglamentuojančio sutuoktinių atsakomybę pagal iki santuokos įregistravimo atsiradusias prievoles, 1 dalį iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Remdamasis aptartomis įstatymų nuostatomis, teismas konstatuoja, kad kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, atsiradusias iki santuokos įregistravimo, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010); 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

Nagrinėjamu atveju skunde dėl antstolio veiksmų teisingai nurodyta, kad A. D. (A. D.) prievolė vykdomojoje byloje yra asmeninė. Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad, vykdant išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę, neteisėtai areštuotos jo sutuoktinės banko sąskaitos.

Byloje nustatyta, kad, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis Vytenis Stungurys nustatė, jog skolininkas asmeninės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl areštavo skolininko vardu esančias sąskaitas banke bei priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio. Vykdomąją bylą perdavus vykdyti antstolei Brigitai Palavinskienei, taip pat buvo imtasi visų veiksmų, siekiant nustatyti, ar skolininkas turi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Antstolė ne kartą tikrino VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenų bazes, siekdama nustatyti, ar skolininkas neįsigijo turto. Taip pat tikrino skolininko vardu atidarytas sąskaitas bankuose bei informaciją SODRA duomenų bazėje, iš kurios matyti, kad skolininkas nuo 2011 m. birželio mėnesio niekur nedirba.

Neradusi skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, antstolė ėmė aiškintis, ar skolininkas neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, nes vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas 2010-06-05 yra sudaręs santuoką su K. D., taip pat kad sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties. Antstolė nustatė, kad skolininko sutuoktinės vardu atidarytos dvi sąskaitos AB Swedbank.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nagrinėjamu atveju antstolė, areštuodama skolininko sutuoktinės K. D. banko sąskaitose esančias lėšas, teisėtai ir pagrįstai vadovavosi įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog konkretus turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog sutuoktiniai nuo 2011 m. gegužės mėnesio negyvena kartu, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga, nes bendrosios jungtinės nuosavybės režimas baigiasi vienu iš CK 3.100 straipsnyje nurodytų pagrindų. Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis).

Minėta, kad tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimams pagal asmenines sutuoktinio prievoles patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškojimas nukreipiamas į jo dalį bendrame turte (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenis, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju antstolė atliko visus būtinus veiksmus, siekdama išieškoti iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto. Tik nustačiusi, kad tokio turto nėra, o išieškotos sumos nepakanka visai skolai padengti, antstolė ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų dėl turto, kuris yra skolininko ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė. Vadovaudamasi CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, įgytas sutuoktinių po santuokos sudarymo, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktų nuostatomis, antstolė teisėtai areštavo skolininko sutuoktinės banko sąskaitose esančias lėšas.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė laikėsi CPK 667 straipsnyje įtvirtintos tvarkos – ji 2012-08-31 patvarkymais areštavo skolininko sutuoktinei K. D. priklausančias pinigines lėšas banko sąskaitose ir 2012-09-04 kreditoriui UAB „General financing“ išsiuntė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, dalies nustatymo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pareiškėjai paprašius panaikinti areštą sąskaitos, į kurią pervedama tikslinė – motinystės – išmoka, antstolė panaikino nurodytos sąskaitos areštą.

Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad antstolės veiksmai, areštuojant skolininko sutuoktinei K. D. priklausančias lėšas banko sąskaitoje, yra teisėti, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti pareiškėjos K. D. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.

Ši nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė