- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-14
- Bylos Nr.
- A20.-1769-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00328-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Borovko,
viešame teismo posėdyje naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo Gvinėjos Respublikos piliečiui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą prašydamas Gvinėjos Respublikos piliečiui E. S. skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Teikime nurodoma, kad Gvinėjos Respublikos pilietis E. S. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje užsienietis užregistruotas 2021 m. rugsėjo 15 d. Būdamas Lietuvos Respublikoje minėtas užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 1 d. išnagrinėjo užsieniečio prieglobsčio prašymą ir priėmė sprendimą Nr. 21S44908 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Gvinėjos Respubliką; uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Minėtą sprendimą užsienietis apskundė.
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos 2022 m. kovo 3 d. priėmė sprendimą Nr. 22S6967, kuriuo nusprendė įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti asmenį UTPĮ 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 4 d. sprendimu užsieniečio skundą patenkino iš dalies – pakeitė Sprendimo 3 punkte nurodytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, jį sumažindamas iki 2 metų; pakeitė Sprendimo 4 punkte nurodytą perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo pareiškėjui atvykti laikotarpį, sumažindamas jį iki 2 metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė ir Migracijos departamento komisijos 2022 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 19K- 52 dalį.
2022 m. gegužės 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartimi užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2022 m. liepos 27 d. minėtam užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. rugpjūčio 26 d. minėtas užsienietis pasišalino iš VSAT Užsieniečių registracijos centro ir praėjus nustatytam ar deklaruotam laikui negrįžo.
2022 m. spalio 11 d. 15.10 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto PKP reisu SK1742 iš Norvegijos per Kopenhagą pagal 2022 m. spalio 11 d. MD prie LR VRM Prieglobsčio reikalų skyriaus raštą Nr. 40PR-40 „Dėl perdavimo pagal Dublino III Reglamentą“ grąžintas Gvinėjos Respublikos pilietis E. S. LAISSER- PASSER Nr. 202210144404, išduotas 2022 m. rugsėjo 25 d. Norvegijoje.
Šalies argumentai
2022 m. spalio 11 d. 16.00 val. minėtas Gvinėjos Respublikos pilietis E. S. raštu anglų kalba pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. spalio 12 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.
Užsieniečių registracijos centro atstovas prašė teikimą tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Užsienietis E. S. prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad nebandė pasišalinti ar pabėgti iš Lietuvos. Tiesiog išvyko į Norvegiją, bet neturėjo omenyje pasišalinti. Tiesiog išvažiavo. O paskui pasakė, kad nori grįžti į Lietuvą. Kad pats tokį norą turėjo grįžti į Lietuvą, kad turi dokumentus, išduotus Lietuvoje. Vėliau gavo laišką, kad gali būti grąžintas į Lietuvą. Policija pasakiusi, kad, jei Lietuvoje yra laisvas, gali grįžti. Jam niekas nepaaiškino, kaip toliau viskas turi vykti, kad yra laisvas ir gali judėti. Ta situacija nebuvo man aiški iki galo. Išvyko turėdamas tą kortelę, kuri išduota stovykloje. Važiavo į Norvegiją autobusu. Jo pasiimti atvyko draugas, todėl nekilo jokių sunkumų. Buvo paimtas iš Švedijos.
Užsieniečio atstovas advokatas Valentinas Giriūnas prašė teismo teikimą tenkinti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio, reglamentuojančio užsieniečio sulaikymo pagrindus, 1 dalis nustato, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiame straipsnyje nurodytais pagrindais, tarp jų ir tuo pagrindu, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 ir 2 dalį, teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, tarp kurių yra ir alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).
Teismas nustatė, kad Gvinėjos Respublikos pilietis E. S. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. rugsėjo 15 d. neteisėtai, neturėdamas su savimi jokių asmens tapatybę, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų.
Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Be kita ko, užsienietis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nors užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio, tačiau iki tol jis mėgino išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, jis gali pakartotinai mėginti pasišalinti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams pasiekti ir gali būti paskirta. Netaikant šios priemonės, Gvinėjos Respublikos pilietis E. S., gali išvykti iš Lietuvos Respublikos ir pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu, turimais ryšiais, nuvykti į kitas Europos Sąjungos šalis, tokiu būdu kelti nelegalios migracijos grėsmę ne tik šaliai, kurioje ji yra šiuo metu, bet ir visai Europos Sąjungos valstybių teritorijai, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti atitinkamų sprendimų dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, teismas pripažįsta, kad egzistuoja ir turi būti taikomi prievartos pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsniu, 115 straipsniu, 116 straipsniu,117 straipsniu,
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Skirti Gvinėjos Respublikos piliečiui E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 (tris) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, t. y. iki 2023 m. sausio 12 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.