Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūniene, dalyvaujant Klaipėdos AVMI atstovui Nikolajui Ananjevui, išnagrinėjusi Š. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius, dirbančio, administracine tvarka nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinių teisės pažeidimų protokole nurodyta, jog 2010-08-09 apie 12 val. 15 min. buvo nustatyta, kad Taikos pr. 61, Klaipėdoje, PPC „Akropolis“, UAB (duomenys neskelbtini) pardavėjos pareigose nesudariusi darbo sutarties dirbo R. J.. Š. R., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė LR darbo kodekso 98 str. 1 d. ir 99 str. 2 d., t.y. jo vadovaujamojoje bendrovėje nelegaliai, nesudarius darbo sutarties dirbo fizinis asmuo. Šiais savo veiksmais Š. R. įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. R. nesutinka, kad įvykdė jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą. Jis raštu paaiškino, kad 2010-04-08 tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) išnuomojo du darbuotojus Š. R. vadovaujamai bendrovei. R. J. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) , su šia bendrove buvo sudariusi darbo sutartį, ten jai buvo mokamas darbo užmokestis, mokamas socialinio draudimo mokestis ir pan. UAB (duomenys neskelbtini) su R. J. sieja tik civiliniai teisiniai, o ne darbo teisiniai santykiai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams. dirbamas nesudarius darbo sutarties. Taigi, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Darbas, kaip tam tikra veikla ar kūrimo procesas, gali būti atliekamas ne tik darbo teisinių santykių forma, tačiau ir kitomis teisinių santykių formomis, pavyzdžiui, pagal civilinę sutartį. Šios teisinės praktikos metu siekiama atriboti darbo sutartis nuo civilinių sutarčių ir kt. teisinių santykių. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis - darbo sutartis ar civilinė sutartis - privalo vadovautis DK ir CK ir atsižvelgti į bendrosios kompetencijos teismų praktiką.

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė - šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjant šią bylą teisme, išnaudotos visos galimybės, kad surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių Š. R. kaltę. Tačiau šių aplinkybių nepakanka, norint Š. R. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Be to, LR ATPK 35 str. nurodyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo ar jo paaiškėjimo dienos. Šis terminas, esant pagrindui gali būti pratęsiamas iki vienerių metų. Kaip nustatyta šiuo nutarimu, LR Vyriausiasis Administracinis teismas sprendimą šioje byloje priėmė 2011-11-11. Vadinasi nuobaudos skyrimo terminas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje suėjo 2012 m. lapkričio 11 d. Pagrindų, dėl ko dar būtų galima tęsti bylos nagrinėjimo terminą, įstatymas nenumato.

Esant tokioms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinę bylą Nr. A2.1-16-659/2012, iškeltą Š. R. pagal LR ATPK 41(3) str. 1d., nutraukti, suėjus patraukimo administracinė atsakomybėn terminui.

Nutarimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.