Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Kazlauskienei, dalyvaujant vertėjai Ritai Nasalytei, pareiškėjai T. R., pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, atsakovės atstovei Ievai Kližentytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. R. skundą dėl Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 02 02 sprendimų Nr. (1.7.)-NSP-21 ir Nr. (1.7.)-NSP-22, Nr. (1.7.)-NSP-23 panaikinimo atsakovei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. R. (toliau – ir pareiškėja) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą (b. l. 1, 41-42), kuriuose prašo panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) 2011 02 02 sprendimus Nr. (1.7.)-NSP-22, Nr. (1.7.)-NSP-23, Nr. (1.7.)-NSP-21.

Paaiškino, kad nuo 2007 metų siekia parduoti savo namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalimis, kadangi nori atsiskaityti su kreditoriais. Šiam tikslui pasirašė preliminarias turto pardavimo sutartis su potencialiais pirkėjais ir gavo piniginius užstatus. Vėliau dėl turto kokybės bei kitokių aplinkybių keli turto pirkėjai nutraukė preliminarias sutartis ir kreipėsi į teismą. 2009 metais vienoje civilinėje byloje sudarius taikos sutartį pareiškėja susitarė parduoti dalį savo turto ir grąžinti kreditoriams dalį skolų. Turtą pardavus, visi pinigai buvo skirti skoloms grąžinti, todėl pareiškėja manė, kad pajamų negavo. Dėl vykstančių teisminių ginčų visas kitas pareiškėjos turtas ir lėšos buvo areštuoti. Pareiškėjos sveikata sutriko, ji neturėjo darbo ir pajamų. Pareiškėja negalėjo tinkamai atstovauti savo interesų teismuose ir kitose valstybės ir savivaldybės įstaigose, todėl kreipėsi į Tarnybą dėl teisinės pagalbos suteikimo. Tarnyba 2010 metų sprendimais 3 civilinėse bylose suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėja remiasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, 13 straipsnio 7 dalimi ir teigia, kad ji turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į nustatytus turto ir pajamų lygius, nes ji pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad šiuo metu jos turtas yra areštuotas. Mano, kad iš nurodomų įstatymo nuostatų akivaizdu, kad gautų arba gaunamų pajamų ar turto dydis šioje situacijoje nėra reikšmingi, jeigu minėtas turtas arba pajamos yra suvaržyti. Pagal gautą informaciją Tarnyba kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI), prašydama patikrinti deklaracijos užpildymo teisingumą. VMI nurodė, kad neteisingai deklaruoti duomenys už parduotą turtą. Pareiškėja teigia, kad po apsilankymo VMI ji patikslino savo 2009 04 01 – 2010 03 31 metinę gyventojo turto deklaraciją ir ją pateikė Vilniaus apskrities VMI. Tarnyba ginčijamuose sprendimuose neteisingai nurodė faktines aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas. Pareiškėja nesutinka su ginčijamuose sprendimuose išdėstyta įstatymų normų interpretacija. Nesutinka su išvada, kad ji pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas. Aiškina, kad niekada neslėpė duomenų apie savo pajamas ir turtą, neteikė neteisingų duomenų. Tarnyba neinformavo pareiškėjos, jog pradėtas tyrimas, neprašė pateikti paaiškinimų arba papildomų dokumentų. Pareiškėjos manymu, Tarnybos veiksmuose matomas šališkumas. Paaiškina, kad dėl to ji 2011 01 06 prašė nutraukti teisinės pagalbos teikimą, tačiau jos prašymas nebuvo tenkintas ir į jį nebuvo atsakyta. Nurodo, kad sprendimai galimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad dalį turto parduoti leido bankas, iš kurio paimta paskola. Žemės sklypą, kurį pardavė valstybė, pareiškėja įsigijo už iš savo sūnaus paskolintus pinigus.

Tarnyba 2010 05 13 priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-S-1428-10 (pagal pareiškėjos prašymą reg. Nr. (1.7.)-ATP-1321-10) suteikti T. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6493-141/2010 (2010 11 26 buvo priimtas sprendimas Nr. (1.7.)-SPT-64-10 patikslinti Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1428-10, nurodant, kad antrinė teisinė pagalba teikiama civilinėje byloje Nr. 2-14207-821/2010). Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas A. M..

Minėti sprendimai suteikti T. R. antrinę teisinę pagalbą buvo priimti atsižvelgiant į 2010 04 19 Tarnybai kartu su prašymu reg. Nr. (1.7.)-ATP-1067-10 pateiktą pareiškėjos metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (toliau - Deklaracija) už laikotarpį nuo 2009 04 01 iki 2010 03 31. T. R. Deklaracijoje deklaravo nuosavybės teise turimą turtą, kurio vertė sudarė 655 000 Lt, ir Deklaracijoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009 04 01 iki 2010 03 31 nėra gavusi jokių pajamų. Pareiškėja taip pat informavo Tarnybą, kad negali disponuoti Deklaracijoje nurodytu turtu, kadangi visas turtas yra areštuotas. Tarnyba, patikrinusi Registrų centre esančius duomenis apie T. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą, nustatė, kad pareiškėja dėl objektyvių priežasčių (viso turto areštui) negali laisvai disponuoti visu Deklaracijoje nurodytu turtu. Dėl šių priežasčių Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - Įstatymas) 12 straipsnio 6 punktu, 13 straipsnio 7 dalimi, 14 straipsnio 4 dalies 1 punktu, sprendimu Nr. (1.7.)-S-1049-10, sprendimu Nr. (1.7.)-S-1081-10, sprendimu Nr. (1.7.)-S-1428-10 suteikė T. R. antrinę teisinę pagalbą, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Iš J. K. Tarnyboje 2010 12 13, 2010 12 14, 2010 12 17 buvo gauta informacija, kad pareiškėja T. R. Deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis apie gautas pajamas per laikotarpį nuo 2009 04 01 iki 2010 03 31 ir, kad pareiškėjai buvo nepagrįstai suteikta antrinė teisinė pagalba. Tarnyba, siekdama patikrinti gautos informacijos teisingumą ir atsižvelgdama į tai, kad patikrinti deklaruotų duomenų teisingumą yra Vilniaus apskrities VMI (toliau – ir Inspekcija) kompetencijoje, 2010 12 17 raštu Nr. (1.15.)-SD-4940-10 kreipėsi į Inspekciją, prašydama patikrinti, ar T. R. teisingai deklaravo per laikotarpį nuo 2009 04 01 iki 2010 03 31 duomenis apie gautas pajamas. Vilniaus apskrities VMI 2011 01 20 pateikė Tarnybai informaciją reg. Nr. (1.15.)-GD-143-11 apie patikrinimo rezultatus. Iš Inspekcijos gautų duomenų nustačius, kad T. R. 2009 07 21 pardavė jai priklausančią žemės sklypo ir buto dalį ir iš šio sandorio gavo 190 000 Lt pajamų, kurių Deklaracijose nenurodė, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2011 02 02 sprendimais Nr. (1.7.)-NSP-21-11 (pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1049-10), Nr. (1.7.)-NSP-22-11 (pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1428-10), Nr. (1.7.)-NSP-23-11 (pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1081-10) nutraukė T. R. antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Tarnyba paaiškina, jog nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytomis aplinkybėmis ir keliamais reikalavimais. T. R. skunde teigia, kad niekada neslėpė duomenų apie savo pajamas ir turtą bei niekada nesiekė pateikti neteisingų ar tikrovės neatitinkančių duomenų Tarnybai. Tarnyba pažymi, kad T. R. Deklaracijoje deklaravo turimą turtą, tačiau, iš 2009 07 21 pirkimo sandorio gautos pajamos Deklaracijoje nebuvo deklaruotos. T. R. 2010 12 27 atvykusi į Inspekciją, pateikė paaiškinimą, kad minėtų pinigų negavo, kadangi jie buvo išmokėti kreditoriams. Dėl šių priežasčių nepatikslino Deklaracijos, o 2010 12 31 pakartotinai atvykusi į Inspekciją, raštu atsisakė patikslinti Deklaracijoje laikotarpiu nuo 2009 04 01 iki 2010 03 31 nurodytus duomenis apie pajamas (šias aplinkybes patvirtina Inspekcijos kartu su 2011 01 13 raštu Tarnybai pateikta T. R. 2010 12 27 pildyta Deklaracija, 2010 12 27 pareiškėjos paaiškinimo ir 2010-12-31 pareiškimo kopijos Inspekcijai). Pareiškėja patikslintą Deklaraciją, kurioje yra nurodyti duomenys apie gautas iš 2009 07 21 sandorio pajamas, Inspekcijai pateikė tik 2011 03 01, o patikslintą Deklaraciją Tarnybai pateikė 2011 04 14 kartu su pranešimu reg. Nr. (1.7.)-GD-647-11. Patikslinta Deklaracija tiek Inspekcijai, tiek Tarnybai buvo pateikta po Tarnybos 2011 02 02 sprendimų nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmimo. Tai reiškia, kad pareiškėjos patikslinta Deklaracija tapo neaktuali. Taigi, Tarnyba priėmė pareiškėjos skundžiamus sprendimus nutraukti antrinę teisinę pagalbą, vadovaudamasi sprendimų Nr. (1.7.)-NSP-21-11, Nr. (1.7.)-NSP-22-11, Nr. (1.7.)-NSP-23-11 priėmimo metu paaiškėjusiomis aktualiomis aplinkybėmis.

Įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja pareiškėjus, besikreipiančius dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, ir pareiškėjai yra atsakingi už informacijos turinį. Pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmens sąmoningai neteisingos informacijos apie turimą turtą ar pajamas pateikimas yra pagrindas tokiam asmeniui nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įstatymų nustatyta tvarka išieškoti teisinės pagalbos išlaidas iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principas. Tarnybai kyla pareiga užtikrinti, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba būtų teikiama pagrįstai.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, turi būti deklaruojamos per ataskaitinį laikotarpį visų rūšių gautos pajamos, ko nesilaikė pareiškėja. Pareiškėjos gautų pinigų paskirstymas/naudojimas/ išmokėjimas savo nuožiūra nesuteikia teisės nedeklaruoti pajamų ir nėra laikoma objektyvia priežastimi Įstatymo 12 straipsnio 6 punkto prasme (objektyvi priežastis yra turto arešto aktas ir/ar kiti dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo negali disponuoti savo lėšomis). Iš Inspekcijos 2011 01 13 rašto Nr. (4.65.)-46-1770 (Tarnyboje reg. Nr. (1.15.)-GD-143-11) matyti, kad 2009 07 21 sudarytoje pirkimo pardavimo sutartyje buvo numatyta atsiskaitymo tvarka, pagal kurią T. R. gauna 112 000 Lt grynaisiais pinigais, o likusią 78 000 Lt sumą perveda kreditoriams įsiskolinimams padengti. Iš J. K. Tarnybai 2010 12 17 pateikto Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 10 22 rašto Nr. 20-662 ir 2009 07 23 grynųjų pinigų pervedimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. R. 7347,20 Lt grynųjų pinigų sumą yra pervedusi už žemės sklypo įsigijimą.

Tarnyba taip pat nesutinka su T. R. skunde nurodytu argumentu, jog Tarnyba neinformavo pareiškėjos, kad pradėtas tyrimas ir neprašė pateikti pareiškėjos paaiškinimų ar papildomų dokumentų, susijusių su pareiškėjos turtu ir pajamomis.

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju, Inspekcijos 2011 01 13 raštas Nr. (4.65.)-46-1770 (Tarnyboje reg. Nr. (1.15.)-GD-143-11) patvirtina, jog T. R. buvo informuota apie pradėtą tyrimą dėl Deklaracijoje nurodytų duomenų tikrinimo. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimą, ar teisingai yra Deklaracijoje nurodyti duomenys apie turtą ir pajamas, atlieka tik mokesčių administratorius, Tarnybos nuomone, būtent Inspekcijos pareiga yra informuoti pareiškėją apie atliekamą tyrimą dėl deklaruotų duomenų teisingumo. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedų užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių 151.2 punkte yra nurodyta, kad kai išdavus pažymėtą deklaracijos nuorašą ar grąžinus pažymėtą deklaraciją mokesčių administratorius nustato, jog pateiktoje deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, apie tai raštu turi būti informuojamas pats deklaruojantysis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (ar savivaldybė). Pažymi ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 05 16 nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-769/2008 yra nustatęs, kad mokesčių administratoriaus žyma ant Deklaracijos patvirtina Deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne Deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas deklarantas (Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Mokesčių administratorius turi ne tik teisę, bet ir pareigą tikrinti pateiktų deklaracijų duomenis.

Tarnybai nėra aišku, kokius Tarnybos veiksmus pareiškėja laiko šališkais. Tarnybos nuomone, tai, kad buvo kreiptasi į Inspekciją dėl T. R. Deklaracijoje nurodytų duomenų patikrinimo, negali būti laikoma šališku veiksmu, kadangi antrinė teisinė pagalba yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų ir Tarnyba yra atsakinga už lėšų racionalų ir ekonomišką panaudojimą. T. R. 2011 01 06 pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (1.7.)-NP-5-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą visose civilinėse bylose (Nr. 2-557-433/2010, Nr. 2-309-432/2010, Nr. 2-762-141/2010), paliekant antrinės teisinės pagalbos teikimą tik civilinėje byloje Nr. 2-161-178/2011. Tarnyba tenkino T. R. 2011 01 06 prašymo reg. Nr. (1.7.)-NP-5-11 dalį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo civilinėje byloje Nr. 2-309-432/2010 nutraukimo ir, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu (pagal pareiškėjos prašymą), 2011 02 02 priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-NSP-24-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-3198-10, kadangi šis sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjos Deklaraciją, kurios ataskaitinis laikotarpis nuo 2009 10 01 iki 2010 09 30 (ši Deklaracija nesusijusi su Deklaracija, pagal kurią atliekamas patikrinimas).

Spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-762-141/2010 nebuvo pagrindo, kadangi minėtoje civilinėje byloje antrinės teisinės pagalbos teikimas jau buvo nutrauktas Tarnybos 2010-11-30 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-277-10 pagal pareiškėjos 2010-11-23 prašymą reg. Nr. (1.7.)-NP-262-10. Spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-557-433/2010 nebuvo pagrindo pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą (pagal pareiškėjos prašymą), kadangi buvo pradėtas tyrimas Inspekcijoje dėl Deklaracijoje, kurios pagrindu minėtoje civilinėje byloje buvo teikiama pareiškėjai antrinė teisinė pagalba, nurodytų duomenų teisingumo. Paaiškėjus, jog Deklaracijoje neteisingai nurodyti duomenys apie pajamas, Tarnyba civilinėje byloje Nr. 2-557-433/2010 2011 02 02 priėmė sprendimą Nr. (1.7.)-NSP-23-11 nutraukti antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl neteisingos informacijos apie turimą turtą ir pajamas pateikimo). Tarnyba informuoja, kad į T. R. 2011 01 06 prašymą buvo atsakyta 2011 02 03 raštu Nr. (1.7.)-SD-509-11, informuojant pareiškėją apie anksčiau nurodytas aplinkybes, raštas pareiškėjai buvo išsiųstas paprastu paštu. Pareiškėja atsakymo neskundė.

Tarnybos sprendimuose: Nr. (1.7.)-NSP-21-11, Nr. (1.7.)-NSP-22-11, Nr. (1.7.)-NSP-23-11 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo T. R. nutraukimo yra aiškiai ir tiksliai išdėstyti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo nutraukta antrinė teisinė pagalba. Tarnybos nuomone, T. R. teismui pateiktame skunde keliami reikalavimai panaikinti Tarnybos sprendimus: Nr. (1.7.)-NSP-21-11, Nr. (1.7.)-NSP-22-11, Nr. (1.7.)-NSP-23-11 yra nepagrįsti ir neturėtų būti tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėja ginčija tris Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus, kuriais nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai civilinėse bylose.

Nustatyta, kad pareiškėjai atsakovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais (2010 04 19, 2010 04 21, 2010 05 28) buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėse bylose, dėl to buvo priimti trys sprendimai (t. I, b. l. 85-86, 101-103, 110-112).

Pareiškėja 2011 01 06 pateikė Tarnybai prašymą nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose (2-557-433/2010, 2-309-432/2010, 2-762-141/2010), palikti antrinės teisinės pagalbos teikimą tik civilinėje byloje Nr. 2-55-3-01327-2010-1/2-161-178/2011, apie priimtą sprendimą prašė informuoti raštu (t. I, b. l. 154). Šiame prašyme nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-762-141/2010 antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas 2010 11 30 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-277-10 (t. I, b. l. 159), atsižvelgiant į pareiškėjos 2010 11 23 prašymą. Civilinėje byloje Nr. 2-309-432/2010 antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas šioje byloje neskundžiamu Tarnybos 2011 02 02 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-24 (t. I, b. l. 155), priimtu dėl pareiškėjos 2011 01 06 prašymo nutraukti teisinės pagalbos teikimą.

Todėl, nors pareiškėja nekelia jokio reikalavimo dėl jos 2011 01 06 prašymo išnagrinėjimo, o tik nurodo, kad jai nebuvo atsakyta į šį prašymą, akivaizdu, kad dėl paminėtų civilinių bylų pareiškėjai turėjo būti žinomi Tarnybos priimti sprendimai, nes jai tie sprendimai turėjo būti pateikti. Šie sprendimai pateikti ir į šią bylą, pareiškėja jų neginčija.

Civilinėje byloje Nr. 2-557-433/2010 antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas šioje byloje ginčijamu Tarnybos 2011 02 02 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-23 (t. I, b. l. 141-146) ir ne pagal pareiškėjos 2011 01 06 prašymą, o dėl to, kad pareiškėja pateikė deklaraciją, kurioje nebuvo nurodytos visos per nustatytą laikotarpį gautos pajamos, nepateikė įrodymų, kad negali laisvai disponuoti turtu.

Pareiškėja 2011 01 06 prašymu prašė palikti antrinės teisinės pagalbos teikimą civilinėje byloje Nr. 2-161-178/2011, proceso Nr. 2-55-3-01327-2010-1. Iš skundžiamų sprendimų daroma išvada, kad dėl teisinės pagalbos teikimo šioje civilinėje byloje antrinės teisinės pagalbos teikimas nutrauktas 2011 02 02 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-21 (t. I, b. l. 148-153) ir ne pagal pareiškėjos prašymą, o dėl to, kad pateikta neteisinga deklaracija, kadangi patikrinus bylą teismų informacinėje sistemoje matyti, kad civilinė byla Nr. 2-161-178/2011 ir civilinė byla Nr. 2-4983-178-2010, taip pat atsižvelgiant į proceso numerį, yra ta pati byla, kuriai antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 2010 04 19 Tarnybos sprendimu Nr. (1.7.)-S-1049-10 (t. I, b. l. 85-86).

Dėl 2011 02 02 sprendimo Nr. (1.7.)-NSP-21.

Ginčijamas 2011 02 02 sprendimas Nr. (1.7.)-NSP-21 (t. I, b. l. 148-153), kuris priimtas dėl to, kad tarnyba nustatė, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2009 04 01 iki 2010 03 31, už kurį pareiškėja Tarnybai pateikė deklaraciją, pardavė pagal 2009 07 21 sandorį žemės sklypo ir buto dalį ir iš šio sandorio gavo 190 000 Lt pajamų. Šios sumos pareiškėja nedeklaravo. Pareiškėja pateikė Tarnybai paaiškinimą, kad iš butų ir žemės sklypų pardavimo 2008 12 08, 2009 01 21 ir 2009 07 21 sandorių gautų sumų nedeklaravo, nes tas sumas sumokėjo kreditoriams (bankui, fiziniams asmenims). Pareiškėja aiškino, kad gautų sumų neužteko visiems kreditoriams sumokėti skolas, todėl antstolis 2009 metais areštavo visą pareiškėjai priklausantį turtą ir sąskaitas bankuose. Pareiškėja manė, kad dėl to, jog nurodytų sumų faktiškai negavo, ji neturi pareigos nurodytas sumas deklaruoti. Tarnyba sprendime nurodo, kad teisės aktuose nenumatyta, kad pareiškėja galėtų nurodytų sumų nedeklaruoti. Tarnyba mano, kad tas faktas, kad gauti pinigai buvo pervesti kreditoriams, neturi reikšmės, nes kurį laiką pareiškėja tas sumas turėjo savo žinioje (nurodytos aplinkybės aprašytos ginčijamo sprendimo motyvuose).

Tarnyba sprendime rėmėsi Įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tokių asmenų teisę į antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei vietos mokesčių administratoriui pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopija. Tarnyba iš nurodytų įstatymo nuostatų padarė išvadą, kad asmuo, kreipdamasis dėl antrinės teisinės pagalbos, privalo deklaruoti visą turtą ir pajamas, o esant objektyvioms priežastims, dėl kurių asmuo negali laisvai disponuoti deklaracijoje nurodytu visu ar dalimi turto ir lėšų, turi pateikti tarnybai tai patvirtinančius dokumentus.

Kadangi pareiškėja ir pakartotinai pateikė Tarnybai deklaraciją, kurioje nepatikslino gautų pajamų, nenurodė pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą, Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėja sąmoningai pateikė Tarnybai neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, kas, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sudaro pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai.

Sprendime Tarnyba remiasi Įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad tarnyba privalo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Sprendime apskaičiuojamos išlaidos, kurios sudaro 960 Lt, kurias pareiškėja turi sumokėti į valstybės biudžetą. Sprendimu nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1049-10, pareiškėja informuojama apie būtinumą sumokėti išlaidas, informuojama, kad nesumokėjus išlaidų, jos bus išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Iš bylos duomenų daroma išvada, kad pareiškėja atsisakė patikslinti Tarnybai pateiktą deklaraciją ir pakartotinai Tarnybai pateikė nepakeistą Metinę gyventojo (šeimos) turto 2010 12 27 deklaraciją, kurioje nebuvo nurodyta, kad pareiškėja pagal 2009 07 21 sudarytą dalies nekilnojamojo turto pardavimo sutartį gavo 190 000 Lt pajamų. Pareiškėja neginčija, kad toks sandoris buvo, apie šį sandorį Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus gyventojų skyrius 2011 01 13 raštu pranešė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (t. I, b. l. 127).

Įstatymo 12 straipsnyje nustatyti atvejai, kai asmenys turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti. Nustatyta, kad tokią teisę išsaugo asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Minėta, kad 2011 01 13 Tarnyba iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gavo pranešimą, kad pareiškėja pagal 2009 07 21 sandorį gavo 190 000 Lt pajamų. Šiuo atveju nesvarbu, kokią deklaraciją pakartotinai pareiškėja pateikė Tarnybai, svarbu tik, kad deklaracija buvo pateikta, kaip to reikalauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis. Tokia deklaracija buvo patvirtina Vilniaus apskrities VMI žyma (t. I, b. l. 128). Tai, kad pareiškėja tuo metu nepaklausė valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo tikslinti deklaraciją, o vėliau deklaraciją patikslino (jau priėmus skundžiamą sprendimą), nereiškia, kad pareiškėja Tarnybai teikė sąmoningai neteisingą informaciją. Kaip paaiškina pareiškėja, ji buvo įsitikinusi, kad ji pajamų negavo (bankas leido parduoti įkeistą turtą, kad pareiškėja galėtų padengti įsiskolinimus bankui ir kitiems kreditoriams). Anksčiau Tarnyba atsižvelgė į tai, kad pareiškėja negali disponuoti savo turtu, todėl pareiškėja turėjo pagrindą tokiam įsitikinimui. Tokį pareiškėjos įsitikinimą patvirtina ir pareiškėjos 2010 12 27 paaiškinimas Vilniaus apskrities VMI (t. I, b. l. 132) ir 2010 12 31 paaiškinimas VMI (t. I, b. l. 133). Šiuos paaiškinimus Tarnyba taip pat gavo kartu su VMI 2011 01 13 raštu (t. I, b. l. 127). Paaiškinimuose išvardinama, kaip buvo panaudotos lėšos, todėl Tarnyba turėjo galimybę pareikalauti pateikti visus tuose raštuose minimus faktus patvirtinančių dokumentų, kurie patvirtintų lėšų panaudojimą, neturėjimą galimybės jomis disponuoti. Pagal tuos dokumentus būtų galimybė nustatyti, ar pareiškėja tikrai neturėjo galimybės pati spręsti, kaip panaudoti bent dalį pagal sandorį gautų lėšų.

Tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu (antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ar pajamas). Tarnybos atstovė neneigė, kad Tarnyboje šiuo klausimu žodžiu buvo bendraujama su pareiškėja, jai buvo siūloma pateikti įrodymus dėl negalėjimo disponuoti gautomis pajamomis, tačiau nesant rašytinių įrodymų (ar kitų tinkamų įrodymų), nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta jos pareiga įrodyti, kad ji negali disponuoti pajamomis, apie kurias Tarnyba sužinojo tik 2011 01 13. Be to, jeigu jau pareiškėjai žodžiu tokie dalykai buvo aiškinami, reiškia ir Tarnyba neatmetė galimybės, kad galimai pareiškėja negalėjo disponuoti gautomis lėšomis. Pareiškėja teismui pateikė Centrinės hipotekos įstaigos Turto areštų registro išrašą, antstolės I. K. 2009 01 28 patvarkymą aprašyti pinigines lėšas, nurodoma, kad areštuojamos lėšos, iš viso 187 207,07 Lt, iš kurių matyti, kad pareiškėjai apribotas disponavimas nekilnojamu turtu ir lėšomis.

Teismas daro išvadą, kad Tarnyba, gavusi informaciją apie pareiškėjos sudarytą sandorį, pagal kurį ji turėjo gauti pajamų, privalėjo pareiškėjai išaiškinti, kad ji gali pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad ji realiai nurodytų pajamų negavo, kad ji jomis disponuoti negalėjo, negalėjo spręsti, kaip tas lėšas panaudoti (galimi įrodymai nurodyti Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje). Pareiškėjai nebuvo tinkamai paaiškinta, kokius įrodymus ji privalo pateikti Tarnybai ir kokios bus tokių įrodymų nepateikimo pasekmės (analogiškai Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 10 straipsnyje numatyta tokia teismo pareiga). Pagal šiuo metu pareiškėjos teismui pateiktus įrodymus nėra galimybės nustatyti, ar tikrai pareiškėja negalėjo disponuoti 190 000 Lt suma, ar kita realiai gauta suma. Pateikta informacija apie lėšų ir nekilnojamojo turto areštus nepatvirtina, kad pareiškėja negalėjo disponuoti visa pagal 2009 07 21 sandorį gauta 112 000 Lt suma (VMI rašte nurodyta, kad tokią sumą pareiškėja gavo grynais, o 78 000 Lt pervedama kreditoriams). Taip pat byloje nustatyta, kad pareiškėja 2009 07 29 sumokėjo 7347,20 Lt už iš valstybės išperkamą žemę. Teisme kaip liudytojas apklaustas pareiškėjos sūnus patvirtino, kad jis motinai davė šią pinigų sumą, nes valstybės parduodamą žemės sklypą reikėjo būtinai išpirkti. Tarnyba šią aplinkybę vertino pareiškėjos nenaudai, tačiau taip pat neturėjo duomenų apie šios sumos šaltinį. Tik įvertinus pareiškėjos teikiamus įrodymus, būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad ji sąmoningai siekė teikti neteisingą informaciją. Tarnyba ginčo sprendime pareiškėjos sąmoningumą grindžia Įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, tačiau ši įstatymo nuostata, priešingai nei teigia atsakovė, leidžia teikti papildomus įrodymus dėl negalėjimo disponuoti turtu ir lėšomis.

Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti iš asmens dokumentų ir informacijos, kurios nėra valstybės registruose ar kitose informacinėse sistemose, dokumentams pateikti turi būti nustatomas konkretus terminas. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Šiuo atveju ginčo sprendime nėra pagrįstos ir tinkamos motyvacijos, kodėl pareiškėjos veiksmai laikomi sąmoningu neteisingos informacijos teikimu, taip pat nėra motyvacijos dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kad ji negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, yra tik prielaida, kad kurį laiką pareiškėja galėjo disponuoti lėšomis.

Dėl nurodytų aplinkybių šis ginčijamas sprendimas naikinamas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tarnybos sprendimo panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Tai reiškia, kad tarnybai paliekama teisė iš naujo spręsti tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą pirmiau nurodytoje civilinėje byloje, kai sprendimas priimtas esant pasikeitusioms aplinkybėms, nei buvo nustatytos suteikiant antrinę teisinę pagalbą. Teismas pripažįsta, kad aplinkybės pasikeitė ir yra pagrindas iš naujo vertinti pareiškėjos pajamas ir tai, ar ji turi galimybę jomis disponuoti, ar jų dydis suteikia pareiškėjai teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar nėra kitų aplinkybių, kurios nesuteikia Tarnybai teisės teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl Tarnybos 2011 02 02 sprendimo Nr. (1.7.)-NSP-22.

Tarnyba 2011 02 02 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-22 (t. I, b. l. 134-140) nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1428-10 (sprendimas patikslintas sprendimu Nr. (1.7.)-SPT-64-10). Pareiškėja informuota, kad privalo grąžinti valstybei 1520 Lt išlaidų. Sprendimas grindžiamas tais pačiais motyvais, kaip ir 2011 02 02 sprendimas Nr. (1.7.)-NSP-21 (dėl sąmoningo neteisingos informacijos pateikimo).

Tarnybos 2010 05 28 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1428-10 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. 2-6493-141/2010, Tarnybos 2010 11 26 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1428-10 pakeistas pirmasis sprendimas ir nutarta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-14207-821/2010 (dėl pasikeitusio bylos numerio), (t. I, b. l. 110-114).

Šis Tarnybos sprendimas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis bei teisės aktais, kurie nurodyti ir 2011 02 02 sprendime Nr. (1.7.)-NSP-21. Todėl dėl šio sprendimo teismas daro tas pačias išvadas, kaip ir dėl prieš tai aptarto sprendimo. Sprendime nėra pagrįstos motyvacijos, kad pareiškėja sąmoningai teikė klaidinančią informaciją apie savo pajamas, pareiškėjai nepasiūlyta pateikti įrodymus, kurie patvirtintų faktus, nurodomus jos paaiškinimuose, t. y. patvirtinančius, kad pareiškėja objektyviai galėjo/negalėjo disponuoti pagal sandorį gautomis pajamomis.

Dėl nurodytų aplinkybių šis ginčijamas sprendimas naikinamas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tarnybos sprendimo panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Tai reiškia, kad tarnybai paliekama galimybė iš naujo spręsti tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą ginčo sprendime nurodytoje civilinėje byloje, kai sprendimas priimtas esant pasikeitusioms aplinkybėms, nei buvo nustatytos suteikiant antrinę teisinę pagalbą. Teismas pripažįsta, kad aplinkybės pasikeitė ir yra pagrindas iš naujo vertinti pareiškėjos pajamas ir tai, ar ji turi galimybę jomis disponuoti, ar jų dydis suteikia pareiškėjai teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar nėra kitų aplinkybių, kurios nesuteikia Tarnybai teisės teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Dėl Tarnybos 2011 02 02 sprendimo Nr. (1.7.)-NSP-23.

Tarnybos 2011 02 02 sprendimu Nr. (1.7.)-NSP-23 pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.7.)-S-1081-10 civilinėje byloje Nr. 2-557-433/2010 (t. 1, b. l. 141-146). Pareiškėja informuota, kad privalo grąžinti išlaidas – 800 Lt. Sprendimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir kiti du sprendimai – pareiškėja nedeklaravo pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą.

Šiuo atveju svarbu tai, kad pareiškėja 2011 01 06 prašymu (t. I, b. l. 154) prašė nedelsiant nutraukti teikiamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-557-433/2010. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Ginčo sprendime nėra motyvų, kodėl netenkinamas pareiškėjos prašymas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, tuo tarpu pagal Įstatymo 24 straipsnio nuostatas, jeigu antrinė teisinė pagalba nutraukiama pareiškėjo prašymu, pareiškėja neprivalo grąžinti į biudžetą teisinės pagalbos išlaidų. T. y. pareiškėjos prašymo vienoks, ar kitoks išsprendimas turi jai konkrečias pasekmes.

Likusi sprendimo dalis grindžiama tais pačiais motyvais ir argumentais, tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis ir faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir prieš tai aptarti sprendimai.

Todėl laikoma, kad tiek dėl pareiškėjos 2011 01 06 prašymo neišnagrinėjimo, tiek dėl to, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta jos teisė teikti įrodymus dėl visiško negalėjimo disponuoti gautomis lėšomis, šis sprendimas taip pat naikinamas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tarnybos sprendimo panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 92 straipsnis). Tai reiškia, kad tarnybai paliekama galimybė iš naujo spręsti tolimesnio antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai klausimą ginčo sprendime nurodytoje civilinėje byloje, kai sprendimas priimtas esant pasikeitusioms aplinkybėms, nei buvo nustatytos suteikiant antrinę teisinę pagalbą. Teismas pripažįsta, kad aplinkybės pasikeitė ir yra pagrindas iš naujo vertinti pareiškėjos pajamas bei tai, ar ji turi galimybę jomis disponuoti, ar jų dydis suteikia pareiškėjai teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar nėra kitų aplinkybių, kurios nesuteikia Tarnybai teisės teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kitos išvados.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 10 06 sprendime administracinėje byloje Nr. A62-3611/2011, kurioje pareiškėja buvo T. R., skundžiamas buvo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 03 03 sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-11-N-614-996 (t. I, b. l. 193-200), o sprendžiama buvo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo šioje administracinėje byloje, taip pat nurodyta, kad turi būti nustatyta, ar asmuo sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas. Nurodyta, kad šios aplinkybės turi būti tiriamos, taip pat turi būti tiriama pareiškėjos galimybė disponuoti gautomis lėšomis. Pirmiau minėta, kad Tarnybos sprendimuose šios aplinkybės nebuvo tiriamos, todėl teismas neturi galimybės įvertinti, ar ginčo sprendimuose padarytos išvados yra pagrįstos. Be to, toje byloje buvo duomenų, kad pareiškėja ginčija ir teiktos antrinės teisinės pagalbos valandų skaičių. Šioje byloje pareiškėja nekėlė klausimo dėl teiktos teisinės pagalbos apimties ir teisinių paslaugų išlaidų dydžio, tačiau esant tokiai informacijai įsiteisėjusiame Lietuvos vyriausiojo teismo sprendime, Tarnyba turi patikslinti, su kuriomis išlaidomis pareiškėja nesutinka, o sprendimuose pagrįsti išlaidų dydį (nurodyti, kokie dokumentai patvirtina tas išlaidas, kurios išvardinamos sprendimuose), nes sprendimuose nurodoma tik tai, kad advokatai, teikę antrinę teisinę pagalbą, pateikė duomenis, kuriais Tarnyba vadovaujasi sprendimuose, tačiau nenurodoma, nei kokiame dokumente tokie duomenys išdėstyti, nei kokie dokumentai juos patvirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 127 straipsniu,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 2 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. (1.7.)-NSP-21, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 2 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. (1.7.)-NSP-22, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. vasario 2 d. sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“ Nr. (1.7.)-NSP-23.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.