Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, A. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismui pateiktame pareiškime nurodoma, kad 2016-09-24 mirė pareiškėjo J. S. sutuoktinė S. S.. Įrašas apie tai mirties liudijime įrašytas 2016-09-26, įrašo Nr. 4768. Po S. S. mirties liko palikimas: ½ dalis buto esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 350/4700 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ žemės sklypo su pastatais esančių (duomenys neskelbtini) Kadangi 2005-11-17 J. S. su S. S. Vilniaus miesto 27-ame notarų biure bendru testamentu padarė patvarkymą, pagal kurį mirus S. S. visas jai asmeninės ir bendros jungtinės nuosavybės sutuoktinių nuosavybės teises priklausantis turtas paliekamas J. S., o jam mirus šalių dukrai A. S., pareiškėjas neturintis teisinio išsilavinimo, klaidingai manydamas, jog mirusiosios sutuoktinės dalis pareina jam savaime nesikreipiant dėl paveldėjimo į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu (CK 5.50 str. 2d., 3 d.), palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo priimti palikimą nepareiškė ir paveldėjimo bylos notarų biure neužvedė. Palikėjos pilnametė dukra A. S., dėl turto paveldėjimo taip pat į notarų biurą nesikreipė. Pagal LR CK 5.1 str. paveldėjimas tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.5 str. nurodo, kad pagal įstatymą, įpėdiniais gali būti asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu. Vadovaujantis CK 5.51 įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo jį valdyti, rūpintis kaip savo turtu. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iki S. S. mirties palikimą sudarančiame bute, kuris buvo šalių vienintelė gyvenamoji vieta, gyveno pareiškėjas ir jo sutuoktinė. Po S. S. mirties pareiškėjas valdė, rūpinosi, bei prižiūrėjo likusį palikimą kaip savo, tokiu būdu remiantis LR CK 5.51 str. priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties rūpinosi butu, mokėdamas už jį mokesčius ką įrodo pateikti apmokėjimai už komunalines paslaugas, bei draudimo pridedamos draudimo sutartys, o taip pat trijų mėnesių bėgyje nuo sutuoktinės mirties ūkio būdu padarė kosmetinį remontą, sutvarkė elektros instaliaciją, pakeitė santechnikos įrenginius, įstiklino balkoną, perdažė sienas. Jis vienintelis paveldėjo, bei naudojosi visais palikėjos daiktais: buitine technika, baldais, juvelyriniais dirbiniais. Taip pat prižiūrėjo bei rūpinosi žemės sklypu ir statiniais esančiais (duomenys neskelbtini), kur jis po sutuoktinės mirties naujai pastatytame šiltnamyje sodino daržoves, prižiūrėjo daržą, įrengė pirtį, rūpinosi šiame sklype esančiu bitynu, o taip pat ir draudė visą nekilnojamąjį turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu pareiškėjas J. S. savo valią išreiškė konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku faktiškai jį valdydamas. Tai, kad pareiškėjas faktiškai priėmė sutuoktinės S. S. palikimą pradėjęs jį valdyti patvirtina pridedami rašytiniai dokumentai iš kurių akivaizdu, kad jis gyveno minėtame bute, bei apmokėdavo už butui teikiamas komunalines paslaugas, o taip pat gali patvirtinti liudytoja – dukra A. S., kurią esant poreikiui į teismą pareiškėjas atsives pats. Kadangi pareiškėjas, faktiškai valdė, naudojosi ir rūpinosi S. S. kilnojamu, bei nekilnojamu turtu, LR CK 5.51 str. pagrindu nustatytinas palikimo priėmimo faktas. Palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra priėmęs savo mirusios sutuoktinės S. S., a/k (duomenys neskelbtini) palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką 1971 m. balandžio 10 d. S. S. mirė 2016 m. rugsėjo 24 d. Valstybės įmonėje „Registrų centras“ S. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 350/4700 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei ir ½ dalį pastatų, esančių šiame žemės sklype. Valstybės įmonėje „Registrų centras“ pareiškėjo J. S. ir S. S. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Aukščiau minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. ir S. S. nuo 2005-08-17 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DA-10959 pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas J. S. ir S. S. santuokos metu. 2005 m. lapkričio 17 d. J. S. ir S. S. sudarė testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 27-ojo notarų biuro notarė R. A., notarinio registro Nr. 9552. Pagal sudarytą testamentą, mirus S. S., visas jai asmeninės ir bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises priklausantis turtas paliekamas sutuoktiniui J. S., o jam mirus - jų dukrai A. S.. Po S. S. mirties 2016 m. rugsėjo 24 d. į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ne jos sutuoktinis J. S. nei jos dukra A. S. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, paveldėjimo teisės liudijimas niekam nėra išduotas.

LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. J. S. po sutuoktinės S. S. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi J. S. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. S. ir S. S. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis registruotinas turtas sutuoktinių J. S. ir S. S. buvo įgytas 2005-08-17, t. y. santuokos metu, todėl nekilnojamojo turto registre yra pažymėta, kad šis nekilnojamasis turtas yra J. S. ir S. S. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad iki sutuoktinės S. S. mirties ir po to, J. S. gyveno ir gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, o būtent, atsiskaitymo už komunalines paslaugas knygelės kopijų, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas rūpinasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), jį prižiūri, moka mokesčius už butui teikiamas paslaugas, įskaitant 3 mėnesių laikotarpį iš karto po sutuoktinės S. S. mirties 2016-09-26. Iš 2019-01-21 Valstybės įmonės „Registrų centras“ gyventojų registro pažymos Nr. GR.3A-188-2 apie asmens duomenis matyti, kad J. S. nuo 2005-09-19 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybes, kad pareiškėjas J. S. po sutuoktinės S. S. mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinasi butu, moka mokesčius už butui tiekiamas komunalines paslaugas, patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai Z. M. ir J. M.. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo. Nuosavybės teisė į butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po S. S. mirties. Suinteresuotas asmuo A. S., kuri yra pareiškėjo dukra, nurodė, kad sutinka, kad būtų patenkintas tėvo pareiškimas. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. S. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinės S. S. mirties, tuo priimdamas jos palikimą (CPK 185 str.).

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. S. priėmė palikimą po sutuoktinės S. S. mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jiems teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. rugsėjo 24 d., faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.