Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimo, kuriuo netenkintas A. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad jis 2016 m. balandžio 29 d., 23.56 val., Olandų g., Vilniuje, vairavo automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas 0,44 promilių (po paklaidos) neblaivumas.

2017 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas A. K. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prašyme nurodytų aplinkybių, kurios leidžia daryti išvadą apie tai, kad nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, per šį laikotarpį A. K. jokių administracinių teisės pažeidimų, nusikaltimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, pažeidėjas suvokė padaryto pažeidimo rimtumą bei neigiamas pasekmes, kurios galėjo kilti, pripažįsta kaltę ir gailisi, padarytas pažeidimas buvo vienkartinio atsitiktinio pobūdžio, alkoholio kiekis iškvėptame ore tik labai nežymiai viršijo leistiną normą. A. K. yra Vilniaus (duomenys neskelbtini) parapijos zakristijonas. Darbe jam dažnai tenka sutikti, lydėti bei pervežti Lietuvos vyskupus, dvasininkus vežti į laidotuves, į namų ir butų šventinimą, religines ceremonijas, todėl teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga darbinei veiklai vykdyti. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui yra reikalinga ir rūpintojo pareigoms vykdyti, jis turi neįgalų brolį, kuriam diagnozuota išsėtinė sklerozė, brolis nevaikšto, juda tik neįgaliojo vežimėliu, todėl teisė vairuoti reikalinga brolio slaugai ir priežiūrai. Pažeidėjo motina serga širdies ligomis, todėl ją taip pat reikia lankyti bei prižiūrėti. A. K. yra teigiamai charakterizuojamas darbdavio, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta 2016 m. gruodžio 7 d., nuo šios dienos taip pat vykdoma paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-8/2013, N575-1339/2012, N146-1311/2012 ir kt.).

Analizuojant administracinio nusižengimo bylos medžiagą, matyti, kad A. K. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko. Administracinės nuobaudos vykdymo metu jis nepadarė naujų administracinių nusižengimų (b. l. 172), išklausė keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b. l. 168), sumokėjo paskirtą baudą (b. l. 169), pateikta vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 175), papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma (b. l. 176), taip pat medicininė pažyma, kad A. K. į Vilniaus priklausomybės ligų centrą 5 metų laikotarpiu nesikreipė dėl konsultavimo ar/ir gydymo (b. l. 174). Nors iš šių aplinkybių matyti, kad A. K. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, tačiau konkrečios situacijos atitikimas šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus.

Pažymėtina, kad A. K. nubaustas už vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris kelia grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems asmenims. Šiuo atveju reikšminga ta aplinkybė, kad 2011 m. spalio 8 d. A. K. jau buvo baustas už analogiško teisės pažeidimo padarymą, tuo metu asmuo dar neturėjo dvejų metų vairavimo stažo (b. l. 186), todėl, skirtingai nei nurodo apeliantas, nagrinėjamas pažeidimas negali būti laikomas vienkartinio atsitiktinio pobūdžio pažeidimu. Už minėto pažeidimo padarymą A. K. buvo skirta bauda, tačiau akivaizdu, kad ši nuobauda teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi jis vėl nesilaikė įstatymo reikalavimų ir padarė naują analogišką teisės pažeidimą. Be šių pažeidimų, jis dar tris kartus yra baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę ir jo požiūrį į transporto priemonių vairavimą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimo ir, apeliacinės instancijos teismo manymu, neleidžia taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatų ir trumpinti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę nepatogumai, vykstant į darbovietę ir iš jos bei atliekant darbines funkcijas, susiję su atitinkama sankcija – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, todėl tai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Taip pat tam esminės įtakos neturi ir poreikis rūpintis neįgaliu broliu bei sergančia motina, nes darydamas pažeidimą, A. K. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Laikytina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Svarbu pažymėti ir tai, kad į apelianto apsvaigimo laipsnį buvo atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą, todėl pakartotinai šios aplinkybės nevertinamos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.