Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje DENISAS ARSIONOVAS, gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, užsiimantis individualia veikla (iš jo pačio žodžių), gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenamąją vietą deklaravęs prie Kauno m. savivaldybės, teistas:

2007-01-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 284 str. 2 d.- 2MGL bauda;2012-02-08 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., BK 64 str.-laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir 250 Lt. bauda; BK 75 str. pagrindu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2014-12-08 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 64 str.-viešaisiais darbais 2 mėn., įpareigojant per mėnesį išdirbti po 20 val. visuomenės labui ir 250 Lt bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme (1 diena), prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms;2014-12-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 64 str. -laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendžiu ir 2014-12-08 baudžiamuoju įsakymu, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 10 dienų ir 250 Lt (72.40 ?) bauda;2015-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. -laisvės atėmimu 8 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėjus 2014-12-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2015-02-20 nutartimi subendrintas bausmes, paskirtas Kauno apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendžiu ir 2014-12-08 baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė-laisvės atėmimas 11 mėnesių ir 250 Lt (72.40 ?) bauda; pritaikius BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. A. 2016-01-15 apie 00.01 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą rankos kumščiu trenkė savo sugyventinei R. V. į veido sritį ir vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į kairį jos kūno šoną, sugriebęs rankomis jos kaklą, smaugė, tokiu būdu savo šeimos narei sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d.

Kaltinimasis D. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio gerai neprisimena, nes buvo girtas. Pamena, kad 2016-01-14 vakare grįžo neblaivus namo. Tarp jo ir sugyventinės R. V. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis šaukė ant R. V.. Kad šio konflikto metu būtų jai trenkęs rankos kumščiu į veidą ir į kūno šoną bei smaugęs ją rankomis neprisimena, bet neneigia, kad galėjo taip daryti, nes ir anksčiau prieš ją naudojęs fizinį smurtą. Dėl savo veiksmų gailisi, su sugyventine susitaikė.

Kadangi kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-01-15 apie 00.01 val. bute (duomenys neskelbtini), Kaune, jos neblaivus sugyventinis D. A. kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairį šoną, po to ją smaugė. Šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą.

Papildomai apklausta, R. V. parodė, kad D. A. dėl šio įvykio jos atsiprašė, ji jam atleido, jie tarpusavyje susitaikė ir nori toliau kartu gyventi, ji kategoriškai atsisako vykti apžiūrai pas teismo med. ekspertus, civilinio ieškinio nereiškia, D. A. neturi jokių pretenzijų.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-02213-16 matyti, kad pagal R. V. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d. (b.l. 1).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja R. V. nurodė, jog 2016-01-15 apie 00.01 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis D. A. elgėsi agresyviai, vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę veido pusę, kartą į kairį šoną ir smaugė (b.k. 4-5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016-01-15 atvykus į įvykio vietą Kaune, (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog D. A. mušė savo sugyventinę R. V.. D. A. pristatytas į CPK (b.l. 6-7).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad 2016-01-15 00.27 val. D. A. nustatytas 2,55 % (promilių) girtumas (b.l. 27).

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo D. A. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., nes kaltinamasis, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas jai fizinį skausmą

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo jį ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog D. A. 2016-01-15 apie 00.01 val. savo bute, būdamas girtas, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. V., dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šį nusikaltimą D. A. pripažino.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios R. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2016-01-15 apie 00.01 val. jos sugyventinis D. A. namuose-(duomenys neskelbtini), Kaune, kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę ir vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairį šoną, po to ją smaugė. Šie veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtino ir pats kaltinamasis D. A..

Kaltinamasis D. A. kaltas ir baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino, padarę vieną nesunkų nusikaltimą, gydėsi VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ Psichiatrijos klinikos Aleksoto stacionare (b.l. 51), tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, jis yra pakaltinamas, ekspertizės skirti nereikia (b.l. 55), Kauno apskrities Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 49), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 47).

2016-01-15 00.27 val. D. A. konstatuotas 2,55 promilių girtumas (b.l. 27).

Nors valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, siūlydamas D. A. terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nurodė, kad nors D. A. šį nusikaltimą padarė per ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-laisvės atėmimo atidėjimo laikotarpį, bet dar galima juo patikėti ir dar kartą atidėti bausmės vykdymą.

Teismas su tokia valstybinio kaltintojo pozicija nesutinka ir ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad kaltinamasis D. A. anksčiau teistas penkis kartus, paskutinius tris kartus-pagal BK 140 str. 2 d., t.y. visus tris kartus teistas už smurto panaudojimą prieš sugyventinę R. V.. Teismai už D. A. padarytus nusikaltimus jam skirdavo švelnesnes nei laisvės atėmimas bausmes, t.y. 2014-12-08 nuosprendžiu-viešuosius darbus, 2014-12-09 nuosprendžiu-laisvės apribojimą. Tačiau D. A., neatlikęs jam paskirtosios 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, jau po keturių mėnesių vėl pavartoja smurtą prieš savo sugyventinę R. V.. Teismas, 2015-04-02 nuosprendžiu skirdamas bausmę-laisvės atėmimą, dar kartą suteikė D. A. galimybę pasitaisyti, todėl paskirtosios bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 str., atidėjo 1 metams. Tačiau D. A. šio teismų pasitikėjimo nepateisino, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės-vėl padarė analogišką nusikaltimą, t.y. toliau daro nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariama D. A. nusikalstama veika yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), jam už padarytą nusikalstamą veiką gali būti skirtina vienintelė BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė-realus terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Byloje 2016-01-27 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu paštu atsiųsta pažyma Nr. NTP-7-1015 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Rimantas Bučma teikė antrinę teisinę pagalbą D. A. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 46,32 ?.

LR BPK 106 str. 2 d. nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto D. A., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeistina, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016-01-15 00.17 val. iki 2016-01-15 14.50 val., t.y. 1 (viena) para (b.l. 56, 60).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinti 1/3 ir paskirti bausmę-laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinti su 2015-04-02 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių bei 72,40 ? baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinėjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-01-15 00.17 val. iki 2016-01-15 14.50 val., t.y. 1 (vieną) parą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. A. nepriteisti.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. parinktos kardomosios priemonės–rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki bausmės vykdymo pradėjimo nekeisti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.