- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-953-622/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Irma Čuchraj, Bronius Valius
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-953-622/2011
Teisėja Violeta Olcvikienė Procesinio sprendimo kategorijos:
116.5.3.; 122.4.
2011 m. gegužės 11 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj ir Broniaus Valiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. S. dėl iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovą iš Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių administracinių patalpų, esančių Taikos pr. 111, Klaipėdoje, su visais jam priklausančiais daiktais (b. l. 3-4).
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-29 priėmė sprendimą už akių, ieškinį patenkino visiškai, iškeldino atsakovą J. S. iš Klaipėdos miesto savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų, esančių Taikos pr. 111, Klaipėdoje, su visais jam priklausančiais daiktais (b. l. 26-29).
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 nutartimi atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas. Teismas nurodė, kad atsakovui teismo šaukimas įteiktas asmeniškai, atsakovas pasirašė teismo pažymoje, tuo patvirtindamas, kad gavo teismo šaukimą atvykti į 2010-11-29, 13.30 val. vyksiantį parengiamąjį teismo posėdį (b. l. 17). Atsakovui teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar atidėti bylos nagrinėjimą, todėl, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (b. l. 28-29).
Šalies argumentai
Atsakovas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas jam neįteikė teismo šaukimo apie bylos nagrinėjimą 2010-11-29. Teismas nesąžiningai pasinaudojo aplinkybe, kad jis pasirašė pažymoje apie nutarties gavimą. Vėliau teismas nesąžiningai elgėsi su atsakovu įteikdamas ieškovo atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neskirdamas žodinio bylos nagrinėjimo ir neatidėdamas bylos nagrinėjimo. Tvirtina, kad teismo nutartyje jis yra įžeidinėjamas, skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias, pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo J. S. atskirasis skundas atmestinas.
Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis), reiškia, jog, pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų sprendimo dalių, kurios nėra skundžiamos. Antra, ši norma reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes.
Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodoma aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai. Teismo konstitucinė priedermė teisingai išspręsti bylą lemia tai, kad jeigu teismas mano, jog, vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant bylą, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo, tai jis privalo imtis visų galimų priemonių, kad būtų užtikrintas tokios šalies dalyvavimas nagrinėjant bylą. Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008).
Atskirajame skunde atsakovas tvirtina, kad teismas jam neįteikė teismo šaukimo apie bylos nagrinėjimą 2010-11-29. Tačiau tokie atsakovo nurodyti teiginiai nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai ir klaidinantys teismą.
Dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais (CPK 133 straipsnio 1 dalis).
Byloje esanti pažyma patvirtina, kad teismo šaukimą apie 2011-11-29 posėdį gavo J. S.. Atsakovas pasirašė teismo pažymoje ir tuo patvirtino, kad teismo šaukimą gavo (b. l. 17). Tokios aplinkybės leidžia teigti, kad teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai. CPK 7 straipsnio 2 dalis nurodo, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taip pat pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja šalis rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu, taigi – domėtis proceso eiga. Atitinkamai nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.
Teismo priimto sprendimo už akių nepagrįstumą ir neteisėtumą atsakovas grindė tik ta aplinkybe, kad atsakovas nebuvo užėmęs ginčo patalpų, kad to nepatvirtina bylos įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas teisingai akcentavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis gali veikti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos vardu, o byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad J. S. nėra minėtos Sąjungos pirmininkas, Sąjungos pirmininku nurodytas B. G. (b. l. 63). Be to, skundžiamojoje nutartyje teisingai pažymėta, kad atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 179 straipsnis). Tačiau atsakovas įrodymų nepateikė, tik nominaliai nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė jokių įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimą dėl CPK 288 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui ir konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį palikti nepakeistą.