- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2-6813-284/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00442-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.1Sutarties samprata ir sutarčių rūšys
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui E. R. dėl skolos, delspinigių, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas „PlusPlus Capital“ AS pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo E. R. 1000 Eur negrąžinto kredito, 49 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 34,30 Eur sutarties administravimo mokesčio, 168,51 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 90 Eur delspinigių, 17,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento.
Atsakovui ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovo pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), periodinės reikalavimo perleidimo sutarties išrašo, išrašo iš bylų priėmimo – perdavimo akto prie Reikalavimo perleidimo sutarties, pranešimo dėl reikalavimo teisių perleidimo, įspėjimo dėl sutarties nutraukimo ir pranešimo apie nutrauktą sutartį, nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo ir atsakovo E. R. 2019 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta terminuota – iki 2022 m. rugsėjo 20 d. vartojimo kredito sutartis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovui suteiktas 1000 Eus dydžio kreditas, mokant 17 procentų dydžio metines palūkanas. Minėta sutartimis atsakovas įsipareigojo sumokėti gautą kreditą per sutartyje numatytą terminą, mokėdamas kasmėnesines įmokas bei kitas pagal sutartis mokėtinas sumas: sutarties sudarymo mokestį bei mėnesinį administravimo mokestį. Šalys taip pat susitarė, kad negrąžinus laiku mokėtinų sumų, atsakovas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatyto dydžio – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas, kaip patvirtina prie ieškinio pateikti įspėjimas dėl sutarties nutraukimo ir pranešimas apie nutrauktą sutartį, tinkami sutartinių prievolių nevykdė, todėl pradinis kreditorius „Bigbank“ AS filialas Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu 2019 m. spalio 17 d. nutraukė. Tarp pradinio kreditoriaus „Bigbank“ AS filialo ir ieškovo 2018 m. lapkričio 8 d. pasirašytos periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pirminis kreditorius AB „Bigbank“ 2019 m. lapkričio 7 d. perleido kreditorinio reikalavimo teisę į šį atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui – ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą (cesiją) atsakovas buvo informuotas pranešimu, jis paragintas sumokėti įsiskolinimą, tačiau byloje duomenų, kad atsakovas savo prievoles įvykdė, nėra.
Atsakovas, nevykdydamas sutartinių įsipareigojimų, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnio 1 dalies bei CK 6.256 straipsnio nuostatas, kad prievolės, tame tarpe ir sutartinės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), nes sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (delspinigius) (CK 6.71, 6.256 straipsniai).
Kaip patvirtina bylos duomenys, atsakovas pažeidė sutartines prievoles, praleido prievolių įvykdymo terminus (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), sutartis nutraukta, o pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą perleido ieškovui (CK 6.101 straipsnis), todėl atsakovas turi sutartinę prievolę įvykdyti ieškovui. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.63, 6.101, 6.109, 6.200, 6.205, 6.256, 6.870, 6.872 – 6.874 straipsniais, ieškovo reikalavimai dėl negrąžinto kredito, sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių tenkintini visiškai ir priteistina iš atsakovo 1000 Eur negrąžinto kredito, 49 Eur sutarties sudarymo mokesčio ir 34,30 Eur sutarties administravimo mokesčio.
Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Iš šalių Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatų matyti, kad sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais kredito gavėjas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (CK 6.71–6.73 straipsniai). Kadangi atsakovas pažeidė sutartinės privelės įvykdymo terminą, o ieškovas delspinigius paskaičiavo remdamasis įstatymų nustatyto laikotarpio (už 180 dienų) ir sutartyje įtvirtinto dydžio (0,05 proc.), todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės pagrįstai paskaičiuotus 90 Eur delspinigius.
Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, t.y. 168,51 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų (77,69 Eur reikalavimo perleidimo dienai (2019 m. lapkričio 7 d.) ir 90,82 Eur nuo reikalavimo perleidimo dienos iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2020 m. gegužės 20 d.)), bei 17,00 procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė savo reikalavimus dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo iki visiško kredito grąžinimo dienos grindė kasacinio teismo praktikos išaiškinimais, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus atvejus, jei kitaip nustatyta paskolos sutartyje (nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015).
Pažymėtina, jog pagal aktualiausią kasacinio teismo praktiką pelno palūkanų skaičiavimas iki visiško paskolos sumos grąžinimo, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, nebegalimas, t.y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodė, jog ankstesnė kasacinio teismo praktika keistina kaip iš dalies varžanti teismo pareigos vykdyti teisingumą, užtikrinant paskolos teisinių santykių subjektų interesų pusiausvyrą, teisėtus lūkesčius ir neleistinumą piktnaudžiauti teise, įgyvendinimą bei neatitinkanti kasacinio teismo nuosekliai formuojamos praktikos dėl sutarties nutraukimo teisinių pasekmių ir reikalavimo dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo teisinės prigimties aiškinimo; kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra ir šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Taigi, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 46–49, 52, 54 punktai).
Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta Vartojimo kredito sutartis 2019 m. spalio 17 d. nutraukta, o atsakovas įsipareigojo mokėti 17 proc. dydžio metines palūkanas pagal šalių sudarytą sutartį. Ieškovo reikalavimas priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po sutarties nutraukimo laikytinas kaip reikalavimas atlyginti negautas pajamas. Pagal šalių 2019 m. gegužės 21 d. vartojimo kredito sutartį, kreditas turėjo būti grąžintas iki 2022 m. rugsėjo 20 d., todėl akivaizdu, jog ieškovas/pradinis kreditorius pajamas gauti galėjo tikėtis iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo suformuota aiškinimo taisykle dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo, ieškovo reikalavimas dėl pelno palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies ir ieškovui priteistina iš atsakovo: 168,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos iki ieškinio parengimo teismui dienos 2020 m. gegužės 20 d., o taip pat priteistinos 17,00 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos kredito sumos - 1000 Eur nuo ieškinio parengimo teismui dienos - 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2022 m. rugsėjo 20 d. Pažymėtina, kad teismas neteikia palūkanų suminės išraiškos skaičiavimo už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. rugsėjo 20 d., kadangi atsakovas įsiskolinimą gali padengti ir anksčiau, o atsižvelgiant į ieškovo suformuluotą reikalavimą, palūkanų paskaičiavimas už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 20 d., reikštų teismo išėjimą už ieškinio reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1341,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi (iš esmės patenkinti visi ieškinio turtiniai reikalavimai, išskyrus palūkanų skaičiavimo laikotarpį), iš atsakovo E. R. ieškovo naudai yra priteistinos 30 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant teismui ieškinį.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) negrąžinto kredito, 49 Eur (keturiasdešimt devynis eurus) sutarties sudarymo mokesčio, 34,30 Eur (trisdešimt keturis eurus 30 centų) sutarties administravimo mokesčio, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) delspinigių, 168,51 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus 51 centą) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 17,00 (septyniolika) procentų metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos - 1000 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne daugiau kaip iki 2022 m. rugsėjo 20 d., 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1341,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminio mokesčio ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, registracijos adresas – Tartu mnt. 83, 6 korpusas, 10151, Talinas, Estija, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.