Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens skolininkės ir įkeisto turto savininkės K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys skolininkė ir įkeisto daikto savininkė K. A. , skolininkai J. A. , D. A. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkams nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų Bankas vienašališkai nutraukė su jais sudarytą kreditavimo sutartį. Skola 2010-08-13 sudarė 202 734,00 eurų negrąžinto kredito, 8 847,64 eurų ir 25 263,39 Lt nesumokėtų palūkanų, 826,54 eurų ir 1 275,57 Lt nesumokėtų delspinigių, viso – 212 408,18 eurų ir 26 538,96 Lt.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi areštavo įkeistus K. A. (a/k (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius nekilnojamus daiktus: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeisto daikto savininkei jais disponuoti.

Teismas kreditoriaus reikalavimą areštuoti įkeistą turtą tenkino motyvuodamas tuo, kad sutartinė prievolė tinkamai neįvykdyta, skolininkams J. A. ir D. A. pranešimai apie kreditoriaus vienašališką sutarties nutraukimą įteikti tinkamai, taip pat laikė, kad K. A. pranešimas (kuris grįžo neįteiktas) tapo žinomu tuo momentu, kai pasiekė paskutinę žinomą jos gyvenamąją vietą, nes nenustatyta, kad ji būtų pranešusi bankui apie jos gyvenamosios vietos pasikeitimą.

Kreditorius, neįteikęs pranešimo apie sutarties nutraukimą, pateikė hipotekos teisėjui nesavalaikį prašymą pradėti išieškojimo procedūrą.

Nurodo, kad teismas areštavo daiktus, kurių realybėje nėra (duomenys neskelbtini), ir kurių nebuvo jau sudarant hipotekos lakštą, ką įrodo turto vertintojo pažyma, todėl tokia nutartis turi būti panaikinta.

Pasak apeliantės, hipotekos teisėja neteisėtai išėjo už hipotekos lakšto ribų, nes hipotekos lakšte nurodyta, kad įkeičiamas 0,8500 ha ploto žemės sklypas, kurio (duomenys neskelbtini) , o tuo tarpu skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad areštuojamas 0,6196 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ir 0,2304 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) , dėl to nutartis laikytina neteisėta ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Pagal Civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 11 punktą, bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šių bylų (prašymų dėl hipotekos įregistravimo, hipotekos baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje „Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių“.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009).

Atskirojo skundo argumentas, kad kreditorius neturėjo teisės kreiptis su prašymu išieškoti susidariusį įsiskolinimą iš hipoteka įkeisto turto, nes skolininkė ir įkeisto turto savininkė nėra gavusi jokio kreditoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą, nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius, skolininkams nevykdant įsipareigojimų, 2010-06-28 raštu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (b.l. 81), vadovaudamasis 2007-11-28 kreditavimo sutarties nuostatomis, įspėjo juos, kad praėjus 10 dienų terminui nuo šio rašto išsiuntimo dienos, bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą pagal sutartį iš bankui įkeisto ir / ar kito jiems priklausančio turto, lėšų. Šis pranešimas buvo išsiųstas skolininkams 2010-06-29, J. A. ir D. A. įteiktas jiems 2010-07-02 (b.l. 82), K. A. nebuvo įteiktas, nes ji neatsiėmė laiško, 2010-08-03 pašto spaudas (b.l. 83). Kolegija sprendžia, kad pareiškėjas (kreditorius) siųsdamas skolininkams pranešimus su įspėjimais apie vienašališką sutarties nutraukimą pastariesiems nevykdant įsipareigojimų paskutiniais jam žinomais skolininkų gyvenamųjų vietų adresais, CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintos pareigos apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš 30 dienų, nepažeidė, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti tokį prašymą.

Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismo hipotekos skyrius vadovaudamasis teismų suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009), reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.), dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog kreditorius pranešimą apie įspėjimą dėl sutarties nutraukimo siuntė tuo skolininkės K. A. gyvenamosios vietos adresu, kuris jam buvo žinomas, be to, kuriuo iš tikrųjų gyvena ši skolininkė, šio fakto ji neginčijo ir pripažino, skolininkė žinojo, kad nėra vykdoma kreditavimo sutartis, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, skolos tarp šalių sudarytoje sutartyje nustatytais terminais nedengė, darytina išvada, kad kreditorius tinkamai informavo šią skolininkę apie ketinimą nutraukti kreditavimo sutartį.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai areštavo daiktus, kurių nėra realybėje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, hipotekos lakštu Nr. 01120070034260, 2007-12-03 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, K. A. įkeitė AB DnB NORD bankui sutartinės prievolės užtikrinimui (kredito sutarčiai vykdyti) be kitų jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini) , šie daiktai yra įregistruoti viešame registre kaip pagalbinio ūkio pastatai (b.l. 10-15). Tokiu būdu darytina išvada, kad teismas atliko Civilinio proceso kodekso 558 str. 1 d. procesinį veiksmą – įkeisto turto areštą nepažeisdamas hipotekos procedūros, nustatęs, kad tokį veiksmą gali atlikti pagal pateiktus duomenis. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.185 str. 5 d. nurodyta, jog hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais bei išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o tokių duomenų į bylą nepateikta. Dėl nurodyto suinteresuoto asmens prie atskirojo skundo pateikta preliminari išvada dėl turto vertės patvirtinanti, kad minėti daiktai turto vertinimo dieną (2007-10-26) buvo nugriauti (b.l. 106-107), nesudaro pagrindo pripažinti teismo nutarties neteisėtos. Pažymėtina, kad tarp išieškotojo ir skolininko nėra kilęs ginčas dėl minėtų pastatų būklės ir jų nugriovimo fakto.

Kolegija taip pat nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad hipotekos teisėja išėjo už hipotekos lakšto ribų ir areštavo tuose daiktus (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kurie nėra nurodyti hipotekos lakšte. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2009-05-19 hipotekos lakšto pakeitimo (b.l. 79-80), šie daiktai buvo suformuoti į du atskirus turtinius vienetus padalinus pareiškėjo (kreditoriaus) naudai įkeistą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir jie be pirminiame hipotekos lakšte nurodytų daiktų, taip pat yra įkeisti bankui, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad hipotekos teisėjas atliko minėtą procesinį veiksmą pažeisdamas hipotekos procedūrą.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 8,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 128), todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apeliantės valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. A. , a.k. (duomenys neskelbtini) 8,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).