- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-01
- Bylos Nr.
- ATP-289-634/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08254-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarimo K. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas K. Č. surašytas už tai, kad ji 2014-10-18, apie 20.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama daugiabučių namų kieme nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino. Vairuotoja, padariusi turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 219.1., 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 nutarimu K. Č. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d. – 28 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo teismo nutarimu K. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo pripažinti ją padarius tik ATPK 127 str. 2 d., numatytą administracinį teisės pažeidimą. Skunde nurodo, kad nutarimas dalyje, kurioje ji pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., yra neteisėtas ir nepagrįstas, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad tiek rašydama paaiškinimą dėl eismo įvykio, tiek duodama parodymus apie įvykio aplinkybes teisme nurodė, kad nepajuto ir nepastebėjo jokio savo vairuojamo automobilio kontakto su kita transporto priemone, jeigu būtų bent įtarusi, kad kliudė kitą automobilį nebūtų niekur iš kiemo išvažiavusi, tam nebuvo jokios priežasties, kadangi automobilis buvo apdraustas. Tai, kad apeliantė galėjo nesuprasti, jog savo vairuojamu automobiliu nežymiai kliudė kitą automobilį, netiesiogiai patvirtina ir tai, kad abi transporto priemonės apgadintos labai nežymiai, kas matyti iš bylos medžiagoje esančių fotografijų, bei automobilių apgadinimus įvertinančių dokumentų. Be to, liudytojas G. P., teisme taip pat parodė, kad be įbrėžimo ir dažų žymės ant apeliantės automobilio jokių deformacijų nesimatė. Iš esmės nutarimas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo grindžiamas liudytojo A. Š. parodymų pagrindu, nors minėto liudytojo parodymai išdėstyti skundžiamame nutarime, ne visiškai atitinka teismo posėdžio protokole užfiksuotiems parodymams. Savo paaiškinime A. Š. teigia, kad moters vairuotas automobilis, kuris jam matant kliudė kitą automobilį, nesustodamas išvažiavo iš kiemo. Šie duomenys tik dar kartą patvirtina, kad apeliantė nesuprato ir nepajuto jokio automobilių kontakto, kadangi vairuotojas, pajutęs atitinkamą kontaktą būtinai bent trumpam sustos įvertinti situacijos, kad ir neišlipdamas iš automobilio. Atkreipė dėmesį, kad 2015-02-02 teismo posėdžio metu, liudytojas A. Š. nurodė, manantis, kad vairuotoja susidūrimo sukelto garso galėjo ir negirdėti, bet turėjo jausti, tuo tarpu skundžiamame nutarime teigiama, kad nesuvokimą kliudžius kitą automobilį paneigia būtent automobilių kontakto garsas, kurį nurodo liudytojas A. Š.. Teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, ką galima pamatyti tamsiu paros metu iš konkretaus pastato devinto aukšto, tuo pačiu pabrėžė, kad liudytojas A. Š. niekuomet ir neteigė, kad moteris, vairavusi automobilį minėto eismo įvykio metu ir jo matytoji naktį iš devinto aukšto, kuri neva vėlai vakare grįžusi apžiūrėjo tiek savo, tiek nukentėjusiojo automobilius yra vienas ir tas pats asmuo. Be to, apeliantė teismo posėdžio metu nurodė nepamenanti kada nurodytos dienos vakarą grįžo namo, taip pat nepamenanti, kad būtų apžiūrėjusi savo automobilį, kadangi dažnai pastačiusi automobilį jį apžiūri, įvertindama ar niekam nekliudo. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino ją padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D.Česnauskas atsiliepime į K. Č. skundą prašo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad įvykio pobūdis akivaizdus, pasišalinimas iš eismo įvykio vietos tyčinis, asmuo patrauktas atsakomybėn dėl įvykusio kaltas. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išnaudojo visas jam įstatymo suteiktas galimybes ir nustatė objektyvią tiesą pažeidimą padariusiam ir iš eismo įvykio vietos pasišalinusiam kaltam asmeniui nustatyti. Apie tai, kad K. Č. juto ir suprato kliudžiusi kitą daugiabučio namo kieme stovėjusį automobilį patvirtina jos elgesys grįžus į įvykio vietą, t.y., į to paties daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelę. K. Č. vėlai vakare grįžusi namo ir pastačiusi automobilį apžiūrėjo ne tik jos vairuotą transporto priemonę, bet ir tą, kuri 20.00 val. buvo apgadinta. Atkreipė dėmesį, kad K. Č. yra pradedantysis vairuotojas (vairuotojo pažymėjimas išduotas 2014-06-12). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 5 d. pradedančiajam vairuotojui, pažeidusiam KET reikalavimus, už kuriuos įstatymas numato papildomus vairuotojų mokymus, siekiant gauti 10 m. galiojantį vairuotojo pažymėjimą, numato papildomas sąlygas, o būtent papildomą vairuotojų mokymą, kurį privaloma baigti per 1 m nuo pažeidimo padarymo datos. Mano, jog tai suponuoja išvadą, kad K. Č. turėjo tikslą ir motyvą pasišalinti iš eismo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
K. Č. skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str. 1 d.). Kaip matyti iš skundo turinio, ginčo dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą. Apeliaciniame skunde K. Č. nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta K. Č., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. Č. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Nors K. Č. savo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažįsta, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 2), patrulio L. M. tarnybinis pranešimas (b. l. 3), G. P., V. Č., K. Č., A. Š. paaiškinimai (b. l. 4-7), fotonuotraukos (b. l. 11-13), administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. Č., liudytojų A. Č., L. M., A. M., G. P., A. Š. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 18-19, 29, 41-42), kita bylos medžiaga. Minėti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. Č. vairuodama transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodama daugiabučių namų kieme nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kitą stovėjusią transporto priemonę ir ją apgadino, apie eismo įvykį nepranešė ir iš įvykio vietos pasišalino.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.
Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas K. Č. paaiškinimus, kad ji nepajuto kontakto su kitu automobiliu, negirdėjo susidūrimo garso ir nematė automobilių apgadinimų, todėl nesuprato, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos daro priešingą teisei veiką, pagrįstai įvertino kritiškai. Tokios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų, faktinių duomenų visuma. Tiek paaiškinime komisariatui, tiek teismo posėdžio metu K. Č. iš esmės neneigė, kad 2014-10-18 apie 21 val. išvažinėjo iš kieme esančios automobilių aikštelės, sąlygos buvo sudėtingos, nes buvo daug automobilių, todėl žiūrėjo per veidrodėlį, tiesino automobilį, pavažiuodama tai pirmyn, tai atgal (b. l. 6, 18). Pažymėtina, kad kiekvienas apdairus vairuotojas, matydamas, kad atstumas tarp transporto priemonių yra gana mažas, manevruodamas savo automobilį turi elgtis ypatingai atidžiai ir apdairiai, įvertinti galimas atstumo nesilaikymo pasekmes, o atlikdamas rizikingus veiksmus neabejotinai suklūsta bei atkreipia dar didesnį dėmesį. Nagrinėjamu atveju apeliantė pripažindama, kad išvažiavimo sąlygos buvo sudėtingos, manevruodama atbuline eiga, žiūrėdama per veidrodėlį ir kliudydama šalia esančią transporto priemonę vairuotojo pusės galiniu kampu negalėjo nesuprasti, nematyti ir nepajusti, kad savo automobiliu kliudo kitą automobilį. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog sugadinimas padarytas automobiliui Audi A6 buvo pastebimas, įlenktos kairės pusės galinės durys, apgadinta kairės pusės sparno arka. Pažeidėjos automobilio fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas jos vairuojamas automobilis VW Passat, matyti braukimo žymės ant galinio bamperio (b. l. 11-13). Liudytojas G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad kitą dieną matęs, jog kaltininko automobilis buvo apgadintas, įbrauktas kampas, likę dažai, deformacijų pasakyti negali. Jo automobiliui buvo įspaustos durelės, draudimas paskaičiavo 900 Lt žalą (b. l. 29). Tai, kad, apeliantės vertinimu, abiejų transporto priemonių apgadinimai nėra labai dideli, šios bylos kontekste jos kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, ši aplinkybė gali turėti įtakos, tik individualizuojant administracinę nuobaudą, į ką šiuo atveju ir buvo atsižvelgta.
Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo A. Š. nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Kaip teisingai skundžiamame nutarime konstatavo apylinkės teismas minėtas liudytojas nėra pažįstamas nei su K. Č., nei su nukentėjusiu asmeniu G. P., jokių duomenų apie tai, jog jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais minėto liudytojo parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. A. Š. tiek paaiškinime dėl eismo įvykio aplinkybių, tiek teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad sidabrinės spalvos VW Passat automobilį vairavo šviesių plaukų moteris, kuri išvažinėdama iš kiemo atbuline eiga kliudė šalia stovintį automobilį Audi A6, tačiau po kliudymo nesustojo ir išvažiavo iš kiemo. Tačiau to paties vakaro naktį, apie 01.00 val. grįžusi į kiemą ji apžiūrėjo savo automobilio galinį bamperį taip pat nuėjo ir apžiūrėjo apgadintą automobilį Audi A6. Teismo posėdžio metu liudytojas papildomai nurodė girdėjęs atsitrenkimo garsą, teigia, kad vairuotoja jo galėjo ir negirdėti, tačiau jausti turėjo, kadangi atgal nebebuvo kur važiuoti, nes buvo įvykęs kontaktas, todėl buvo pavažiuota į priekį. Tą patį vakarą iš 9 aukšto balkono matė, kad tas pats automobilis grįžo į kiemo aikštelę, iš jo išlipo moteris, kuri apžiūrėjo savo automobilio galinį bamperį, tuomet nukentėjusio automobilį ir patraukė link laiptinės, tačiau pasakyti ar tai buvo ta pati moteris negali (b. l. 41). Nors apeliantė iš esmės remiasi liudytojo A. Š. abejonėmis ar vėlų vakarą grįžo ta vairuotoja, kuri ir padarė eismo įvykį, tačiau teismo posėdžio metu pati K. Č. patvirtino, kad tą vakarą iš namų ji išvažiavo 21 val., grįžo su tuo pačiu automobiliu, buvo vėlus vakaras (b. l. 42). Be to, liudytojas V. Č. nurodė, kad tą dieną automobiliu naudojosi dukra K. Č., nes žmona tuo laiku niekur nevažiavo (b. l. 19). Taigi nėra pagrindo abejoti, kad būtent K. Č. vėlų vakarą grįžusi į įvykio vietą, t.y., į to paties daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelę ir pastačiusi savo automobilį, apžiūrėjo apgadintą galinį bamperį, tuo pačiu apžiūrėjo ir nukentėjusiojo automobilį. Toks elgesys neabejotinai patvirtina, jog K. Č. suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Apylinkės teismo išvadų taip pat nepaneigia nubaustosios K. Č. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad bėgti iš eismo įvykio vietos jai nebuvo jokio tikslo, kadangi jos automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad automobilių apgadinimo pobūdis ir lokalizacija, eismo įvykio mechanizmas, apeliantės elgesys grįžus į įvykio vietą, bei kitos aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas, dėl ko K. Č. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantė sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skirdamas administracinę nuobaudą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę (anksčiau nebausta už administracinius teisės pažeidimus), į tai, kad eismo įvykio metu turtas buvo apgadintas nežymiai, į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Byloje surinktų duomenų kontekste apylinkės teismas K. Č. atžvilgiu pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą, nes teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas bei bauda ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose pažeidėjai K. Č. aiškiai nebūtų proporcinga nubaudimo priemonė, neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Atsižvelgiant į išdėstytą, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams, nelaikytina per griežta ar neadekvačia padarytam teisės pažeidimui.
Esant šioms aplinkybėms konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2015-02-04 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą ir K. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.