Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, susipažinusi su pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka antstolio D. S. atžvilgiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 30 d. gautas A. A. 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškimas, kuriuo jis prašo pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka antstolio D. S. atžvilgiu ir pripažinti D. S. kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 154 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnį 2 dalį ir priteisti jam 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Pareiškime nurodo, kad antstolių N. Š. ir D. S. kontoroje yra vykdomas išlaikymo išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-09-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 125 Lt kas mėnesį išlaikymo nepilnametei K. A. išieškojimo iš skolininko A. A. išieškotojo J. J. naudai. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-04-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-215-67/2009 panaikino K. A. gimimo liudijime įrašą, kad jos tėvas yra A. A., nustatęs, kad A. A. nėra K. A. biologinis tėvas, o K. A. nėra A. A. biologinė dukra. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2009-05-19.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-19 nutartimi išaiškino antstoliui D. S., kad nuo 2009-05-19 išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-09-17 išduotą vykdomąjį raštą dėl 125 Lt išlaikymo nepilnametei K. A. iš skolininko A. A. turi būti nutrauktas, nes prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta tik tėvams ir tik savo vaikų išlaikymui (CK 3.192 str. 1 d.). Kadangi 2009-05-19 įsiteisėjo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-04-20 sprendimas dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnametė K. A. neteko teisės į išlaikymą iš A. A.. 2013-11-25 Vilniaus apygardos teismas visiškai sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir papildomai pažymėjo, kad esant situacijai, kai vykdymo procese neliko subjekto, kuris turėtų pareigą pagal teismo sprendimą teikti išlaikymą, o tuo pačiu ir subjekto, kurio atžvilgiu gali būti atliekami vykdymo veiksmai, vykdomasis raštas netenka galios. Todėl priteisto išlaikymo išieškojimas ir vykdomoji byla turi būti nutraukiami, o nutraukus vykdomąją bylą, ji laikoma baigta (CPK 632 str. 3 p.).

Nežiūrint į tai, 2013-03-13 A. A. darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas antstolio D. S. patvarkymas dėl 17 408,10 Lt išlaikymo skolos išieškojimo iš A. A. pirmos eilės išieškotojai J. J. ir 2 939,14 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo antstoliui, iš viso – 20 347,24 Lt. Su minėtu patvarkymu susipažino UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. K., gamybos direktorius A. Z. bei finansininkė. Be to, antstolis D. S. vykdomosios bylos nenutraukė ir toliau, t.y. ir po 2013-11-25 Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-09-17 išduotą vykdomąjį raštą.

Pareiškėjas prie skundo pateikė antstolio D. S. 2013-03-13 patvarkymą dėl skolos išieškojimo, adresuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio kopija taip pat buvo išsiųsta A. A., taip pat Vilniaus apygardos teismo 2013-11-25 nutartį, kuria buvo paliktos nepakeistos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-19 ir 2013-06-04 nutartys.

Skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas, gavęs skundą privataus kaltinimo tvarka, turi patikrinti, ar jis atitinka imperatyvius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 straipsnyje numatytus privataus kaltinimo skundui keliamus reikalavimus. Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tas, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skunde turi būti nuosekliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyta veikos, kuria yra kaltinamas baudžiamojon atsakomybėn prašomas patraukti asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.

Privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikalstamos veikos sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas ar jo atstovo pareiškimas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą. Nesant aiškaus kaltinimo tokios teisės įgyvendinimas taptų neįmanomas. Atsižvelgus į minėtą privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo nukentėjusiojo skundo paskirtį ir funkciją, jam yra keliami didesni formalūs reikalavimai negu, pavyzdžiui, kreipimuisi, pagal kurį ikiteisminis tyrimas dar tik bus atliekamas (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-540/2007).

Susipažinus su A. A. pateiktu skundu nustatyta, kad jis neatitinka BPK 412 straipsnio 2 dalies nurodytų reikalavimų.

Kaip matyti iš 2013 m. gruodžio 23 d. skundo turinio, A. A. prašo patraukti antstolį D. S. baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą (BK 154 str. 1 d. ) ir įžeidimą (BK 155 str. 2 d.). BK 154 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo, ir sąmoningai tai daro. BK 155 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris neviešai įžeidė žmogų. Šiame straipsnyje numatyta nusikalstama veika taip pat padaroma tik tiesiogine tyčia.

Šiuo atveju A. A. privataus kaltinimo tvarka pagal BK 154 str. 1 d. bei BK 155 str. 2 d. kaltinimai yra pareikšti abstrakčiais teiginiais, iš kurių neaišku, kokius konkrečius inkriminuojamus veiksmus pareiškėjas laiko įžeidimu ir priskiria BK 154 str. kvalifikacijai, bei kokius konkrečius veiksmus jis laiko šmeižimu ir priskiria BK 155 str. kvalifikacijai.

Taipogi, privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba, pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius neginčytinus duomenis. A. A. nepateikė teismui jokių konkrečių bei aiškių duomenų, leidžiančių teigti, jog antstolis D. S. turėjo tiesioginę tyčią apšmeižti ir įžeisti pareiškėją, o būtent:

Be to, privataus kaltinimo skunde nenurodyta liudytojos, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)” finansinkės vardas, pavardė, gyvenamoji ar darbo vieta, kuriuo galima būtų išsiųsti teismo šaukimą.

Privataus kaltinimo procesas teisme atliekamas tik tuo atveju, kai paduotas nukentėjusiojo skundas atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytus pareiškimo trūkumus konstatuotina, kad A. A. pateiktas skundas neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, o įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo trūkumų šalinimo galimybės, todėl skundą atsisakytina priimti ir jis kartu su priedais grąžintinas skundą padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti A. A. pateiktą skundą dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka antstolio D. S. atžvilgiu ir skundą kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti, kad skundo grąžinimas neatima teisės, pašalinus trūkumus, kreiptis į teismą pakartotinai.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.