Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Astos Poškutės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

T. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis MB „T.“ direktoriumi, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) šešis kartus, iš kurių paskutinius du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį galutine subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip 7 dienoms, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

T. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) buvo paskutinė diena, kai vartojo alkoholį, nusprendė keisti gyvenimo būdą. 2020 m. (duomenys neskelbtini) jis su drauge M. buvo naktiniame bare „Metruškė Pub“, esančiame Vilniuje, Pylimo g. – J. Basanavičiaus g. sankryžoje, sėdėjo lauke prie staliuko. Bare išgėrė kelis bokalus alaus, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio (netoleruoja alkoholio, greitai apsvaigsta), todėl įvykį atsimena labai miglotai. Tą naktį, galimai apie 3 val., prie jų staliuko prisėdo jam nepažįstami ir anksčiau nematyti vaikinai, gėrė alų. Kiek pamena, vaikinai prisėdo patys, M. jų nekvietė. Tarpusavyje nebendravo, bet atsimena, kad vienas iš vaikinų, t. y. E. Ž., pradėjo kalbinti M., ėmė ją už rankos. Jau tuo metu jo ir M. santykiai buvo įtempti, todėl toks E. Ž. elgesys jį labai suerzino ir jis nesusitvardęs griebė nuo stalo alaus bokalą (kiek pamena, tai buvo taurė, o ne storo stiklo bokalas), ir metė į E. Ž. Matė, kad pataikė jam į galvą, bokalas sudužo, tačiau specialiai į galvą nesitaikė. Tarp jų buvo kokie 3 metrai, sėdėjo atsitraukę nuo staliuko. Kas įvyko toliau tiksliai neatsimena, kilo sambrūzdis. Kažkas jį lyg puolė, stūmė, jis nugriuvo, po to atsistojo ir abu su M. pasišalino. Niekas jo nebandė sulaikyti. Ar nuo smūgio E. Ž. nugriuvo, koks sužalojimas jam buvo padarytas, nepastebėjo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai apgailestauja. Pasielgė labai impulsyviai ir neapgalvotai. Norėtų atsiprašyti nukentėjusiojo. Įsipareigoja atlyginti Valstybinei ligonių kasai dėl E. Ž. gydymo patirtas išlaidas – 58,49 Eur. Kaip buvo apsirengęs įvykio metu neatsimena. Sutiktų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiktų dirbti viešuosius darbus (2 t., b. l. 7–9).

Nukentėjusysis E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) apie 2.30 val. jis kartu su savo draugais – E. K. ir N. G., kurio kontaktų nežino, atėjo į naktinį barą „Metruškė Pub“, esančiame J. Basanavičiaus g. ir Pylimo g. sankryžoje. Užėjęs į barą jis užsisakė vieną bokalą alaus, vėliau su draugais išėjo į lauką prie baro staliukų. Po kiek laiko kartu su N. G. jis užėjo į barą užsisakyti dar alaus. Lauke liko E. K., kuris sėdėjo prie baro įėjimo esančio staliuko ir kalbėjo su jam nepažįstamu vaikinu. Užsisakant alų prie jų priėjo išgėrusi mergina, kuri pradėjo su jais kalbėti, pokalbio metu mergina buvo paėmusi jį ir N. G. už parankių, glostė jų rankas, tačiau jis elgėsi ramiai, merginos nelietė. Mergina nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini) metai, ji buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužiais, kelnėmis ir marškinėliais, su savimi turėjo ryškiai geltonos spalvos, panašią į pūkinę, striukę. Užsisakęs alaus jis kartu su N. G. išėjo į lauką ir atsisėdo prie staliuko, šalia įėjimo į barą. Tuo metu prie jo priėjo bare buvusi mergina, kuri atsisėdo jam iš kairės. Prie stalo jau sėdėjo E. K. ir dar vienas vaikinas, kuris buvo atėjęs kartu su mergina, kuri atsisėdo šalia jo. Šis vaikinas gėrė alų, prie jo buvo alaus bokalas. Minėtas vaikinas ir jo draugas N. G. sėdėjo priešais jį. Jam sėdint prie staliuko, mergina, kuri sėdėjo šalia jo, nežino dėl kokių priežasčių, paėmė ir padėjo savo ranką jam ant alkūnės, po to jos ranka nuslinko link jo riešo, ji norėjo paimti jam už rankos. Tai pastebėjęs prieš jį sėdėjęs vaikinas staiga atsistojo ir paėmęs stiklinį bokalą, kuris stovėjo ant stalo, metė į jį. Ar vaikinas ką nors pasakė, jis šiuo metu nurodyti negali. Bokalas pataikė jam į galvą, sudužo, jis pajuto bėgantį kraują ir paprašė iškviesti pagalbą. Pagalbos telefonu kalbėjo E. K. Įvykus šiam įvykiui, vaikinas, kuris metė į jį bokalą, ir mergina, kuri sėdėjo šalia jo, greitai pasišalino link centro, Pylimo gatve mažėjančia tvarka. Jis matė taksi automobilį geltonos spalvos valstybiniais numeriais, kuris sustojo už sankryžos, į jį atsisėdo pabėgę vyras ir moteris. Atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė jį į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatyta galvos žaizda. Šio vaikino požymių jis neįsidėmėjo, tačiau bare yra įrengtos vaizdo kameros, kurios galėjo ir turėjo užfiksuoti šį asmenį. Šis asmuo buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, buvo apsirengęs geltonos spalvos striuke, panašia į pūkinę striukę, su tamsiai mėlynos spalvos elementais. Šį asmenį jis galėtų atpažinti. Pastarąjį matė pirmą kartą (1 t., b. l. 36–38).

E. Ž., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dėl smūgio bokalu į galvą jis sąmonės neprarado, pajuto tik didelį skausmą ir silpnumą. Tolimesniam gydymuisi dėl įvykio metu jam padaryto sužalojimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Į Valstybinę teismo medicinos tarnybą su gauta užduotimi dar nebuvo nuvykęs, užsiregistravo (duomenys neskelbtini). Šio įvykio metu jam padaryta fizinė, moralinė žala, rūbai, daiktai nesugadinti, tačiau jis patyrė nepatogumų ir negavo pajamų. Šiuo metu civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 40–41).

Liudytojas E. P. K. parodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) apie 2.30 val. jis kartu su savo draugais E. Ž., N. G. atėjo į naktinį barą „Metruškė Pub“, esantį Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje. Užėjęs į barą E. Ž. užsisakė vieną bokalą alaus, po to jie išėjo į lauką, kur trise atsisėdo prie baro staliuko. Po kiek laiko jie užėjo į barą, tam, kad nueitų į tualetą. Prieš išeinant iš baro, nepažįstama mergina jo draugams pasakė, kad jai (duomenys neskelbtini) metai. Po to ji į lauką prie staliuko nunešė dvi taureles jam nežinomo gėrimo. Prie stalo sėdėjo išgėręs vaikinas, kuris kaip suprato, buvo merginos pažįstamas, atvykęs kartu su ja. Jie stovėjo prie įėjimo į barą ir kalbėjo, vėliau jis ir vaikinas atsisėdo prie staliuko, kuris buvo prie pat įėjimo į barą. Pokalbio metu vaikinas pasakė, kad užsiima (duomenys neskelbtini), ir priverstinai paprašė užsirašyti jo telefono numerį. Padiktavęs telefono numerį vaikinas nurodė, kad jo vardas T. Jis suprato, kad šis vaikinas švenčia gimtadienį, nes mergina jį sveikino su gimtadieniu. Jiems bekalbant prie jų staliuko priėjo E. Ž., N. G. ir mergina, apie kurią jis kalbėjo prieš tai. Jis sėdėjo prie staliuko atsisukęs nugara į kelio važiuojamąją dalį, iš kairės nuo jo sėdėjo vaikinas T., priešais jį atsisėdo E., o šalia E. atsisėdo mergina. Jiems sėdint jis pastebėjo, kad mergina glaustėsi prie E., ant jo alkūnės padėjo savo ranką. Pastebėjęs tai T., kuris sėdėjo šalia jo, labai įsiuto, staiga atsistojo, kažką sušuko, tačiau ką nesuprato, ir paėmęs nuo stalo stiklinį bokalą metė į E. Bokalas pataikė E. į galvą, sudužo, T. dar kažką šūkavo, tačiau jis į jį nekreipė dėmesio, nes E. paprašė kviesti pagalbą, šiam buvo praskelta galva, bėgo kraujas. Kviečiant pagalbą jis pastebėjo, kad šalia baro esantys žmonės bandė sulaikyti vaikiną, tačiau jis su mergina pasišalino link centro pusės. Už sankryžos jis matė sustojusį Toyota Prius markės automobilį. Vėliau jo draugas N. jam pasakė, kad automobilio valstybiniai numeriai buvo geltonos spalvos, t. y. tokie kaip taksi, bei paprašė užrašyti šių valstybinių numerių pradžią (duomenys neskelbtini), daugiau N. jokių skaičių nenurodė. Atvykę medicinos darbuotojai E. išvežė į ligoninę. Minėta mergina buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodų plaukų iki pečių. Ji buvo apsirengusi tamsios spalvos kelnėmis, juodos spalvos marškinėliais ir geltonos spalvos striuke. Mergina kalbėjo lietuviškai, buvo minėjusi, kad dirba (duomenys neskelbtini). Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vaikščiodamas šlubavo. Minėtas vyras kalbėjo lietuviškai, buvo apsirengęs tamsiai – geltonos spalvos striuke, kurios pavadinimas (duomenys neskelbtini), šį pavadinimą jis perskaitė ant vyriškio striukės. Vaikiną ir merginą galės atpažinti (1 t., b. l. 85–87).

Liudytojas N. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) apie 2.30 val. jis kartu su savo draugais E. Ž. ir E. K. atėjo į naktinį barą „Metruškė Pub“, esantį Vilniuje, J. Basanavičiaus ir Pylimo gatvių sankryžoje. Užėjęs į barą E. užsisakė vieną bokalą alaus, po to jie išėję į lauką atsisėdo prie staliuko. Jiems sėdint prie jo priėjo asocialūs asmenys, kurie prašė išgerti, tačiau E. išgėrė savo alų ir jie nuėjo į baro vidų. Vieną kartą jie buvo užėję į barą, tam, kad nueitų į tualetą. Išėjęs iš tualeto jis pastebėjo, kad prie jo draugų stovi mergina, apsirengusi geltonos spalvos striuke. Priėjęs jis su ja susipažino, ji nurodė, kad jos vardas M. Tada jis, E., N. ir M. išėjo į lauką ir atsisėdo prie baro įėjimo esančių staliukų. Prie staliuko jau sėdėjo vaikinas, kuris kaip suprato, buvo M. pažįstamas, nes atnešusi dvi taures alkoholinio gėrimo, ji vieną taurę padavė pastarajam. Šis vaikinas gėrė alų, prie jo ant stalo stovėjo alaus bokalas. Bekalbant vaikinas nurodė, kad jo vardas T. Po kiek laiko mergina jį ir E. pakvietė šokti, sutikę jie nuėjo į baro vidų. T. šokti nėjo, teigė, kad lūžusi jo koja, vaikščiodamas šlubavo. Pašokę jie grįžo prie staliuko, kur sėdėjo T., kuris kalbėjo su E. E. nuėjęs atsisėdo prie baro langų, priešais T. ir E., o šalia E. atsisėdo mergina M. Stovėdamas prie staliuko jis pamatė, kad T. staiga atsistojo ir kažką metė į tą pusę, kur sėdėjo E., po to jis išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Tuo metu jis suėmė T. už rankų virš pastarojo alkūnių, tačiau pastebėjęs iš E. galvos bėgantį kraują, T. paleido ir nubėgo į vidų paimti popierinių rankšluosčių. Įbėgant į baro vidų girdėjo, kaip E. paprašė iškviesti medicininę pagalbą. Grįžęs iš baro pastebėjo, kad šio vaikino ir merginos jau nebuvo, pastarieji eidami Pylimo gatve bandė šalintis link centro. Jis bandė juos sulaikyti, tačiau mergina atsisėdo į sustojusį pilkos spalvos Toyota Prius markės automobilį. Šio automobilio valstybiniai numeriai buvo geltonos spalvos, tokie kokius turi taksi automobiliai. Jis E. nurodė šio automobilio valstybinių numerių pradžią (duomenys neskelbtini), galo neįsidėmėjo. Bandydamas sulaikyti vaikiną ir merginą buvo padaręs jų nuotraukas, kurias pateiks policijos pareigūnams vėliau. Mergina buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, juodų plaukų iki pečių. Mergina kalbėjo lietuviškai. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, vaikščiodamas šlubavo. Kalbėjo lietuviškai. Šį vaikiną ir merginą galėtų atpažinti (1 t., b. l. 91–93).

Liudytoja M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su sugyventiniu T. V. 2020 m. (duomenys neskelbtini) ji su T. V. apie 00.30 val. išėjo į miestą. Būdami Pylimo gatvėje nuėjo į barą „Plus Plus Plus“, adresu Trakų g., Vilniuje. Minėtame bare jie nusipirko po bokalą alaus. Po to, kelintą valandą pasakyti negali, ji kartu su T. V. nuėjo į barą „Metruškė Pub“, adresu Basanavičiaus g. 2, Vilniuje. Atėję į barą jie atsisėdo lauke prie baro staliukų. Prie staliuko jie sėdėjo ne vieni, buvo baro barmenė ir dar keli jai nepažįstami asmenys. Po to barmenė pasakė, kad gali užsisakyti gėrimų ir išėjo į klubo patalpas. Po kurio laiko prie jų staliuko atėjo jaunų vaikinų kompanija. Kiek jų buvo ji pasakyti negali (4, 5 vaikinai). Minėti vaikinai pradėjo su ja bei T. V. bendrauti. Jie kalbėjo įvairiomis temomis. Tarp jų jokių konfliktų nekilo. Po to ji išėjo į klube esantį tualetą, nuėjo prie bare esančio stalo, kur galima įsigyti gėrimų. Prie stalo ji sutiko du vaikinus, su kuriais bendravo lauke. Vienas iš vaikinų jos paklausė kaip ji gali būti su tokiu vyru, t. y. T. V. Atsakiusi, kad tai jos vyras, ji su šiuo vaikinu padiskutavo. Po to užsisakė gėrimų ir kartu su minėtais vaikinais grįžo prie lauke esančių staliukų. Stovėdami lauke prie staliukų jie bendravo. Bendraujant su vienu iš vaikinų, kuris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, tamsių plaukų, apvalaus veido, liekno kūno sudėjimo, jie paėmė vienas kitam už rankos. Ji mano, kad minėtas vaikinas ja susižavėjo. Į tai, kad jie laikėsi už rankų, ji nekreipė dėmesio. Laikytis už rankų jai yra normalu bendraujant su asmenimis. Minėtam vaikinui ji tikrai simpatijos nejautė. Jiems stovint prie staliuko, staiga ji išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Išsigandusi atsisuko į T. V. pusę ir pamatė, kad jis guli ant žemės. Staiga priėjusi prie jo padėjo jam atsistoti, pasakė, kad turi iš čia eiti, nes vaikinų buvo daug. Ji gerai visko neatsimena, kadangi buvo šoko būsenoje, labai išsigandusi. T. atsistojus, nenorėdama jokių konfliktų, ji nuėjo namo. Grįžusi namo ji buvo labai pikta, dėl to kas įvyko, todėl su T. nebendravo. Vėliau ji su T. apie tai nekalbėjo, T. jai nieko nepasakojo, kadangi nematė, kad būtų kas nors sužeistas. Apie sužeistą asmenį sužinojo tik iš policijos tyrėjo. Tarp jos, T. ar vaikinų jokių konfliktų nebuvo. Prieš išgirstant dūžtančio bokalo garsą kilo kažkoks sambrūzdis, dėl to, kad prie jų staliuko atėjo jai nepažįstamas asmuo, iš išvaizdos benamis, kuris prašė jų alaus. Momento kada dužo bokalas ji nematė, girdėjo tik garsą, po to buvo labai išsigandusi, todėl visko gerai neatsimena. Vaikinų, kurie bendravo su ja ir T., ji nepažįsta, jų duomenų nežino, juos matė pirmą kartą (1 t., b. l. 96–98).

Liudytojas J. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) apie 3.25 val., patruliuodamas kartu su vyriausiąja patrule A. B., jis gavo pranešimą, kad pranešėjo draugui nepažįstamas asmuo metė į galvą bokalą, pasišalino kartu su mergina link centro poliklinikos. Vaikinas buvo su geltonos spalvos gobtuvu, mergina su geltona striuke. Atvykus minėtu adresu į juos kreipėsi E. Ž., kuris jiems paaiškino, kad buvo bare „Metruškės Pub“, adresu J. Basanavičiaus g. 2, sėdėjo lauke prie staliuko. Jam sėdint prie staliuko, prie jo priėjo apie (duomenys neskelbtini) m. moteris ir paėmė jį už rankos. Tai pamatęs vyriškis (apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kuris vilkėjo striuke su geltonos spalvos galvos gobtuvu), kuris buvo atėjęs į „Metruškės Pub“ su minėta moterimi, metė nukentėjusiajam į galvos sritį bokalą ir prakirto jam galvą. Iš karto po to minėtas vyriškis ir moteris pabėgo Pylimo gatve mažėjančia tvarka. E. Ž. buvo kruvinas, matėsi, kad jam sužalotas viršugalvis, žaizda kraujavo. Ar aplinkui mėtėsi sudužusio bokalo šukės, neatsimena. Atvykusi GMP (duomenys neskelbtini) brigada nukentėjusįjį apžiūrėjo vietoje ir išsivežė į (duomenys neskelbtini). Pranešėjas dėl minėto įvykio turi pretenzijų, pageidavo, kad su juo susisiektų pareigūnai, kai jis bus išleistas iš ligoninės (1 t., b. l. 108–110).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 3042/2020 (01) nurodyta, kad E. Ž. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas nėra būdingas jį pasidarant griūnant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas padarytas 2020 m. (duomenys neskelbtini). Patiriant nustatytą sužalojimą E. Ž. galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 57–59).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra atvira vietovė, esanti Vilniuje, J. Basanavičiaus g. ir Pylimo g. sankryžoje, prie baro „Metruškė Pub“. Baras „Metruškė Pub“ yra J. Basanavičiaus g. 2 ir Pylimo g. sankryžoje. Apžiūros metu baras „Metruškė Pub“ uždarytas, baro durys stiklinės, ant durų iškaba dėl darbo laiko: „Nuo 6 vakaro iki 6 ryto 6 dienas per savaitė“, dešinėje nuo įėjimo durų ant sienos iškaba su baro pavadinimu, dar dešiniau baro langai. Tarp įėjimo į barą ir baro langų lauke stovi keturi stalai, stalai stovi po du, ant apatinių dviejų stalų kojomis į viršų guli du stalai. Už šių stalų prie sienos, per dvi eiles stovi kėdės, kurios stovi viena ant kitos. Kėdės ir stalai yra surištos tarpusavyje grandine. Ant pastato nuo Pylimo gatvės pusės dešiniame kampe, žiūrint tiesiai į pastatą nuo įėjimo į barą, yra vaizdo stebėjimo kamera, kuri fiksuoja įėjimą/išėjimą iš baro. Apžiūra buvo atliekama dienos metu, įvykio vietoje apžiūros metu buvo ir galėjo patekti pašaliniai asmenys (1 t., b. l. 21–29).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. Ž. atpažino asmenį, pažymėtą Nr. 1 (T. V.), pagal jo bruožus: veido formą, plaukų kirpimą, platų žandikaulį, akis. Nurodytas asmuo 2020 m. (duomenys neskelbtini), adresu J. Basanavičiaus g. 2, Vilniuje, metė į jį stiklinį bokalą, kuris dužo jam ant galvos, dėl ko patyrė sužalojimus bei fizinį skausmą (1 t., b. l. 113–120).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. V., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas, nežymiai sutrikdė sveikatą E. Ž.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis nurodė, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) su drauge M. buvo naktiniame bare „Metruškė Pub“, esančiame Vilniuje, Pylimo g. – J. Basanavičiaus g. sankryžoje. Apie 3 val. prie jų staliuko prisėdo jam nepažįstami ir anksčiau nematyti vaikinai. Vienam iš minėtų vaikinų, t. y. E. Ž., pradėjus kalbinti M., paėmus ją už rankos, jis nesusitvardęs griebė nuo stalo alaus bokalą ir metė į jį. Kaltinamasis nurodė matęs, kad pataikė E. Ž. į galvą. Be to, tai, kad T. V. panaudojo fizinį smurtą prieš E. Ž., įrodo ir paties nukentėjusiojo detalūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtinantys, kad 2020 m. (duomenys neskelbtini) naktiniame bare „Metruškė Pub“ jam sėdint prie staliuko, mergina, kuri sėdėjo šalia jo, padėjo savo ranka jam ant alkūnės, o tai pastebėjęs prieš jį sėdėjęs vaikinas staiga atsistojo ir paėmęs stiklinį bokalą, kuris stovėjo ant stalo, metė į jį. Bokalas pataikė jam į galvą ir sudužo, jis pajuto bėgantį kraują ir paprašė iškviesti pagalbą. Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina ir liudytojų E. P. K., N. G., J. G., iš dalies ir M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. spalio 20 d. specialisto išvada Nr. G 3042/2020 (01) E. Ž. nustatyta muštinė žaizda viršugalvio dešinėje. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu, taip pat tuo, kad šis sužalojimas buvo padarytas kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad T. V. savo veiksmais nežymiai sutrikdė E. Ž. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis ir intensyvumas, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizacija neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, ir to norėjo. Taigi T. V. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 30–31).

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. V. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. V. savo veiksmais nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). T. V. nusikalto tuo metu, kai jis turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 284 straipsnyje, padarymą, o už tokios kategorijos nusikaltimų padarymą teistumas yra treji metai po bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis). Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) šešis kartus (1 t., el. b. l. 177–184), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, devynis kartus baustas administracine tvarka, daugiausiai už administracinius nusižengimus (administracinius teisės pažeidimus), susijusius su transportu ir kelių ūkiu, dalis paskirtų baudų sumokėtos (2 t., b. l. 24–25), nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. V. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – viešuosius darbus. Kaltinamasis sutiko su viešųjų darbų paskyrimu.

Pagal BK 46 straipsnio 2 dalį, viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais. Asmuo, nuteistas atlikti viešuosius darbus, įpareigojamas per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų skaičius straipsnio sankcijoje nenurodomas. Tai nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau šis laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą.

Teismo vertinimu, T. V. skiriama 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 valandų visuomenės labui, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

T. V. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

T. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 11–13). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje civilinis ieškinys atlygintas (1 t., b. l. 134–135, 138), laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti, ar priteistinų išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje nustatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones;

2) jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3) jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.