- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-552-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17232-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- R. G.
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Skolininkas
- R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria pareiškėjo R. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-22236-191/2016 laikytas nepaduotu nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ir grąžintas procesinius dokumentus padavusiam asmeniui civilinėje byloje Nr. A2-30946-962/2017 pagal pareiškėjo R. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-22236-191/2016 pagal kreditorės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu iš skolininko R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.eL2-22236-191/2016 pagal kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl skolos iš skolininko R. G. išieškojimo 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu nutarė išieškoti iš skolininko R. G. 127,96 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (skolininkas) R. G. 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-22236-191/2016 pagal kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu iš skolininko R. G.. Nurodė, jog tuo laikotarpiu, už kurį priteista skola, jis nesinaudojo gyvenamuoju būstu, juo naudojosi jo buvusi sutuoktinė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui R. G. 10 (dešimties) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pareiškimo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas neatitinka bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nurodytų Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111 straipsnyje, taip pat pareiškėjas nenurodė ir proceso atnaujinimo pagrindo ir motyvų, aplinkybių, kuriomis grindžiami terminų skaičiavimai, ką nurodyti reikalauja Civilinio proceso kodekso 368 ir 369 straipsnių nuostatos.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo R. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-22236-191/2016 pagal kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo teismo įsakymu iš skolininko R. G. laikė nepaduotu nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ir grąžino procesinius dokumentus padavusiam asmeniui.
Teismas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis pareiškėjui asmeniškai įteikta 2017 m. gruodžio 12 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis), todėl nutartyje nurodyti trūkumai turėjo būti pašalinti iki 2017 m. gruodžio 22 d. įskaitytinai, tačiau teismo nustatytu terminu nutartyje nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, pareiškėjas nesikreipė dėl nustatyto procesinio termino pratęsimo (CPK 77 straipsnis) ar praleisto termino atnaujinimo (CPK 78 straipsnis). Kadangi pareiškėjas nevykdė teismo nurodymų, teismas pripažino, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus neįvykdyta ir pateiktą procesinį dokumentą grąžino pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Kartu teismas išaiškino, kad teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą nurodytu pagrindu, tai yra teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų procesinio dokumento trūkumų, nekliudo vėl kreiptis į teismą su tokiu pačiu procesiniu dokumentu, jeigu yra pašalintos aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti jo skundą.
Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatyti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumai yra nepagrįsti, kadangi teismas turi galimybę visus prašomus pateikti dokumentus bei duomenis surasti pats, tuo tarpu pareiškėjas, atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje bei neturėdamas lėšų, to padaryti neturi galimybės. Teismas savo veiksmais siekia išvengti pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo laikytas nepaduotu nepašalinus jo trūkumų ir grąžintas su priedais jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas R. G. 2017 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-22236-191/2016 pagal kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. G., kurioje teismas 2016 m. rugpjūčio 24 d. priėmė teismo įsakymą. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 2 dalimi). Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 10 (dešimties) dienų terminą, nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti – nurodyti visus dalyvaujančius byloje asmenis, proceso atnaujinimo pagrindą, proceso atnaujinimo motyvus (CPK 369 straipsnio 1 dalies 3 punktas), aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas, prašymą pareiškusio asmens prašymą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą, pateikti reikiamą skaičių procesinio dokumento ir tinkamai patvirtintų jo priedų kopijų. Minėtoje nutartyje pareiškėjui nurodyta, kad nepašalinus trūkumų per nustatytą terminą prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2017 m. gruodžio 12 d. Teismo nustatytu terminu pareiškėjas prašymo trūkumų nepašalino. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-22236-191/2016 laikė nepaduotu nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti prašymą dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, todėl prašo ją kaip nepagrįstą atmesti.
Civiliniame procese yra numatytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, kurio paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus, teismui neatsisakant priimti pateikto procesinio dokumento, kuriame yra trūkumai. Užuot iš karto atsisakius priimti įstatymų reikalavimų neatitinkantį procesinį dokumentą, byloje dalyvaujančiam asmeniui sudaromos sąlygos pašalinti esančius procesinio dokumento trūkumus, nepraleisti jo padavimo termino ir tęsti procesą (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
CPK 370 straipsnis detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo etapus: pirmajame sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas, nesprendžiant dėl jo pagrįstumo; antrajame sprendžiama dėl prašymo pagrįstumo ir trečiajame pakartotinai nagrinėjama byla, patikrinamas įsiteisėjusių teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmajame etape, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas tikrina, ar prašymas, be bendrųjų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), atitinka papildomus reikalavimus, nustatytus CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pateikusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išreikšta pozicija, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka bendrųjų ir specialiųjų prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui keliamų reikalavimų, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas nepašalino teismo nustatytų prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumų, kaip to reikalauja CPK 369 straipsnis, pagrįstai pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, jog apeliacijos objektu yra ne teismo nutartis, kuria nustatyti prašymo trūkumai, o nutartis, kuria prašymas laikytas nepaduotu. Pareiškėjas neteikė atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo nustatyti prašymo trūkumai. Todėl apelianto argumentai, kuriais iš esmės yra nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl prašymo trūkumų nustatymo, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti. Asmens teikiami procesiniai dokumentai turi atitikti jų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 369 straipsniai).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylos proceso atnaujinimo institutą, ir pagrįstai taikė dokumento (prašymo) trūkumų neištaisymo teisines pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337straipsnio1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.