Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, nepripažino, kad neteisėtai laikė, gabeno ir įgijo ginklą. Kaltinamasis parodė, kad jis pirko dujinį pistoletą 1997 m. kovo 24 d. oficialioje parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Leidimą už 4 litus pirko toje pačioje parduotuvėje. Kadangi neturėjo paso, asmens tapatybės kortelės, jis davė dokumentą iš PN ir paklausė, ar tinka. Jam atsakė, kad tinka, ir suvedė į kompiuterį, pardavė už 370 litų dujinį ginklą. Jis ginklą įgijo teisėtai, parduotuvėje, jei nebūtų turėjęs leidimo, jam ginklo nebūtų pardavę. Įstatymas, kad reikia užregistruoti ginklą buvo išleistas 2014 m. ar 2015 m., o jis nuo 1999 m. iki 2016 m. rugsėjo mėnesio atlikinėjo bausmę. Todėl 2016 m. rugsėjo mėnesį išėjęs atlikęs bausmę, nežinojo, kad reikia legalizuoti, nes jam ginklas nebuvo reikalingas. Jei būtų žinojęs, kad keičiasi įstatymas dėl ginklų, būtų policijai pristatęs. Tačiau tai sužinojo tik tardymo metu. Tai, kad tas ginklas yra pas jį, jis sužinojo neseniai prieš įvykį. Jis lapkričio mėnesį grįžo iš kaimo Trakų r., kur buvo pas savo brolį. Jo paklausė, ar paims tą savo „žaislą“. Jis paklausė kokį, galvojo, kad jo nebėra. Ginklas buvo pas jį dėžutėje, buvo šovinių, pusė garsinių, pusė dujinių. Užtaisytas dujiniais šoviniais. Jis padėjo ginklą į automobilį ir išvažiavo. 2017 m. lapkričio 9 d. jis važiavo su Renault Laguna. Vėlai atvažiavo į miestą iš brolio kaime. Paskambino pažįstamam E. U., paklausė, kur yra. Prieš tai jis buvo Maxima parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), kur yra išvažiavimas į degalinę, pirko įvairių saldainių. Išvažinėdamas iš Maxima parduotuvės, užvažiavo aplinkui, nes ten vienpusis eismas, pastatė automobilį, kur pripučiami ratai degalinėje, nuėjo iki taksi vairuotojų, pakalbėjo, po to važiavo namo. Degalinėje apie 8 val., gal truputį vėliau, susitiko su pažįstamais E. U., kuris su Opel Vectra automobiliu važinėja, ir jo kolege, kuri su BMW. Išvažinėjant iš degalinės, L. važiavo iš paskos. Neįmanoma, kad jo greitis buvo didelis, jis normaliai važiavo, iš degalinės suko į (duomenys neskelbtini), jam neprivažiavus iki išvažiavimo, važiuojamąja dalimi ėjo žmonės, ne per pėsčiųjų perėją, keliu. Ten nėra pėsčiųjų perėjos. Jis važiavo lėtai. Pamatė priekyje einant vyriškį ir moterį, pristabdė, matė, kad jie jį praleidžia, matė, kad žmonės sustojo. Jis rodė ranka eiti, bet, matyt, jie nematė, nes mašinoje tamsu, nors pačioje gatvėje šviesu. Kadangi tie žmonės jį praleido, jis pradėjo lėtai važiuoti. Pravažiuojant, jis pasižiūrėjo per veidrodėlį ir pamatė, kad vyras su koja kliudė jo automobilį. Kai jis pravažinėjo, žmonės buvo iš vairuotojo pusės, ir nukentėjusysis kliudė jo automobilį su koja, keliu smūgiavo į galinį kairės pusės sparną. Jis smūgio momento nematė, tačiau matė, kad koją nuleidinėjo. Po smūgio jis iš karto pažiūrėjo į veidrodį ir matėsi, kad nuleidinėjo kelį nuo jo automobilio. Šalia nukentėjusiojo buvo mergina. Jis sustabdė automobilį, įjungė avarinį, išlipo, priėjo prie bagažinės ir pastarojo paklausė, ar jis vaikščioti nemoka. Pastarasis iš karto jam atsakė, kas jam yra, kad ten galima vaikščioti. Nors jis pastarojo ne dėl to paklausė. Kaip suprato iš tono, nukentėjusysis ir mergina kivirčijosi. Pamatė, kad girtas, nėra prasmės kalbėti, todėl nusisuko ir ėjo link automobilio. Tada pamatė, kad iš tos pusės, kur (duomenys neskelbtini), į jį bėga bent 15 žmonių. Suprato, kad prieš jį bus panaudota fizinė jėga. Tuo metu, kol žiūrėjo, abejojo, ar traukti ginklą, ar ne. Kadangi žmogus išgirdo, kad pastarajam pagalba atbėga, šis šoko jam už nugaros, užkabino su ranka jam už kaklo, sprando. Nukrito jo akiniai ir laisvų rankų įranga. Tas žmogus norėjo jį suspausti, bet jis ištraukė galvą ir jį atstūminėjo, tačiau atbėgo pastarojo draugas, juodais plaukais, iš tos pusės, kur (duomenys neskelbtini), ir prirėmė jį prie jo automobilio galo. Jie pradėjo jį stumti, bet jis atstūmė juos. Kadangi jie buvo išgėrę, jis paėmė ginklą, kuris buvo automobilyje, prie rankinio stabdžio, ir visiems pasakė nesiartinti. Ten buvo apie 15 žmonių ir, matyt, jie visi buvo išgėrę. Jam atsakė: „Ką tu gąsdini?“. Tada jis šovė nukentėjusiajam prie kojų į žemę. Tuo metu jis nežinojo, kad pataikė. Gali būti, kad pataikė į kojas. Norėjo išgąsdinti, kad jie prie jo nesiartintų, nieko nepadarytų. Nenorėjo tam žmogui nieko padaryti. Pastarasis puolė ant jo. Jis šovė ne į nukentėjusįjį, o į žemę. Jei būtų taikęs tiesiai į koją, tai būtų pataikęs. Nuo dujinio šovinio beveik visada pralekia plastikinis kamštis, nes padalintas į keturias dalis, nežino kodėl taip yra. Nors parašyta, kad guminėmis kulkomis, tačiau taip negali būti, nes jis pats tūtelę išmetė iš ten. Jis šovė ne du kartus, o vieną kartą. Nukentėjusysis truputį atgal atsitraukė, bet liko stovėti. Tada jis greitai sėdo į automobilį. Dar prieš vedant automobilį, pamatė, kad to žmogaus bičiulis iš toli į jį meta alaus butelį, į vairuotojo pusės šoninį langą metė stiklinį butelį, bet langas nesudužo. Kai butelis sudužo, žmogus bandė atrakinti duris, bet jis buvo užsirakinęs. Jis užvedė automobilį ir su garsu, nestabdydamas, išvažiavo namo. Kai važiavo, jo draugas E. U. paskambino. Jo draugas išvažinėjo iš degalinės, už jo važiavo L., kurios automobilis stovėjo už 2-3 metrų nuo jo automobilio, o už jos važiavo E. U. Kol užvedinėjo automobilį, žmogus sulaužė galinį valytuvą. Jei jis būtų stovėjęs vietoje, tai būtų gavęs „į kailį“ ir jo automobilis būtų sudaužytas. Jis nenorėjo sužeisti. Jis panaudojo teisėtai įgytą ginklą. Jei nebūtų jo panaudojęs, jį būtų pridaužę. Jeigu ne tie žmonės ir jo nepultų, galėtų normaliai su tuo žmogumi susitarti. Jo manymu, kiekvienas vyras taip padarytų, jie nekviestų policijos, o pirmiausia žodžiu išsiaiškintų, kad žmogus adekvačiau elgtųsi. Jis žmogų praleidinėjo, jis galėjo praeiti. Jis pėsčiuosius, automobilius praleidinėja, nes skubėjimas gali padaryti rūpesčių. Žino tokias situacijas, kai kyla konfliktai. Negalvojo, kad čia taip bus, nes ėjo suaugęs vyriškis, manė supras. Jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kai iškvietė į pirmą policijos komisariatą, pareigūnas pasakė: „Atsimink, kam pardavei mašiną?“. Jis pasakė, kad pas jį gera atmintis, negeria, narkotikų nevartoja. Paklausė, dėl ko čia viskas, ar dėl šaudymo. Atsakė, kad taip. Jis prisipažino, nesakė, kad čia ne jis, nes nukentėjusysis jo nepažino nuotraukose. Jis gailisi, kad taip įvyko, nenorėjo to, nebuvo minties sužaloti, tiesiog norėjo atbaidyti žmones. Jis nupirko automobilį iš V. G. – G. ir po kokio mėnesio jam atgal pardavė.

Papildomai apklaustas kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sustojo ir išlipo iš automobilio, nukentėjusysis su drauge buvo šalia sustoję, pasakė, ką tu vaikščioti nemoki. Pasakė, kas tau yra, čia gyvenamoji zona, jis matė, kad žmogus truputį išgėręs, todėl stengėsi su išgėrusiais žmonėmis nekontaktuoti, apsisuko eiti, pamatė, kad nuo baro atbėga. Atsistojo ir pagalvojo, kad bus grumtynės, ir tuo tarpu nukentėjusysis prie durelių paėmė jam už kaklo, išsisukant nukrito kepurė, bluetooth, dar su ranka akinius nuėmė. Draugas nukentėjusiojo, kurio negali pasakyti, pribėgęs prispaudė prie automobilio, jis išsisuko, paėmė ginklą, pasakė „nesiartinti“ ir šovė į žemę, po to sėdo į automobilį. Nukentėjusysis iš nugaros apsikabino jį per kaklą, jis išsisuko. Jis apsisuko ir antras iš karto jį pradėjo spausti. Jį spaudė nukentėjusysis ir kitas vaikinas prie automobilio, vaikinas ranka už kaklo iš priekio spaudė. Juos atstūmė ir tada pasiėmė ginklą, nes durelės buvo atidarytos. Kai pasiėmė ginklą, tai niekas jo nepuolė. Sustojo, kažką vienas kitam rėkė, o jis pasakė „nesiartink“. Nukentėjusysis ėjo link jo, tada šovė į žemę, ginklas buvo nukreiptas ne į nukentėjusįjį.

Nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių su juo neturi. 2017 m. lapkričio 9 d. jis su broliu ir drauge susirinko pasižiūrėti futbolo. Po to ėjo namo. Nusileido šlaitu nuo baro „(duomenys neskelbtini)“, nusileido nuo laiptų, praeidinėjo gatvelę, kur yra Maxima, tada kolonėlė ir keliukas link Maximos ir kolonėlės. Ta gatvelė eina link (duomenys neskelbtini), o kita pusė link (duomenys neskelbtini). Ten tik vienas išvažiavimas iš kolonėlės, arba į Maximą, arba į (duomenys neskelbtini). Priešais „(duomenys neskelbtini)“ yra degalinė. Per kelią prie tos kolonėlės, eina gyvenamoji zona. Viskas vyko netoli išvažiavimo iš degalinės į (duomenys neskelbtini), gal už 10 metrų. Jis su drauge P. L. – L. ėjo link perėjos, link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Nuo Maxima pusės išgirdo atvažiuojančio automobilio garsą. Jis nespėjo pereiti ir jį užkliudė dešiniu veidrodėliu (daugiau nebuvo kuo užkliudyti), iš nugaros, gal jis kažkaip pasisukęs buvo, nes nespėjo pereiti. Jis negalėjo kliudyti iš kairės, nes buvo beveik perėjęs gatvę. Jo nugara sužalota nebuvo. Nežino, ar veidrodėlis sulūžo ar nesulūžo. Draugė ėjo šalia, jos nekliudė. Automobilio greitis buvo apie 40 km/h, automobilis Renault Laguna buvo, atvažiavo nuo Maximos pusės, kitų automobilių paskui nebuvo. Buvo tamsu, gal apie 22 val. Incidentas vyko 7 min. Automobilis sustojo, išlipo vairuotojas. Jis buvo dešinėje automobilio pusėje, o vairuotojas išlipo iš kairės pusės, apėjo automobilį pro automobilio galą ir atėjo link jo. Jis vairuotojui pasakė, kaip jis važinėja gyvenamojoje zonoje. Ten vairuotojai turi praleisti pėsčiuosius. Kaltinamasis paklausė, kaip jis čia vaikšto. Jis pasakė, kad eina normaliai namo, o vairuotojas greičio nesilaiko gyvenamojoje zonoje. Prasidėjo konfliktas. Konfliktas įvyko, nes vairuotojas jį užkliudė. Jis paklausė, ko pastarasis nori iš jo. Pasakė, kad veidrodėlio vos nesulaužė. Tada prasidėjo susistumdymas su kaltinamuoju, panelė atsitraukė toliau. Kaltinamasis jį pirmas pastūmė, kodėl, nežino, gal buvo išgėręs. Jis pats buvo išgėręs tris bokalus alaus. Kaltinamasis jį paėmė už atlapų, nežino kodėl, pradėjo ant jo kalbėti necenzūriniais žodžiais. Kai kaltinamasis jį paėmė už atlapų, jis kaltinamąjį atstūmė ir tuo metu paėmė už akinių, kuriuos atidavė policijai. Akinius paėmė, nes agresyvus buvo, laisvų rankų įrangos nematė, jos neturėjo, būtų palikęs policijoje. Galimai nepamena, kaip tiksliai buvo. Kai nuplėšė akinius, kaltinamasis nubėgo į automobilį. Susistumdymas vyko kitoje automobilio pusėje. Ten aplinkui buvo daugiau žmonių, jo pažįstami. Jie rūkė lauke prie baro, pamatė incidentą ir priėjo. 15 žmonių ten nebuvo, 3-4 žmonės buvo, vienas iš jų M. S., buvo jo brolis, buvo V., kurio pavardės jis nežino. Jo draugai pamatė, kad vyksta konfliktas, ir ėjo link jo, gal 3-4 draugai. Vairuotojas pamatė ateinančius jo draugus ir tada išsitraukė pistoletą jau būdamas savo pusėj mašinos, o jis tada buvo atsidūręs prie automobilio galo, dešinėje pusėje. Vairuotojas išsitraukė pistoletą, priėjo prie automobilio galo ir šovė į orą, ar į jo ateinančius draugus ar į ką. Nepamena, ką sakė ar ką dar darė. Nežino, gal pirmą kartą šovė į orą. Matė, kad draugas užsidengė ranka veidą. Draugas sakė, kad užsidengė ranka, bet jis to nematė. Nematė, girdėjo, kaip šovė pirmą kartą, antrą kartą šovė į jį. Kitas šūvis jam į koją buvo, bet jis stovėjo, skausmo nejautė bent pusvalandį, nes buvo šokas. Šovė į žemę ar į koją. Jis nejautė, kad jam peršovė pėdą. Po to draugas ar draugė sakė, kad kraujas, koją peršovė. Iš vieno metro atstumo į jį šovė. Šrato skylė kojoje. Po to kaltinamasis pradėjo bėgti į automobilį, užsivedė ir nuvažiavo dideliu greičiu. Jis už valytuvo bandė vairuotoją sustabdyti. Kažkas iškvietė policiją. Kas sudaužė akinius, nežino, gal iškrito tuo metu, kai šovė. Dėl neblaivumo jis gerai viską pamena.

Papildomai nukentėjusysis A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį kliudė kaltinamojo automobilis, kaltinamasis išlipo ir priėjo prie jo, pradėjo įžeidinėti žodžiais. Pradžioje prieš jį fizinį smurtą naudojo, tada jis kaltinamajam su ranka paėmė už kaklo, stumtelėjo vienas kitą, jam akinius numušė su ranka, nesmūgiavo, buvo už kaklo paėmęs, nepamena, ar kaltinamasis jį mušė, ar buvo prispaustas prie automobilio kaltinamasis. Buvo jo draugė ir pribėgo M., viršuje daugiau asmenų stovėjo, kai šovė, tai nebuvo kontakte su kaltinamuoju, kiti asmenys nieko nedarė, draugas užsidengė ir nusisuko, gal 5 metrų atstumu buvo M. Jis gale automobilio stovėjo, gal 1,5 metro atstumu nuo kaltinamojo. Kai kaltinamasis išsitraukė ginklą, tai jis link jo judėjo, nors dabar tiksliai nepamena, bet taip galėjo būti, negali pasakyti, ko norėjo eidamas link kaltinamojo.

Liudytoja P. L. – L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių su juo neturi. Tai įvyko 2018 m. sausį arba 2017 m. lapkritį, prie degalinės. Ji su draugu ėjo namo iš baro, kuriame ji pabuvo 5 min., buvo užėjusi susitikti su draugu, buvo blaivi. Nuo Maxima pusės greitai važiavo automobilis, kuris tikriausiai viršijo leistiną greitį, nenorėjo sustoti. Kaltinamasis nenorėjo jų praleisti praeiti, gal kažkur skubėjo, nes važiavo dideliu greičiu. Ji nežino, ar vairuotojas ant jos draugo užvažiavo, ar jį kliudė, jos nekliudė. Kai jie praėjo, kaltinamasis sustojo, išlipo, pradėjo rėkauti necenzūriniais žodžiais, rėkti, kodėl jie taip lėtai ėjo. Tada tarp jos draugo A. Š. ir kaltinamojo prasidėjo konfliktas. Ji negali pasakyti, kada kaltinamasis iššovė, kada išsitraukė ginklą, nes viskas greitai įvyko. Kaltinamasis puolė jos draugui į atlapus, ką tuo metu darė jos draugas, nepamena. Ji buvo priešingoje vairuotojo pusės automobilio pusėje. Kaltinamasis šovė vieną arba du kartus. Vieną kartą tikrai. Pataikė į koją. Nežino, į kurią pusę buvo nukreiptas ginklas, nepamena, ką vairuotojas sakė, kodėl šovė. Jai buvo šokas, ji išsigando, nes galėjo ir į ją pataikyti. Jos draugas, kiti asmenys kaltinamojo nepuolė, nesmaugė. Viskas vyko labai greitai, ji stovėjau netoli draugo, galėjo jai iššauti. Ji nematė, kad kaltinamąjį smaugtų, įvyko susistumdymas. Jei kaltinamasis nebūtų sustojęs, jie būtų nuėję namo. Prašo remtis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių su juo neturi. Tą 2017 m. lapkričio mėnesio vakarą jie buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). A. Š. su drauge P. L. ėjo namo, o jie liko prie baro lauke parūkyti. Pastarieji nusileido nuo kalnelio, gal kokių 15 metrų. Jis girdėjo, kad dideliu greičiu važiuoja automobilis ir stabdo, nes turbūt pastarieji jau ėjo keliu. Buvo prieblanda, todėl sunku pasakyti, kurioje vietoje stabdė. Suprato, kad stabdė, nes jie ėjo. Sustojo prieš pat juos, kaip jis suprato, nes nenumušė. Jis matė, kad sustojo prieš pat juos. Jis nemano, kad kaltinamasis kažką kliudė automobiliu, sustojo, nes buvo kliūtis. Neatkreipė dėmesio, ar jie praėjo. Kaltinamasis iš karto iššoko ir prasidėjo susistumdymas. Kaip kaltinamasis iššoko iš automobilio, jis nematė. Konfliktas įvyko, nes kaltinamasis greitai važiavo, nepraleido pėsčiųjų, išlipo iš automobilio aiškintis santykių su pėsčiaisiais. Jie pamatė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis stumdosi, nusprendė prieiti. Jiems priėjus, įvyko susistumdymas, nors jie jau prieš tai stumdėsi. Prasidėjo chaosas, tada kaltinamasis išsitraukė ginklą, paleido vieną-du šūvius. Jis matė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdėsi prie vairuotojo pusės durelių. Pastarieji stumdėsi iki pusės-vienos minutės, po to jie, 4 žmonės, priėjo, nes matė, kad vyksta konfliktas, skirstyti ar kažkaip. Kaltinamasis matė, kad jie ateina. Kaltinamasis kelis kartus apsistumdė su keliais žmonėmis ir išsitraukė ginklą. Jis negali pasakyti, ar kaltinamasis iš automobilio paėmė ginklą, ar turėjo prie savęs kišenėje. Atrodo, kad paėmė iš automobilio, nutaikė į 5 žmones, esančius prieš jį, kažką pasakė lietuviškai ar rusiškai. Į jį buvo nukreipęs, jis nusisuko ir po kokių 20 sekundžių buvo šūvis, vienas ar du. Mano, kad kaltinamasis iššovė į grindinį, kulka atšoko nuo grindinio, todėl garsas buvo kaip antro šūvio. Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų šovė. Pataikė į A. Š. koją. Kiti nuo kaltinamojo jau buvo atsitraukę, nes kai ginklą išsitraukė, visi išsigando. Kai kaltinamasis nutaikė ginklą į jį, jis nusisuko. Tuo metu tarp jų buvo 1-1,5 metro atstumas. Mano, kad ir A. Š. nuo kaltinamojo su ginklu buvo 1-1,5 metro atstumu. Buvo keli apsistumdymai, bet nepasakys, kas su kuo, nes buvo ir tamsu, ir keli šūviai buvo. Prie kaltinamojo buvo priėję keli lankytojai iš baro, be A. Š. ir P. L., priėjo 4-5 žmonės, ir 4-5 rūkė prie baro įėjimo. Jie stovėjo 1-1,5 metro atstumu nuo kaltinamojo, kai jis šovė. Kai jis pribėgo, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo susikabinę, jis bandė atstumti, bet jis kaltinamojo net nepalietė, nepanaudojo fizinio smurto. Jis matė, kad pastarieji buvo susikabinę rankomis, smaugė vienas kitą. Kaltinamasis kažką šūkaliojo, buvo agresyvus. Atrodo, kad daugiau niekas kaltinamojo nesmaugė. Šovė tikriausiai tam, kad juos pagąsdintų, nes jų išsigando. Po to atsisėdo į automobilį ir dideliu greičiu išvažiavo, nematė kitų automobilių, kurie būtų privažiavę ar važiavę kartu su kaltinamuoju. Kažkas nulaužė veidrodėlį ar kažką, kaltinamajam kepurė nukrito. Dar kažkoks vyras į kaltinamąjį metė pagalį (ne butelį). Akiniai kaltinamajam nukrito stumdantis su A. Š. Jis nemano, kad buvo intencija, kad bus muštynės, jų kompanija nebuvo agresyvi. Jis buvo išgėręs 2-3 alaus, kiti maždaug tiek pat.

Liudytojas V. G. – G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį iš matymo pažįsta, giminystės ryšių neturi. Paaiškino, kad jis turėjo automobilį Renault Laguna, kurį nupirko A. M. Pirkimo-pardavimo sutartį pateikė policijai. Gal po poros savaičių jis nupirko automobilį atgal. Jis tiksliai negali pasakyti dėl automobilio defektų, bet buvo nulaužtas galinis valytuvas, tik nežino kuriuo metu.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nežino, kodėl yra pakviestas, prašo pagarsinti tarnybinį pranešimą. Liudytojas R. M. parodė, kad yra filmuota medžiaga greitojoje pagalboje, žmogus viską pasakojo. Iš telefono yra įkėlęs į viską duomenų bazę, filmavo kai sakė kokie požymiai, kaip viskas įvyko. Nepamena, ar buvo čia sėdintis asmuo. Buvo nukentėjusysis ir liudytojai, koja buvo sužeista. Ėjo, pasignalino, „susikoliojo“. Paties įvykio nematė. Nukentėjusysis ėjo per kelią, važiavo automobilis Renault taip kaip tarnybiniame surašyta. Nepamena, kokias aplinkybes pasakojo, konfliktas kilo dėl to, kad per lėtai ėjo per kelią. Tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, filmuotą medžiagą. Nurodo, kad tūtelių nuotraukos turėtų būti, fotografavo darbo telefonu. Daug liudytojų buvo, kai prašė asmenų, kad reikės liudyti, tai daug kas dingo. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo išgėręs, atrodo, liudytojai buvo išgėrę.

Liudytojas E. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad datos nepamena, buvo praėjusiais metais, ruduo, šalta. Dirbo taksi vairuotoju, prie namų laisvu metu stovėdavo kolonėlėje, tai buvo (duomenys neskelbtini). Dažnai su kolegomis susitinka toje kolonėlėje, ten netoli ir gyvena. Apie 19 - 20 val. su kolege sėdėjo pas ją automobilyje. Privažiavo A. M., pasisveikino, pasiūlė saldainių pasivaišinti, pasakė, kad važiuoja namo ilsėtis, į automobilį nesėdo. Buvo geros nuotaikos. Nuėjo, bet nematė, ar iš karto atsisėdo į automobilį. Kolegė paėmė užsakymą, jis atsisėdo į savo automobilį, irgi priėmė užsakymą. Išvažiuojant iš kolonėlės yra keliukas nuo Maxima, kuris veda į pagrindinį kelią, (duomenys neskelbtini). Priekyje dar keli automobiliai stovėjo, pamatė, kad yra kažkoks susibūrimas. Pamatė, kad priekyje stovi A. automobilis, tamsiai žalias Renault, A. prispaustas prie automobilio. Norėjo lipti iš automobilio ir eiti link jo padėti, bet jis kažkaip išsisuko ir bandė važiuoti. Matė, kad iš minios kažkas į automobilį tranko. Privažiavęs pro atidarytą langą iš minios girdėjo, kad kalbama apie policijos kvietimą. Bandė skambinti A., bet jis neatsiliepė, norėjo paklausti kas atsitiko. Vėliau kai susiskambino, tai sakė, kad ant kelio buvo grupė jaunuolių, kilo konfliktas ir A. šovė iš dujinio pistoleto, nesakė kur šovė. Jis pats nematė, kaip šovė, nes buvo atstumas, tamsu. M. A. automobilį, bet šūvio negirdėjo, matė grumtynes, išsiskirstė ir jis nuvažiavo. Prieš jį dar buvo 2-3 mašinos, kolegė priešais, o ten vyko ant išvažiavimo. Jis iš degalinės į tą keliuką, (duomenys neskelbtini) išvažinėjo, tuo metu A. automobilis jau buvo sustojęs, A. buvo prispaustas prie automobilio, ne automobilyje. Mintis buvo lipti iš automobilio, prieš jį dar buvo keli automobiliai, matė A. 20 - 50 metrų atstumu. Buvo tamsus paros metas, bet apšviesta, visko gerai nematė. A. buvo prispaustas prie automobilio šono vairuotojo pusėje, gal netgi vairuotojo durys buvo atidarytos, A. grūmėsi su jaunuoliais, dar kiti bėgo iš baro „(duomenys neskelbtini)“, bet tuo momentu A. nuvažinėjo. Be A. prie automobilio dar buvo 4 - 5 žmonės, bet tikrai ne 2, matė, kad A. buvo prispaustas prie automobilio jaunuolių, rankomis laikė prispaustą prie automobilio, gal už gerklės paėmęs, nematė, kad smūgiuotų jam, iš kitos pusės jaunuoliai buvo. Jo Renault atpažino iš karto, o pagal ūgį ir patį A., matė, kad smūgiavo su pagaliu ar kuo per automobilį kai išvažinėjo A., negali pasakyti, kas ir kokius veiksmus atliko prieš A., nukentėjusiojo nematė, matė, kad prieš A. naudoja jėgą, ne smūgiais, bet spaudžia, buvo spaudžiamas su rankomis, o ne kūnu. Galbūt netgi durys buvo atidarytos, nematė kokius veiksmus atliko A. A. negalėjo naudoti fizinės jėgos prieš kitus asmenis, nes buvo kitų asmenų daugiau. A. ir kita grupelė buvo kokiu 0,5 metro atstumu, jį buvo apstoję jaunuoliai. Jis buvo dešinėje pusėje, yra susiaurėjimas ir po to praplatėjimas, A. automobilis buvo priešais išvažiavimą, A. automobilis buvo priekyje, dešiniau nuo jo. Įvyko grumtynės, tada A. išvažiavo su automobiliu, matė, kad jaunuoliai prispaudę A., tada grupelė prasiplėtė, A. į automobilį ir išvažiavo, kai A. išvažiavo, jo niekas nesivijo, tik kažkas kažką paleido į jį. Įvykio vietoje sužalojimų, kad kas gulėtų, nematė. Pamatė A. stovintį su grupe jaunuolių ir tada išvažiuojant, incidento nuo pradžios nematė, gal tik kokias 2 sekundes.

Tarnybiniame pranešime, 2017-11-09 surašytame vyriaus. patrulio R. M., nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 09 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu I. M., apie 22 val. 13 min. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) kilo konfliktas, po kurio vienas asmuo išsitraukė ginklą ir sužeidė kitą asmenį. Įtariamasis išvažiavo su automobiliu RENAULT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu prie (duomenys neskelbtini) namo pasitiko nukentėjusysis A. Š., kuris paaiškino, jog einant su drauge P. L. per gatvę, važiavo automobilis Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išlipęs vairuotojas pradėjo konfliktuoti su A. Š. dėl to, jog jis per lėtai eina per gatvę. Konflikto metu Renault vairuotojas ištraukė ginklą ir (pranešėjo teigimu) 2 kartus šovė į nukentėjusįjį ir sužeidė į viršutinės pėdos dalį. Grumtynių metu nukentėjusysis įtariamajam išlupo iš ausies laisvų rankų įrangos ausinuką ir numetė ant žemės akinius. Automobilio vairuotojo požymiai - apie 175 cm ūgio, 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo su akiniais, tamsi žieminė striukė, pasišalino su automobiliu. Nukentėjusįjį A. Š. GMP 0851 išvežė į Lazdynų ligoninę. Visą konfliktą matė ir gali paliudyti M. S. Prie tarnybinio pranešimo pridedama: 1) akiniai; 2) laisvų rankų įrangos ausinė; 3) tūtelė 9 mm geltonos spalvos su guminiu šratu. (t. 1, b.l. 11)

Daiktų apžiūros metu, 2018-04-17 apžiūrėjus įvykio vietoje paimtus ir su tarnybiniu pranešimu prie bylos pateiktus akinius ir laisvų rankų įranga, nustatyta, kad apžiūrimų akinių rėmeliai yra metaliniai, be stiklų, kojelės juodos spalvos plastiko. Vienas stiklas yra atskirai, sudaužytas, dvi dalys. Taip pat apžiūrima juodos spalvos laisvų rankų įranga su skaidrios spalvos laikikliu. Apžiūros metu fotografuota, nuotrauka prijungta prie bylos. Po apžiūros akiniai ir laisvų rankų įranga perduoti saugojimui Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui. (t. 1, b.l. 11; 50-53 )

Daiktų apžiūros metu, 2018-04-18 apžiūrėjus įvykio vietoje paimtus ir su tarnybiniu pranešimu prie bylos pateiktus tūtelę ir guminį šratą, nustatyta, kad juodos spalvos guminis rutuliukas yra sferinės formos 9 mm skersmens 0,6 g masės. Rutuliuko paviršiuje matomi nežymūs paviršinio sluoksnio pažeidimai. Apžiūrima tūtelė yra metalinė, geltonos spalvos, cilindro formos su žiedine įpjova. Tūtelės viršaus kraštai šiek tiek užvelcuoti į vidų. Tūtelės ilgis 22 mm, liemens ir atkraštėlio skersmuo 9,5 mm. Tūtelėje esanti centrinio skėlimo kapsulė yra įskelta, ant tūtelės yra žymenys: 9 mm PAK YAS GLD.

Specialistas J. B. po tūtelės ir guminio rutuliuko apžiūros pateikė išvadą, kad apžiūrėtas guminis rutuliukas yra šaudmens dalis, o būtent – pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinio, užtaisyto gumine kulka, sviedinys. Apžiūrėta tūtelė yra galimai perdirbto 9 mm kalibro garsinio šovinio, skirto dujiniams pistoletams, dalis. Tūtelė nėra šaudmuo. Apžiūros metu fotografuota, nuotrauka prijungta prie bylos. Po apžiūros tūtelė ir guminis rutuliukas perduoti saugojimui Vilniaus AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyriui. (t. 1, b.l. 11; 54-57; 61, 62 )

Lietuvos Policijos Kriminalinių tyrimo centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus rašte Nr. 140-S nurodyta, kad 2018-04-18 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre apžiūrai ITM Nr. 01-1-59503-17 buvo pateikti tūtelė ir guminis rutuliukas, kurie buvo paimti įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), kur 2017-11-09 apie 22.00 val. A. M. iš nenustatyto šaunamojo ginklo šovė į A. Š. Atlikus objektų apžiūrą buvo surašytos specialisto išvados, kad „Apžiūrėta tūtelė yra galimai perdirbto 9 mm kalibro garsinio šovinio, skirto dujiniams pistoletams, dalis. Tūtelė nėra šaudmuo“, „Apžiūrėtas guminis rutuliukas yra šaudmens dalis, o būtent - pramoninės gamybos 9 mm kalibro šovinio, užtaisyto gumine kulka, sviedinys“.

Papildant šias išvadas pažymėta, kad galimai perdirbtas 9 mm kalibro garsinis šovinys, kurio tūtelė buvo pateikta apžiūrai, galėjo būti užtaisytas gumine kulka, o apžiūrėtas guminis rutuliukas gali būti ir perdirbto 9 mm kalibro šovinio, užtaisyto gumine kulka, sviedinys. Kadangi minėti tūtelė ir guminis rutuliukas paimti vienoje įvykio vietoje, todėl negalima atmesti galimybės, kad jie yra vieno šovinio dalys. Toks šovinys galėjo būti iššautas iš C kategorijos šaunamojo ginklo - 9 mm kalibro dujinio pistoleto, vamzdyje neturinčio neišimamos pertvaros, arba C arba B kategorijos šaunamojo ginklo - 9 mm kalibro pistoleto, skirto šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. (t. 1, b.l. 59)

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. B. paaiškino, kad jis rašė raštą dėl papildomos informacijos pateikimo (1 tomas, 59 b. l.), tvirtinu, kas ten parašyta. Konkretaus ginklo nustatyti negali, nes nėra duomenų pagal ką būtų galima spręsti. Ginklas turėtų būti pistoletas, kadangi pistoletinė tūtelė, pagal tūtelės markiruotę sprendžiant, tai ji yra 9 mm kalibro, turkiško šovinio. Pagal visą markiruotę sprendžiant tai turėjo būti šovinis be sviedinio. Praktikoje dažni atvejai, kai tokius šovinius užtaiso sviediniu savadarbiu būdu ar galbūt kažkokios mažos įmonės, kurios įstato guminę kulką. Kiek ieškojau informacijos apie šiuos šovinius internete, tai radau, kad jie turėtų būti nesertifikuoti, nes turkų gamintojas deklaruoja, kad jis daro tik garsinius šovinius su tokia markiruote. Sprendžiant pagal aplinkybes, markiruotė atitinka garsinio šovinio. Tačiau jeigu būtų šautas garsinis šovinys, jame turėtų būti likęs plastikinis kamštis, paprastai žalios spalvos su kryžminės formos įplyšimu. Kadangi parako dujos išsiverždamos praplėšia tą kamštį šūvio metu ir lieka toks charakteringas pažeidimas. Tačiau šis šovinis tokio kamščio neturėjo, kas rodo, kad jis arba galėjo būti, kas yra didesnė tikimybė, perdarytas iš garsinio šovinio, pašalinti kamštį ir įstatant guminę kulką, arba galbūt jis galėjo būti padarytas kaip nesertifikuotas šovinys, galbūt mažoje įmonėje, kuri gauna tuos komponentus ir perdaro iš garsinio šovinio, įstato tas gumines kulkas. Tikėtinas variantas, kad tūtelė ir guminis rutuliukas paimti vienoje įvykio vietoje, todėl negalima atmesti galimybės, kad jie yra vieno šovinio dalys. Jeigu tikėtina, tai gali būti ir priešingai, gali būti ir atskirų šovinių dalys. Kategoriškai negali teigti, nes nebuvo įvykio vietoje. Jeigu šovinys iššautas, tai be abejo jis iššautas iš šaunamojo ginklo. Dėl kategorijų, tai reikia žinoti koks ginklas. Jei iš ginklo iššauto sviedinio energija 2,5-7,5 J, tai C kategorijos ginklas, jei energija daugiau nei 7,5 J, tai B kategorijos ginklas. Praktikoje dažni atvejai kada turkų gamybos dujiniai pistoletai turi tokią konstrukcija, kad jų vamzdžio kanale nėra pastovios pertvaros. Jie kaip ir gaunasi dvejopos paskirties, nors gamintojai deklaruoja, kad jie yra dujų. Tačiau iš esmės, jeigu nėra pastovios pertvaros, yra išsukama pertvara, tai galima naudoti šovinius, užtaisytus gumine kulka, kadangi jų tūtelės visi išmatavimai ir dujinio garsinio šovinio tūtelės visi išmatavimai yra analogiški. Galima šaudyti tiek iš guminių kulkų, tiek iš dujinių šovinių. Tik jeigu išsukama pertvara, kuri yra reikalinga, kad vamzdžio kanale sukurti reikiamą slėgį, kad veiktų ginklo automatika. Kai šaudoma dujiniais-garsiniai šoviniais ir pertvara yra įsukta, tai ta automatika veikia. Tačiau tokiu atveju negalima iššauti guminės kulkos, nes jis tiesiog neišlėks iš vamzdžio, kadangi ta pertvara tam trukdo. Išsukus tą pertvarą, tai iš tokio ginklo galima šaudyti šoviniais užtaisytais guminėmis kulkomis, tada veikia automatika. Tačiau jeigu tokioje būklėje šaudyti su dujiniais garsiniais šoviniais, tai automatika neveiks, po kiekvieno šūvio reikės ginklo užraktą pertraukti iš naujo, nes vamzdyje nesusidaro pakankamas parako dujų slėgis, kad užraktą atmestų atgal, kadangi išsukta ta pertvara. Čia kadangi per kanalą eina kulka ir šūvio metu tarp kulkos ir tūtelės susikuria pakankamas parako dujų slėgis, tada jo pakanka automatikai suveikti. Negali pasakyti koks atvejis čia buvo, galėjo būti ir taip, ir taip, nes nėra ginklo, pagal kurį būtų galima spręsti. Jei iš jo iššautas šovinys, tai turėtų būti šaunamasis ginklas. Iš praktikos, kažkokių savadarbių įtaisų, kurį galima manyti esančiu ginklu, tai pagal metodiką reikia atlikti tyrimą, nustatyti ar tinkamas šaudyti, ar veikia mechanizmai, sviedinio kinetinę energiją. Jei viršija 2,5 J, tai pagal įstatymą galima pripažinti šaunamuoju ginklu. Jo praktikoje nebuvo atvejo, kad iš savadarbio įtaiso būtų šaudoma šoviniais su guminėmis kulkomis ar dujiniais-garsiniais šoviniais. Paprastai tam naudojami dujiniai pistoletai, dujiniai revolveriai. Daro išvadą, kad tai yra šaunamasis ginklas, priskirtinas B arba C kategorijai, nes kitokių šaudančių su guminėmis kulkomis nėra. Nors yra A kategorijos, bet ten turi būti didesnio skersmens sviedinys. Kad būtų šaunamasis ginklas, tai pramoninės gamybos ginklo ir savadarbio įtaiso kinetinė energija turi būti daugiau nei 2,5 J, o savadarbio dar turi būti jo konstrukciniai požymiai. Šiuo atveju energija didesnė nei 2,5 J, nes prašovė batą. Sprendžiant iš nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, tai buvo šaunamasis ginklas, tik negali kategorijos nurodyti. Jei būtų peršovę kelnes, tai manu būtų traukę iš kojos. Savo praktikoje su kitokiais nėra susidūręs, kad šaudytų šoviniais užtaisytais guminėmis kulkomis. Jeigu kalbėtume apie tūtelę, tai tas pats. Guminį rutuliuką galima iššauti ir iš „ragatkės“, kuri nelaikoma ginklu, bet su ja bato neprašausi. Šiuo atveju nėra plastikinio kamščio, tai nėra garsinis ar dujinis šovinys, nes nemano, kad po įvykio kas nors iškrapštė tą kamštį iš tos tūtelės. Nesako, kad tai perdarytas ginklas. Gali būti dujinis ginklas, savo vamzdžio kanale neturintis pastovios pertvaros, kuri neišimama ir ji trukdytų sviedinį iššauti, arba ginklas, kuris skirtas šaudyti šoviniais užtaisytais guminėmis kulkomis. Sprendžia, kad šaunamasis ginklas iš tų aplinkybių, kurias dabar pasakė nukentėjusysis. Vienas iš kriterijų, kuris lemia ginklų priskyrimą šaunamiesiems ginklams, yra kinetinė energija. Pramoninių ginklų kriterijus jeigu jie iššauna sviedinį, kad kinetinė energija būtų daugiau nei 2,5 J. Savadarbiams ginklams, tai jie vertina konstrukciją, iš ko susideda, kokios dalys, kaip jos funkcionuoja, jei viskas veikia, nustatoma šovinio tipą, tada atlieka matavimus. Negali pasakyti, kokiai kategorijai priskiriamas ginklas, B arba C kategorijai. Jei savadarbis, tai irgi būtų šaunamasis ginklas pagal nukentėjusiajam padarytus sužalojimus.

Licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje duomenų apie A. M. išduotą leidimą ginklui laikyti nėra. (t. 1, b.l. 82, 83)

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Kasacinės instancijos praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Vandališki veiksmai apima svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą.

Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas jo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties požymiai, todėl šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-242/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-54-222/2017).

Paprastai kėsinimosi pradžia – tai riba, kada kėsinimasis jau pripažįstamas akivaizdžiu, o pabaiga – tai riba, iki kada kėsinimasis dar pripažįstamas akivaizdžiu. Pradinei kėsinimosi ribai nustatyti naudojami du kriterijai: 1) kai žala atitinkamiems interesams jau yra daroma (pavyzdžiui, gali būti pradėta naudoti fizinė jėga, smurtas; užpuolikas gali veikti su įrankiais ar be jų), ir 2) žala faktiškai dar nepadaryta, tačiau iš susiklosčiusios situacijos matyti aiški reali žalos grėsmė. Šiuo atveju reali grėsmė vertinama atsižvelgiant, kiek gresiantis ginamoms vertybėms pavojus yra akivaizdus ir tiesioginis (pavyzdžiui, tai gali būti ginklo išsitraukimas, peilio atlenkimas, besiginančiojo apsupimas kitų asmenų). Asmuo, manantis, kad jo interesams gresia tiesioginis pavojus, iš esmės gali gintis (o dažnai ir privalo pradėti gintis) nelaukdamas, kol jam bus suduotas pirmas smūgis, nes jau po pirmojo puolančio asmens smūgio besiginantysis gali netekti galimybės gintis. Nebūtų logiška visada reikalauti sulaukti pirmojo smūgio ir tik nuo to momento konstatuoti, kad kėsinimasis yra akivaizdus ir prasidėjęs (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416-942/2016).