- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- A2.1.-143-89/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-02680-2009-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Valošinaitė
- Pažeidėjas
- L. N.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Valošinaitė, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam L. N., jo atstovui advokatui S. Č., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus įgaliotam atstovui Sauliui Surbliui, išnagrinėjusi L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. N., esančiam uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), vykdančios ūkinę veiklą (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2009-07-09 Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 0629-0054 už tai, kad L. N. savo vadovaujamoje įmonėje leido dirbti darbuotojams, su kuriais darbo sutartys buvo nutrauktos. Su darbuotojais P. V. (darbo sutartis Nr. 106) ir P. J. (darbo sutartis Nr. 125) darbo sutartys buvo nutrauktos 2009-04-30, tačiau jie ir toliau dirbo (duomenys neskelbtini) iki 2009-05-28. P. V. ir P. J. susitarę dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2009-05-28. Leisdamas įmonėje dirbti darbuotojams P. V. ir P. J., su kuriais darbo sutartys buvo nutrauktos, L. N. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., 99 str. Tuo L. N. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d.
L. N. į teismo posėdį atvyko, dėl padaryto teisės pažeidimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad P. V. ir P. J. įmonėje dirbo iki 2009-04-30. Sargų pamainų keitimosi žurnalas buvo perduodamas tarp sargų vienas kitam ir jie pildė minėtą žurnalą. Šis žurnalas yra tik vidinės tvarkos įmonės žurnalas, teisės aktai nenumato, kad jį reikia saugoti. Nuo 2009-04-30 P. V. ir P. J. įmonėje nebedirbo ir 2009-05-30 patikrinimo metu jų darbo vietoje nebuvo. Jis darbuotojams nieko neliepdavo pasirašyti, nesusipažinus su dokumentų turiniu, visi buhalteriniai dokumentai yra tvarkingai saugomi archyve. Sutartyje su apsaugos įmone „Jungtis“ yra nurodyta, kada buvo atsisakyta sargų darbo.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus įgaliotas atstovas Saulius Surblys parodė, kad 2009-05-30 vyko patikrinimas (duomenys neskelbtini), kadangi buvo gauta duomenų, jog įmonėje keli asmenys dirba nelegaliai. Patikrinimo metu darbuotojų įmonėje nebuvo, tačiau atvykęs apsaugos darbuotojas nurodė, kad įmonėje prieš dvi savaites darbuotojai dirbo. Susiradęs darbuotojus, šie paaiškino, kad jie įmonėje dirbo iki 2009-05-30 dienos. Pagal sargų pamainų keitimosi žurnale padarytus įrašus matyti, kad 2009-05-01, 2009-05-05 rašomi automobiliai, 2009-05-06 rašomas inventorius.
Liudytojas P. V. parodė, kad nuo 2006-09-18 (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti sargu L. N. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini). Būdavo taip, kad L. N. pavaldūs asmenys atnešdavo ir liepdavo jam greitai pasirašyti dokumentus tai už darbų saugą, tai už dar kažką kitą. Jis pateiktus dokumentus pasirašydavo atidžiai jų neperskaitęs, nes ne visada su savimi turėjo akinius. Nepamena, kokius prašymus tiksliai jis rašė, tačiau žino, kad rašė prašymą priimti į darbą ir prašymą be nurodytos datos atleisti iš darbo, tuo atveju, jei jis vartos alkoholinius gėrimus. 2009 metų gegužės mėnesį jam buvo pranešta, kad jis yra atleistas iš darbo nuo 2009-04-30, o jis to nežinodamas dar dirbo. Prašymo atleisti iš darbo jis nepasirašė ir dokumente yra ne jo parašas. Sargų pamainų keitimosi žurnalas yra pas jį, jis šį žurnalą saugo kaip įrodymą, jog gegužės mėnesį, jis nežinodamas, kad yra atleistas iš darbo, toliau pildė žurnalą. L. N. liko jam skolingas apie 4000 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Jam dirbant įmonėje, būdavo daug saugos tarnybos „Jungtis“ iškvietimų, nes saugos davikliai suveikdavo net nuo šuns bėgimo. Kai atvykdavo saugos tarnyba, buvo surašomi aktai 2 egzemplioriais, juos reikėjo pasirašyti. Vieno egzemplioriaus jis neatidavė darbdaviui, o pateikė jį valstybinės darbo inspekcijos atstovui ir tai yra įrodymas, kad tuo metu jis dirbo įmonėje. Jam yra žinoma, kad 2009-05-28 L. N. jo draugą P. J. įsisodinęs į mašiną gąsdino, kadangi draugas buvo parašęs pareiškimą darbo inspekcijai. Jis pats 2009-05-28 į darbą jau nebėjo.
Liudytojas P. J. parodė, kad 2007 metų lapkričio mėnesio pabaigoje jis pradėjo dirbti L. N. vadovaujamoje (duomenys neskelbtini) sargu. Įmonėje dirbo iki 2009 metų gegužės mėnesio pabaigos, kuomet jam buvo pranešta, kad yra atleistas iš darbo. 2009-05-28 atėjus į darbą, jam L. N. liepė sėstis į automobilį, nuvežė iki Jakų žiedo, tada parvežė atgal ir pasakė, kad jis ir jo draugas P. V. kreipėsi į valstybinę darbo inspekciją, tai jie yra atleisti iš darbo, tačiau minėjo, kad ir toliau gali dirbti ir kad bus atsiskaityta. Būdavo taip, kad dirbant įmonėje L. N. pateikdavo pasirašyti visokių „popieriukų“, o jis, būdamas sąžiningas žmogus, pasitikėdavo ir pasirašydavo. Iš saugos tarnybos (duomenys neskelbtini) atvykdavo apsaugos darbuotojai ir tada reikėdavo pasirašyti aktus ir vienas egzempliorius likdavo pas juos. Nuo 2009-05-08 jis dirbo sargu L. N. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal tą patį grafiką kaip ir dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau jis vėl buvo sugrąžintas dirbti į (duomenys neskelbtini).
L. R. S. parodė, kad sargai P. V. ir P. J. teigė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) saugomame objekte. Objekte yra įmontuota perimetrinė apsaugos sistema. Sistema suveikia automatiškai ir persiunčia signalus į pultą. Apsaugos darbuotojas apžiūrėjęs teritoriją susisiekia su pultu, o pultas susisiekia su atsakingais įmonės asmenimis. Negali tiksliai pasakyti, kada buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini). Iki to laiko, kol nebuvo įrengta perimetrinė apsaugos sistema, saugomame objekte dirbo ir sargai, tačiau po to jie buvo atleisti. Perimetrinė apsauga saugo visą objekto teritorijos perimetrą. Žmogus, baigęs darbą, teritorijos apsaugą įjungdavo pulteliu. Ekipažo darbuotojui atvykus į objektą, yra paliekama surašyto akto kopija.
Iš 2009-06-01 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, jog į VDI Klaipėdos skyrių atvykę P. J. ir P. V. pareiškė, kad jie vis dar dirba (duomenys neskelbtini) sargais, nors darbo sutartys su jais yra nutrauktos 2009-04-30. Jie nurodė, kad dirbs savaitgalį ir pamainą 2009-05-30 perduos vienas kitam 17.00 val. Šeštadienį nuo 16.00 val. nuvykus į įmonę Akmenų g. 10, Klaipėdoje, nustatyta, kad įvažiavimo į teritoriją vartai užrakinti, teritorija neaptverta. Vaikštant apie pastatą, įsijungė apsauginė signalizacija. Atvykus saugos tarnybos darbuotojui, buvo paklausta, ar objektą saugo sargai. Jis atsakė, kad šiuo metu sargų šiame objekte nėra, tačiau prieš dvi savaites sargai dar buvo. Susisiekus su P. J. ir paklausus, kur jis dirba, P. J. paaiškino, kad jis į darbą neatvyko, nes darbdavys liepė nebedirbti (b.l. 4).
Iš „Sodros“ pateiktų užklausos rezultatų matyti, kad P. V. (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2006-09-18, įsidarbinimo pabaiga – 2009-04-30, P. J. (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2007-11-06, įsidarbinimo pabaiga – 2009-04-30 (b.l. 6-7).
Iš 2009-07-08 nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad nuo 2009-05-28 iki 2009-07-08 atliekant (duomenys neskelbtini) patikrinimą, nustatyta, kad su darbuotojais P. J. ir P. V. 2009-04-30 nutraukus darbo sutartis, jie ir toliau vykdė savo darbines funkcijas. Jie rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nutraukus darbo sutartis, sargais įmonėje dirbo nuo 2009-05-01 iki 2009-05-28. Tai patvirtina ir pateiktas sargų pamainų keitimosi žurnalas (b.l. 8).
Šalies argumentai
Iš 2009-05-28 valstybinėje darbo inspekcijoje gautų P. J. ir P. V. skundų matyti, kad jie nurodo, jog P. V. 2009-05-08, o P. J. 2009-05-09 sužinojo, kad jie ra atleisti iš darbo, tačiau su jais nebuvo atsiskaityta ir L. N. nurodymu jie dirbo toliau (b.l. 10-11).
Iš 2006-09-15 darbo sutarties Nr. 106, prašymo priimti dirbti matyti, kad P. V. priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15).
Iš 2009-03-30 prašymo matyti, kad P. V. vardu surašytas prašymas savo noru nutraukti darbo sutartį ir atleisti iš užimamų pareigų nuo 2009-04-30 (b.l. 16).
Iš 2007-11-06 darbo sutarties Nr. 125, prašymo priimti dirbti matyti, kad P. J. priimtas į darbą (duomenys neskelbtini) (b.l. 17-18).
Iš 2009-03-30 prašymo matyti, kad P. J. vardu surašytas prašymas savo noru nutraukti darbo sutartį ir atleisti iš užimamų pareigų nuo 2009-04-30 (b.l. 19).
Iš (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žurnalo matyti, kad 2009 m. gegužės mėn. P. J. ir P. V. sąraše nėra (b.l. 20-23).
Iš sargų pamainų keitimosi žurnalo matyti, kad jis P. J. ir P. V. buvo pildytas iki 2009-05-27 (b.l. 24-59).
Iš (duomenys neskelbtini) aktų matyti, kad buvo vyktą į objektą (duomenys neskelbtini) 2009-05-28, 2009-05-22, 2009-05-17, 2009-05-17, 2009-05-10, 2009-05-02, 2009-05-01, 2009-04-30, 2009-04-30, kadangi buvo suveikusi objekte įrengta perimetrinė teritorijos apsaugos sistema, nustatyta, kad pagal šiuos iškvietimus jokių pažeidimų ir žmonių nepastebėta. Aktai pasirašyti tik reagavimo ekipažo darbuotojo (b.l. 89-97).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Iš L. N. paaiškinimo, administracinės bylos medžiagos, liudytojų parodymų matyti, kad nėra nustatyta pakankamai faktinių duomenų, įrodančių L. N. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnyje. Kaip matyti, L. N. savo kaltės nepripažino ir teismo posėdžio metu parodė, kad P. V. ir P. J. įmonėje dirbo iki 2009-04-30 ir patikrinimo 2009-05-30 metu jų darbo vietoje nebuvo. Tokius L. N. parodymus patvirtina „Sodros“ pateikti užklausos rezultatai, iš kurių matyti, kad P. V. (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2006-09-18, įsidarbinimo pabaiga – 2009-04-30, P. J. (duomenys neskelbtini) įsidarbino 2007-11-06, įsidarbinimo pabaiga – 2009-04-30 (b.l. 6-7). Be to, kaip matyti iš nelegalaus darbo tyrimo akto, 2009-05-30, apie 16.00 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įvažiavimo į teritoriją vartai užrakinti, teritorija neaptverta, o suveikus signalizacijai ir atvykus saugos tarnybos darbuotojui, pastarasis paaiškino, kad šiuo metu sargų šiame objekte nėra, tačiau prieš dvi savaites sargai dar buvo (b.l. 4). Pažymėtina, kad atvykęs apsaugos darbuotojas nenurodė konkrečios datos, kada jis matė įmonėje dirbančius sargus. Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus įgaliotas atstovas Saulius Surblys patvirtino, kad 2009-05-30 patikrinimo metu darbuotojų (duomenys neskelbtini) nebuvo, tačiau atvykęs apsaugos darbuotojas nurodė, kad įmonėje prieš dvi savaites darbuotojai dirbo, o susisiekus su P. J. ir P. V., šie paaiškino, kad jie įmonėje dirbo iki 2009-05-30 dienos. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš P. V. pateikto sargų pamainos keitimosi žurnalo nustatyta, jog po to, kai jie sužinoję apie atleidimą iš darbo, t.y. nuo 2009-05-09, žurnale esantys įrašai iš esmės skiriasi nuo ankstesnėmis dienomis darytų įrašų. Būtent, neberašoma, koks inventorius perduodamas naujajai sargų pamainai, nebefiksuojama, kokios transporto priemonės atvyksta ir išvyksta iš įmonės teritorijos. P. V. teismo posėdžio metu parodė, kad išeidamas iš darbo, minėtą žurnalą jis pasiėmė su savimi. Tačiau, pažymėtina yra tai, kad šis žurnalas yra tik įmonės vidaus tvarkos dokumentas ir teisės aktai nenumato jo saugojimo, be to, įmonės direktorius nėra pasirašęs po žurnale padarytais įrašais, todėl, teismas turi pagrindo abejoti, ar žurnale P. V. ir P. J. padaryti įrašai yra iš tiesų įrašyti jų nurodytu ir žurnale užfiksuotu laikotarpiu. Teismui abejonių kelia byloje esantis ir P. V. valstybinei darbo inspekcijai pateiktas aktas, kuriame nurodyta, kad 2009-05-23, 08.31 val., buvo atvykę trys reagavimo ekipažo darbuotojai dėl suveikusios signalizacijos (b.l. 154). Minėtame akte, skirtingai nei kituose teismui pateiktuose aktuose (b.l. 89-97), pasirašyta ne tik reagavimo ekipažo darbuotojo D. R., bet ir už objektą atsakingo asmens. Ar tikrai minėto akto surašymo metu, apsaugos ekipažo darbuotojui D. R. atvykus į (duomenys neskelbtini), įmonėje dirbo P. V., šio fakto patikrinti nėra galimybės, nes teismui šio liudytojo surasti ir apklausti teismo posėdyje nepavyko, todėl remtis vieninteliu parašu minėtame P. V. pateiktame akte, negali būti pagrindas išvadai, kad 2009-05-23 P. V. vis dar dirbo (duomenys neskelbtini). Nepavykus į teismo posėdyje apklausti D. R. (toks asmuo įmonėje nebedirba), apklaustas UAB „Jungtis“ R. S. parodė, kad objekte (duomenys neskelbtini) buvo įmontuota perimetrinė apsaugos sistema, kuri suveikia automatiškai ir persiunčia signalus į pultą, tuomet atvyksta apsaugos darbuotojas, kuris apžiūrėjęs teritoriją, susisiekia su pultu, o pultas susisiekia su atsakingais įmonės asmenimis. Nors liudytojas R. S. negalėjo tiksliai pasakyti, kada buvo sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, kad iki to laiko, kol nebuvo įrengta perimetrinė apsaugos sistema, saugomame objekte dirbo ir sargai, tačiau po to jie buvo atleisti, nes esant tokiai apsaugos sistemai, sargai yra nereikalingi.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. pasakyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatyta darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Sprendžiant darbdavio patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str., privalu nustatyti ar buvo atliekamas darbas bei tai, ar šis darbas laikytinas nelegaliu.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos darbo kodekso aukščiau paminėtais straipsniais, nelegaliu darbas bus laikytinas tik tada, kai byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tarp darbuotojo ir darbdavio buvo susitarimas dėl visų būtinų darbo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str., 95 str. ir šis darbuotojas šį darbą faktiškai atliko, nesudaręs darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Išanalizavus ir įvertinus visus byloje esančius ir aptartus įrodymus, darytina išvada, nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių pagrindinę sąlygą administracinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. atsirasti, kad buvo dirbamas nelegalus darbas, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str., nes neįrodyta, kad L. N., 2009-04-30 nutraukus darbo sutartis su P. V. ir P. J., ir toliau leido įmonėje šiems asmenims dirbti iki 2009-05-28, susitarus dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, tačiau nesudarę naujos darbo sutarties, tai yra dirbo nelegaliai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausio administracinio teismo formuojama praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to, paneigti administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-663-156/2007). Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad šioje byloje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. nurodyto administracinės teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl administracinio teisės pažeidimo teisena L. N. atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str., 257 str., 250 str. l d., 287 str. l d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.1-143-89/2011 L. N. atžvilgiu dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 10 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.