Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. spendimu ieškovės R. B. AS ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „B.“ ir A. A. 10039,97 Eur skolą, 21,78 Eur nuostolius, 86,20 Eur palūkanas, iš atsakovės UAB „B.“ 10,56 proc. dydžio metines procesines palūkanas, iš atsakovo A. A. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei lygiomis dalimis 901,50 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atmetė atsakovų prašymą dėl skolos išdėstymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį, apeliantas A. A. prašo priimti atskirąjį skundą; panaikinti teismo 2025 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti atskirą skundą; pratęsti terminą apeliaciniam skundui pateikti ir skundą priimti; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. spendimo dalį dėl priteistos skolos dydžio ją sumažinant teismui teiktų mokėjimų pagrindu.

7. Atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą pateikė elektroninio ryšio priemonėmis (elektroniniu laišku) tik 2025 m. gegužės 15 d. ir taip sumažino atsakovui skundo pateikimo terminą. Tvirtino, kad nesiekė vilkinti teismo nustatytų terminų ir skundą pateikė net nesuėjus 30 dienų. Apelianto nuomone, teismas nesiekė nustatyti teisingumo ir nevertino skundo argumentų.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovo apeliacinį skundą, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK įtvirtinta apeliacijos teisė, kuri yra viena iš pagrindinių šalių procesinių teisių, teisės į teisminę gynybą turinio sudėtinė dalis. Įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str. 1d.).

12. Procesinis terminas yra įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys asmenys ar kiti asmenys privalo arba turi teisę atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Procesinis terminas apeliaciniam skundui paduoti yra nustatytas CPK 307 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 307 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

13. Teismas pažymi, kad pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbios priežastys, dėl kurių dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, konkrečiu atveju palikta teisė spręsti, kokias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, o kokias – ne. Svarbiomis terminui atnaujinti gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios realiai egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui ar atėmė iš jo galimybę atlikti procesinį veiksmą per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-741-407/2019).

14. Byloje nustatyta, kad apeliantas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido nežymiai (skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. gegužės 12 d., atsakovas apeliacinį skundą teismui pateikė 2026 m. birželio 16 d.) ir byloje nėra duomenų, kad apeliantas savo procesinėmis teisėmis procese naudojosi nesąžiningai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas savo skunde nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes buvo įsitikinęs, jog minėto termino nepraleido, savaime negali būti skundo atsisakymo priimti priežastimi. Teismo vertinimu, šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas apelianto teisei pasinaudoti įstatymo suteikta teise į apeliaciją, o ne pernelyg formaliam procesinės teisės normų taikymui.

15. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (B. v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.).

16. Kiti atskirojo skundo teiginiai, šios bylos kontekste neturi esminės teisinės reikšmės, todėl plačiau teismo neanalizuojami.

17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – terminas apeliaciniam skundui pateikti atnaujinamas ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 336–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto (atsakovo) A. A. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį.

Atnaujinti atsakovui A. A. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo pateikti.

Bylą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti atsakovo apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.