Kauno apygardos teismo nutartis

2013-04-22 · Civilinė byla Nr. 2S-881-390/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-22
Bylos Nr.
2S-881-390/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Suinteresuotas asmuo
K. G.
Pareiškėjas
V. M.
Kategorijos
  • 129.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-881-390/2013Procesinio sprendimo kategorija: 129.19.1; 129.11 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. G. ir antstolio M. P. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-976-285/2013 pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio M. P. veiksmų dėl turto vertės nustatymo, suinteresuotiems asmenims K. G. ir antstoliui M. P..

Teismas,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas V. M. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, sustabdyti priverstinį turto pardavimą iš varžytinių, paskelbtą 2012-12-04, iki bus atlikta ekspertizė turto vertei nustatyti. Nurodo, kad visiškai neaišku, kokiu principu vadovaujantis nustatyta skolininkui priklausančio 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertė, kuri aiškiai neatitinka rinkos kainų. 2012-11-09 ir 2012-11-22 antstoliui buvo pateikti prašymai dėl parduodamo iš varžytinių turto vertės nustatymo, tačiau joks patvarkymas dėl šio prašymo nėra priimtas. Skolininko nuomone, išieškotojas į kurio prieštaravimus atsižvelgta, neturi reikiamos turto vertintojo kvalifikacijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Antstolio veiksmus, priimant 2012 m. lapkričio 26 d. patvarkymą Nr. 0123/12/01238/S-7520 pripažino neteisėtais. Įpareigojo antstolį M. P. paskirti pakartotinį skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimą. Išieškotojo prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui atmetė. Teismas nustatė, kad antstolio kontoroje yra vykdomas 2012-06-26 vykdomasis dokumentas dėl priverstinio turto pardavimo ir 101829,60 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. V. išieškotojo G. K. naudai. 2012-09-25 antstolio patvarkymu buvo paskirtas skolininko turto - 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimas (ekspertizė) turto kainai nustatyti. Pagal 2012-10-04 UAB „Inreal“ turto ekspertizę (vertinimą) turto vertė yra 17.000,00 Lt. 2012-10-04 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo antstolis nustatė turto vertę - 17.000,00 Lt. 2012-10-12 gautas išieškotojo prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės, siūloma nustatyti turto vertę kaip gyvenamosios paskirties žemės sklypų, esančių toje teritorijoje 87.000,00 Lt. 2012-10-30 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į išieškotojo prieštaravimus, antstolis nustatė turto vertę – 87.000,00 Lt. Teismas konstatavo, kad CPK 681 straipsnyje yra numatoma tvarka ir chronologinis eiliškumas, kaip turi būti atliekamas areštuoto turto vertės nustatymas – įkainojimas. Pirmiausiai įkainoti daiktą teisė ir pareiga yra suteikta antstoliui, kuris daiktą įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą. Antstolis turi atsižvelgti į išieškotojo ir skolininko nuomones, jei jie dalyvauja įkainojant daiktą. Iš aptariamo straipsnio turinio matyti, kad daikto kaina gali būti nustatyta dvejopai: pirma – vykdymo proceso dalyviams dėl to susitarus ir antra - vykdymo proceso dalyviams susitarimo nepasiekus daiktui įkainoti yra skiriama ekspertizė. Antstolis M. P. iš esmės nevykdydamas jam CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos pačiam įkainoti daiktą 2012-09-25 patvarkymu turto vertinimą atlikti pavedė UAB „Inreal“ (8 v.b.l.). Gavęs turto vertinimo ataskaitą, antstolis 2012-10-04 patvarkymu nustatė turto vertę -17.000,00 Lt (11 v.b.l.). Vykdymo proceso šalims nesutinkant su nustatyta daikto kaina ir atsižvelgdamas į išieškotojo prieštaravimo motyvus antstolis nustatė didesnę daikto kainą – 87.000,00 Lt ir pradinę varžytinių kainą – 69.600,00 Lt. Tokiu būdu antstolis iš esmės nesilaikė tokios daikto įkainojimo tvarkos ir eiliškumo, kuris yra numatytas CPK 681 straipsnyje. Įvertinęs, kad abi šalys nesutinka su UAB „Inreal“ atliktu vertinimu, tai, kad sutartinės hipotekos lakšte nurodyta daikto vertė yra 87.000,00 Lt, tai, kad šios kainos skiriasi daugiau nei penkis kartus, teismas darė išvadą, kad antstolis turėjo tenkinti teisėtą skolininko skundo reikalavimą ir paskirti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu išieškotojas K. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-01-22 nutartį, skolininko skundą atmesti ir palikti galioti visus antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje, paskirti skolininkui baudą pagal CPK 95 straipsnį, pusę jos skiriant išieškotojui. Išieškotojo nuomone, skundžiama nutartis yra priimta netinkamai taikant teisės aktų nuostatas ir netinkamai interpretuojant byloje pateiktus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai aiškino CPK 681 straipsnio nuostatas. CPK 681 str. 1 d. nurodoma, jog antstolis, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės, turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Teigiant, kad antstolis turi pareigą pats nustatyti areštuojamo turto vertę, minėta nuostata netektų prasmės, nes antstoliui nebūtų paliekama galimybė, abejojant dėl areštuojamo turto vertės, pasitelkti šiam tikslui ekspertus.

Per nustatytą 3 dienų terminą skolininkas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta turto vertė. Skolininko nesutikimas su eksperto nustatyta turto verte pagal CPK 681 ir 682 straipsnius savaime nėra pagrindas ją naikinti, todėl nesant motyvuotų prieštaravimų, antstolis turėjo teisę nesutikti su skolininko prašymu paskirti pakartotinę ekspertizę.

87 000 Lt turto vertę antstolis nustatė atsižvelgęs į išieškotojo motyvuotuose prieštaravimuose pateiktus argumentus. Turto vertė nustatyta atsižvelgiant į tarp išieškotojo ir skolininko sudarytą paskolos sutartį bei jai užtikrinti hipotekos lakštą bei į išieškotojo pateiktas gretimų žemės sklypų rinkos kainas. Ši vertė laikytina atitinkančia tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.

Vykdomoji byla užvesta išieškotojo naudai, tačiau dėl skolininko piktnaudžiavimo procesu, nepagrįstų ir nemotyvuotų prašymų/prieštaravimų vykdymo veiksmai tęsiasi jau 7 mėnesius ir žemės sklypo išvaržymas nėra pajudėjęs iš pradinio taško.

Papildomą ekspertizę skirti netikslinga, nes išieškojimo procese pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į ieškotojo poziciją ir ginami jo interesai.

Teismas neatsižvelgė į išieškotojo argumentus dėl piktnaudžiavimo procesu bei dėl turto kainos atitikimo tiek išieškotojo tiek skolininko interesams.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu antstolis M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-01-22 nutartį, skolininko skundą atmesti ir palikti galioti visus antstolio patvarkymus vykdomojoje byloje, paskirti skolininkui baudą pagal CPK 95 straipsnį, pusę jos skiriant išieškotojui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Priešingai nei nurodė teismas, CPK 681 str. 1 d. nėra numatyta jokio turto vertinimo eiliškumo – nenumatyta, kad iš pradžių turtą turi vertinti antstolis, o tik o to ekspertas. CPK 681 str. 1 d. numatyti du alternatyvūs turto vertinimo būdai. Vykdymo procese antstoliui buvo neaiški turto kaina, todėl siekiant išvengti bet kokių abejonių ir galimo proceso vilkinimo 2012-09-25 patvarkymu buvo paskirtas turto vertinimas (ekspertizė). Todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad antstolis nevykdė savo pareigos vertinti turtą ir nesilaikė eiliškumo.

Antstolis 2012-10-30 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo atsižvelgė į išieškotojo motyvuotus prieštaravimus ir nustatė turto vertę 87 000 Lt, t.y. didesnę nei buvo nustatyta eksperto. Todėl teismas neįvertino visų bylos aplinkybių, kad turtas buvo laiku ir tinkamai pervertintas ir nepagrįstai priėmė sprendimą pripažinti antstolio veiksmus neteisėtus neskiriant ekspertizės.

Iš skolininko skundo nėra aišku, su kuria verte jis nesutinka, t.y. ar su eksperto nustatyta 17 000 Lt, ar su 87 000 Lt.

Per nustatytą 3 dienų terminą skolininkas nepateikė motyvuotų prieštaravimų dėl antstolio patvarkymo, kuriuo buvo nustatyta turto vertė. Skolininko nesutikimas su eksperto nustatyta turto verte pagal CPK 681 ir 682 straipsnius savaime nėra pagrindas ją naikinti, todėl nesant motyvuotų prieštaravimų, antstolis turėjo teisę nesutikti su skolininko prašymu paskirti pakartotinę ekspertizę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad tarp eksperto nustatytos kainos ir hipotekos lakšte nustatytos kainos yra skirtumas, todėl antstolis privalėjo tenkinti skolininko prašymą dėl ekspertizės skyrimo. Kodėl antstolis privalėjo vadovautis hipotekos lakšte nurodyta turto kaina, bet ne rinkos kaina ar ne eksperto nustatyta kaina teismas nemotyvavo.

Atsiliepimo į atskiruosius skundus negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirieji skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdo 2012-06-26 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-12166-285/2012 dėl priverstinio turto pardavimo ir 101829,60 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. V. išieškotojui K. G. (vykdomosios bylos 2-3 l.). 2012-09-25 antstolio patvarkymu buvo paskirtas skolininko turto - 0,12 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimas (ekspertizė) turto kainai nustatyti (vykdomosios bylos 8 l.). Pagal 2012-10-04 UAB „Inreal“ turto ekspertizę (vertinimą) turto vertė yra 17.000,00 Lt. 2012-10-04 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo antstolis nustatė turto vertę - 17.000,00 Lt (vykdomosios bylos 11 l.). 2012-10-12 gautas išieškotojo prieštaravimas dėl nustatytos turto vertės, siūloma nustatyti turto vertę kaip gyvenamosios paskirties žemės sklypų, esančių toje teritorijoje 87.000,00 Lt, nesutikus su išieškotojo siūloma verte - skirti pakartotinę ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti (vykdomosios bylos 27-28 l.). 2012-10-30 patvarkymu dėl turto vertės nustatymo, atsižvelgiant į išieškotojo prieštaravimus, antstolis nustatė turto vertę – 87.000,00 Lt (vykdomosios bylos 32 l.). Skolininkas V. M. 2012-11-09 pateikė prašymą dėl turto vertės nustatymo ir ekspertizės skyrimo, kuriame nesutiko su nustatyta17 000 Lt turto kaina; 2012-11-23 prieštaravimus dėl turto vertės nustatymo, kuriame nesutiko su 2012-10-30 patvarkyme nustatyta turto kaina; 2011-11-30 skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir įkainojant areštuotą turtą pagal CPK 681 straipsnį. CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Nepaisant to, kad išieškojimo proceso paskirtis yra patenkinti išieškotojo reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui; antstolio abejonė dėl turto vertės. Nagrinėjamu atveju, pačiam antstoliui kilo abejonės dėl turto kainos, todėl jis pagrįstai, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu, paskyrė žemės sklypo vertės ekspertizę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos išvadą, kad antstolis, paskirdamas ekspertizę turto kainai nustatyti, nesilaikė daikto įkainojimo tvarkos ir eiliškumo, kuris yra numatytas CPK 681 straipsnyje, pripažįsta teisiškai nepagrįsta. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad skolininkas nesutiko tiek su eksperto nustatyta žemės sklypo verte (17 000 Lt), tiek su antstolio patvarkymu, atsižvelgus į išieškotojo prieštaravimus, nustatyta verte (87 000 Lt). Ekspertas žemės sklypo vertę nustatė įvertinęs ją kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Ieškotojas nurodė, kad nustatyta 17 000 Lt kaina iš principo neatitinka realios žemės sklypo rinkos vertės, kuris gali būti naudojamas namų valdai ir gyvenamajai statybai. Tokio žemės sklypo tikroji rinkos kaina gali siekti iki 100 000 Lt (vykdomosios bylos 29 l.). Taigi, tiek išieškotojas tiek antstolis, priėmęs 2012-10-30 patvarkymą iš esmės sutiko, kad parduodamas žemės sklypas turi būti vertinamas kaip gyvenamosios paskirties žemės sklypas. Tačiau turto vertinimo ekspertizė, kuri įvertintų žemės sklypą kaip gyvenamosios paskirties, paskirta nebuvo. CPK 682 straipsnyje nustatyta galimybė antstoliui prireikus skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi įstatymas antstoliui suteikia realias galimybes nustatyti tokį areštuoto turto įkainojimą, kuris atitiktų galimas realias rinkos kainas ir kartu apsaugotų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Kaip minėta, turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Nagrinėjamu atveju tas nebuvo padaryta. 2012-10-30 patvarkymu žemės sklypo vertė nustatyta tik atsižvelgus į išieškotojo pareikštą nuomonę - toks turto vertės nustatymas negali būti pripažintas teisingu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią antstolis privalo vykdyti nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Todėl aplinkybė, kad skolininkas nebendradarbiauja su antstoliu, esant akivaizdžiai neaiškiai turto kainai, neatleidžia antstolio nuo pareigos nustatyti turto rinkos kainą. Nepagrįstas antstolio atskirojo skundo argumentas, jog teismas nurodė, kad antstolis privalėjo vadovautis hipotekos lakšte nurodyta turto kaina. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs kad abi šalys nesutinka su UAB „Inreal“ atliktu vertinimu, tai, kad sutartinės hipotekos lakšte nurodyta daikto vertė yra 87.000,00 Lt, tai, kad šios kainos skiriasi daugiau nei penkis kartus, teismas sprendė, kad antstolis turėjo paskirti pakartotinį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimą. Taigi, teismas nenurodė, kad antstolis privalėjo vadovautis hipotekos lakšte nurodyta turto kaina, priešingai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju būtina paskirti pakartotinį turto vertinimą. Šią teismo išvadą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismas, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Atmetus atskiruosius skundus nėra teisinio pagrindo baudos skyrimui pagal CPK 95 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, teismas,

nutaria:

Atskiruosius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutarties nekeisti.

Teisėjas Algimantas Kukalis