- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-09-30
- Bylos Nr.
- 1-1696-369/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00553-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- M. Z.
- Kaltinamasis
- S. M.
- Advokatai
- Stanislavas Nalivaika
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs, (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini) darbo biržoje, gyventis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M., 2012-07-03 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia sudavė vieną smūgį M. Z. į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžį sąnarinės ataugos srityje ir nesunkiai sutrikdė M. Z. sveikatą.
Apklaustas teisme kaltinamasis S. M. dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad jam pateiktame kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, konflikto su nukentėjusiojo metu sudavė jam smūgį į veidą. Kaltinamojo nuomone, jis negalėjo sulaužyti M. Z. žandikaulio. Jam keista, kad pastarasis po patirtos traumos dirbo. Nesutiko su nukentėjusiojo pateiktu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo metu S. M. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 76-78).
Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. Z. paaiškino, kad 2012-07-03 apie 18.00 val. su žmona ir mažamečiu sūnumi, automobiliu važiavo pro garažus, esančius (duomenys neskelbtini) netoli tvenkinio. Ant kelio prieš automobilį išėjo jam nepažįstama moteris, kaip vėliau sužinojo S. M. motina ir juos sustabdė. Jis išlipo iš automobilio išsiaiškinti, kas vyksta. Tuo metu pajuto smūgį į dešinę veido pusę ir atsisukęs pamatė, kad jam smogė kaltinamasis, tačiau pastarasis netrukus buvo apramintas. Į įvykio vietą telefonu iškvietė savo tėvą. Po to nuvyko į policiją rašyti pareiškimo ir į (duomenys neskelbtini) Kliniką, nes jam skaudėjo sumuštą veidą. Atlikus tyrimus jam buvo nustatytas žandikaulio lūžis ir paskirtas atitinkamas gydymas. Dėl patirtos traumos jautė didelius nepatogumus, tačiau nusprendė eiti į darbą. Prašė iš kaltinamojo priteisti 12751.71 litų dėl patirtos neturtinės (moralinės žalos) bei jo sumokėtus 600 litų atstovavimo išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika įrodyta surinktais įrodymais, kurie bylos nagrinėjimo metu buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1614/12(01) nurodyta, kad M. Z. nustatytas apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis sąnarinės ataugos srityje. Sužalojimas padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (pvz. ranka, koja ir pan.), smūgio pasėkoje į apatinio žandikaulio dešinės pusės sritį, padarytas vienu smūgiu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžio M. Z. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 30-32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Z. paaiškino, kad 2012-07-03, po pietų, su vyru ir vaiku ilsėjosi prie tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini). Ten pat, prie tvenkinio, girtuokliavo nepažįstama jaunimo kompanija. Apie 18.00 val. jos šeima susiruošė į namus. Visi susėdo į automobilį ir pajudėjo iš vietos. Jai vairuojant automobilį, nepažįstama moteris iš girtuokliavusios prie tvenkinio kompanijos, atsistojo kelio viduryje, priešais automobilį ir neleido pravažiuoti. Tada jos vyras, M. Z., išlipo iš automobilio ir moteriai pasakė, kad ši pasitrauktų iš kelio ir leistų išvažiuoti. Tuo metu prie M. Z., iš nugaros, prišoko nepažįstamas vaikinas su akiniais, iš tos pačios girtuokliavusios kompanijos, ir trenkė jam kumščiu į veidą. Prie šio vaikino, kaip vėliau sužinojo S. M., priėjo draugai, pradėjo jį raminti. Pradžioje jie bandė su ja ir M. tartis, kad nekviestų policijos, tačiau normalaus pokalbio neįvyko, o kompanija jaunuolių pasišalino. Po to, vyras pasijuto blogai. Jam pradėjo skaudėti galvą ir žandikaulį, todėl jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kliniką, kur jam diagnozavo dešinės pusės žandikaulio lūžį. Jokio konflikto tarp jos šeimos ir girtuokliavusios kompanijos nebuvo (b. l. 65).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja N. M. paaiškino, kad 2012-07-03 apie 17.00 – 18.00 val. su dukra ir sūnumi S. M., ėjo keliuku (duomenys neskelbtini), vedančiu link (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Einant pro vartus į garažų teritoriją, priešpriešiais atvažiavo automobilis, kuris jos vos nekliudė. Už automobilio vairo sėdėjo moteris, o šalia jos jaunuolis su vaiku ant rankų. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo jaunuolis, kaip vėliau sužinojo M. Z., kuris pradėjo ant jos šaukti „ką tu nematai, kad važiuojam, ar negalėjai praleisti“. M. Z. atsakė, kad automobilis turėjo ją praleisti. Išgirdęs tokį grubų M. Z. šaukimą, prie jo priėjo sūnus S. M. ir sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą. M. Z. trenkė sūnui atgal, bet kur pataikė nepastebėjo. Pamatę, kad kyla konfliktas, puolė juos skirti, taikyti. Kol visa tai vyko, atvažiavo M. Z. tėvas, kuris prišoko prie jos sūnaus, ranka sugriebė už gerklės, užvertė ant automobilio variklio dangčio ir pradėjo kumščiu daužyti į šonus. Ji ėmė šaukti, kad nemuštų jos sūnaus. M. tėvas sūnų paleido, o jai pasakė, kad turės mokėti už tai, kad jos sūnus prieš jo sūnų pakėlė ranką. Visi tarpusavyje susibarė. Nei po sūnaus smūgio, nei vėliau žodinio konflikto metu, kai atvažiavo tėvas aiškintis santykių, M. Z. nesiskundė ir nesakė, jog jam kažką skaudą ir kalbėjo normaliai (b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. paaiškino, kad 2012-07-03, apie 18.00 val., su draugais: S. M., P. M., S. mama N., ėjo pro garažus, esančius (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Praeinant pro įvažiavimą į garažų teritoriją, priešpriešiais atvažiavo automobilis, kuris nepristabdydamas važiavo pro pravažiavimą iš garažų teritorijos ir vos nekliudė S. mamos. Automobiliui sustojus, iš jo išlipo jam nepažįstamas jaunuolis, kaip vėliau sužinojo M. Z. ir pradėjo jiems reikšti pretenzijas, kad jie nemato važiuojančio automobilio ir turi jį praleisti. S. mama atsakė, kad galbūt automobilis turėjo juos praleisti, o ne važiuoti ant žmonių. Į tai M. Z. kažką negražiai atsakė ir nusikeikė. S. M., išgirdęs kad M. Z. negražiai kalba ir šaukia ant jo mamos, prie jo priėjo ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Pamatę, kad kyla konfliktas, visi pradėjo juos skirti ir taikyti. Netrukus atvažiavo M. Z. tėvas, kuris prišoko prie S., ranka sugriebė jį už kaklo, užvertė ant automobilio variklio gaubto ir pradėjo kumščiu daužyti į šonus. Tai pamačiusi S. motina pradėjo šaukti, kad šis nemuštų S.. Mariaus tėvas atsakė, kad S. sumušė jo sūnų, tai kodėl jis negali sumušti jos sūnaus. M. tėvas šaukė, jog jis šito taip nepaliks. Kai vyko konfliktas, tai M. Z. nesiskundė ir nesakė, jog jam kažką skaudą, tik matėsi jo veide nuo suduoto smūgio paraudimas (b. l. 67).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad S. M. nusikalstami veiksmai, tyčia, M. Z. suduodant smūgį į veidą ir jį sužalojant, sudaro BK 138 str. 1 d. sudėtį, nes šiais veiksmais jis nesunkiai sutrikdė M. Z. sveikatą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, o taip pat byloje esanti specialisto išvada bei gydymo įstaigų pateikti dokumentai, teismui nekelia abejonių, kad M. Z. nustatytą kūno sužalojimą padarė kaltinamasis ir tai įvyko 2012-07-03 apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini).
Skirdamas S. M. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 str. 1 d., 2 d., nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
S. M. anksčiau neteistas (b. l. 84), administracine tvarka nebaustas (b. l. 85), įvykdė tyčinę, nesunkią nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio (b. l. 86), nuo 2012-02-09 registruotas Vilniaus darbo biržoje (b. l. 87). Teismas nenustatė S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamojo prisipažinimą kaltu teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, bei vadovaudamasis BK 54 str., teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant S. M. laisvės apribojimo bausmę.
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės ligonių kasos dėl M. Z. pateikė 101,55 litų civilinis ieškinys (b. l. 50-52), tačiau kaltinamasis S. M. minėtą civilinį ieškinį atlygino (b. l. 55).
Teismas sutinka su M. Z. parodymais toje apimtyje, kad nuo patirto fizinio smurto, kuris sukėlė tam tikras pasekmes – žandikaulio lūžį, jis jautė diskomfortą bendraudamas su kolegomis, draugais bei šeimos nariais, turėjo tam tikrų nepatogumų darbe ir buityje. Faktiškai be priežasties sumušdamas M. Z., kaltinamasis S. M. jam sukėlė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir moralinius išgyvenimus, padarė moralinę žalą. Nukentėjusiojo reikalavimas iš S. M. priteisti piniginę išmoką neturtinei, moralinei žalai atlyginti teismui yra suprantamas ir pateisinamas, tačiau jo reikalaujama priteisti 12751.71 litų pinigine suma akivaizdžiai neadekvati įvykdytam nusikaltimui ir įvykusioms pasekmėm, todėl teismas ją mažina iki 2000 litų sumos ir šią sumą priteisia iš kaltinamojo. Sumažindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnį, kaltinamojo turtinę padėti, kilusias pasekmes. Teismui pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad patirta trauma M. Z. nesukėlė išliekamųjų reiškinių. (duomenys neskelbtini) Klinikos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad pacientas – M. Z. jokių skundų neturi ir skausmų nejaučia.
Tam tikrą nusistebėjimą teismui sukėlė nukentėjusiojo M. Z. pateikti dokumentai, kad savo tėvui – R. Z., už tai, jog šis jį atstovautų ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme, sumokėjo 600 litų (b. l. 26-27) ir prašė minėtą sumą priteisti iš kaltinamojo. Tačiau įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis (kasos pajamų orderio kvitą) bei BPK 55 str., 103 str. nuostatas, teismas minėtą pinigų sumą priteisia iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę bausmę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Įpareigoti S. M. 3 (trijų) mėnesių laikotarpyje būti savo namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nėra susiję su jo darbu ar mokslais, bei per 3 mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti S. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
S. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
S. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo M. Z. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. M. priteisti 2000 (du tūkstančius) litų.
Priteisti iš S. M. nukentėjusiajam M. Z. 600 (šešis šimtus) litų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.