Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Julianai Voitiulevič, dalyvaujant ieškovui R. Ž. , ieškovo atstovui advokatui A. C. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei A. S. C. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

H. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 1998 m. lapkričio 4 d. sutartį, patvirtintą Trakų rajono notarės D. B. , registro Nr. 1-2482, įsigijo nuosavybėn 17,93 kv. m ploto butą/patalpą-butą kambarį bendrabutyje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto sandorio sudarymo metu galiojantis Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 str. numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. H. V. Ž. santuoka su jo sutuoktine A. S. C. nutraukta Vilniaus miesto ketvirtojo apylinkės teismo 1998 m. spalio 26 d. sprendimu, 1998 m. lapkričio 4 d. sutarties sudarymo metu teismo sprendimas, kuriuo nutraukta H. V. Ž. santuoka su atsakove A. S. C., buvo priimtas, tačiau šiuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 40 str. numatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to momento, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos įstaigoje. Taigi pagal tokį teisinį reglamentavimą laikytina, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas H. V. Ž. kaip šio buto pirkėjui esant santuokoje su atsakove A. S. C. ir laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 2 d. numato, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Minėto straipsnio 1 dalis numato, koks turtas pripažįstamas asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p. asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 17,93 kv. m ploto butą (duomenys neskelbtini), H. V. Ž. įgijo už savo asmenines lėšas ir aiškiai išreikšdamas valią įgyti minėtą turtą asmeninėn nuosavybėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad abu sutuoktiniai H. V. Ž. ir A. S. C. iš karto po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo 1998 m. spalio 28 d. pardavė jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 40000,00 Lt, ką patvirtina minėto buto pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 2-6635 (b.l. 10). Iš karto po buto (duomenys neskelbtini), buto pardavimo H. V. Ž. įsigijo savo vardu butą (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno nuo šio buto įsigijimo momento. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas už H. V. Ž. asmenines lėšas, gautas pardavus jam priklausiusią buto (duomenys neskelbtini), dalį. Iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. rugsėjo 30 d. pažymos apie asmens duomenis Nr. (29)4VV-2396 matyti, kad atsakovė A. S. C. iš karto po santuokos su H. V. Ž. nutraukimo 1998 m. lapkričio 25 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 16). Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė niekada nesinaudojo H. V. Ž. įsigytu butu, nežinojo apie jo įsigijimą ir nereiškė prieštaravimų dėl šio buto naudojimo išimtinai H. V. Ž. gyvenamajai patalpai. H. V. Ž. nuo šio buto įsigijimo momento valdė jį kaip vienintelis buto savininkas, atsakovė visiškai neįgyvendino savo kaip savininko teisių į minėtą butą ir nevykdė su minėto turto išlaikymu susijusių pareigų. Taigi H. V. Ž. nuo buto (duomenys neskelbtini), įsigijimo momento šį butą valdė kaip vienintelis savininkas, butą įgijo be atsakovės žinios išimtinai savo poreikių tenkinimui, minėto buto įgijimo momentu H. V. Ž. ir atsakovė kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio. Butas H. V. Ž. įgytas po teismo sprendimo dėl H. V. Ž. ir atsakovės santuokos nutraukimo. H. V. Ž. nuo šio buto įgijimo naudojo minėtą butą kaip savo būstą, atsakovė tam neprieštaravo. Taigi tokios aplinkybės liudija tiek H. V. Ž., tiek atsakovės valią minėtą butą įgyti H. V. Ž. asmeninėn nuosavybėn. Atsakovė raštu pareiškė, kad ji nereiškia pretenzijų dėl minėto buto ir pripažino, jog šis butas buvo įgytas jos buvusio sutuoktinio asmeninės nuosavybės teise. Todėl yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 7 p. numatytas pagrindas butą (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine H. V. Ž. nuosavybe.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini), yra registruotas H. V. Ž. nuosavybės teise, po jo mirties minėtas butas nebuvo padalintas, atsakovė nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo į jai priklausančią minėto buto dalį išdavimo. Vilniaus miesto dvidešimt trečiojo notarų biuro 2005 m. rugpjūčio 17 d. raštas (b.l. 15) bei Testamentų registro išrašas (b.l. 14) patvirtina, jog H. V. Ž. palikimą priėmė jo sūnus, t. y. ieškovas R. Ž. . Kadangi butas (duomenys neskelbtini), įgytas palikėjo H. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise, ieškovas, kaip H. V. Ž. palikimą priėmęs įpėdinis, turi teisę paveldėti visą šį butą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 2 d. numato, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Todėl ieškovo teisė paveldėti visą savo tėvo turtą ginama teismo tvarka pripažįstant minėtą butą asmenine palikėjo nuosavybe.

Kadangi ieškovas pagal įstatymą atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį, žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ieškovui išlaidos, taip pat procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti 17,93 kv. m ploto butą/patalpą-butą kambarį bendrabutyje, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine H. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Priteisti iš atsakovės A. S. C. valstybės naudai 200,0 Lt žyminio mokesčio, 160,00 Lt antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 8,85 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, viso 368,85 Lt (tris šimtus šešiasdešimt aštuonis litus, aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.