Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-313-201/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-10-25
Bylos Nr.
II-313-201/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01015-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Adolfina Simaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-313-201/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01015-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9; 21.10.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. spalio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Adolfina Simaitienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant asmeniui, kuriam paskirta administracinė nuobauda I. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. G., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR-N-10095-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu I. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. birželio 18 d., 17 val. 50 min., Statybininkų pr., Šilutės pl., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Land R. R. R. S. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodamas per sankryžą tiesiai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė savalaikio, išankstinio stabdymo, neleido užbaigti manevro kito automobilio vairuotojui sankryžoje sukančiam į kairę ir atsitrenkė į pastarojo vairuojamo automobilio puspriekabės galinę dalį, apgadintos dvi transporto priemonės (b. l. 7).

2018 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens I. G. skundas dėl 2018 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo, kuriuo jis nesutinka su minėtu nutarimu, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skundas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas savo veiksmuose nemato nei vieno ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų sudėties, nurodo, kad sankryžoje važiavo tiesiai degant žaliam šviesoforo signalui, nepersirikiavo, nekeitė važiavimo krypties, į priešpriešinę eismo juostą neįvažiavo, mobiliojo ryšio priemonėmis nesinaudojo. Pareiškėjas nurodo, jog nepažeidė KET 9, 127, 161 punktų reikalavimų. Įvažiavo į sankryžą degant leidžiamam šviesoforo signalui apie 30 km/h greičiu. Matomumas buvo geras, dar labiau mažinti greičio nebuvo jokių priežasčių. Žinodamas, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti, - ir lenkiančioms transporto priemonėms (KET 157 p.) bei lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms (KET 155 p.) jis niekaip negalėjo numatyti, kad iš priekio atvažiuojančios transporto priemonės vairuotojas staiga, dideliu greičiu suks į kairę ir užkirs jam važiuojamąją kelio dalį. Taigi, jis negalėjo iš anksto numatyti šios kliūties ir iš anksto sustabdyti savo vairuojamą automobilį ar kitaip išvengti susidūrimo. Taip pat pažymima, jog su priešais atvažiuojančia transporto priemone į sankryžą jie įvažiavo vienu metu degant žaliam šviesoforo signalui, todėl automobilio MAN vairuotojas manevrą - posūkį į kairę - turėjo pradėti tik praleidęs priešinga kryptimi tiesiai važiuojančias transporto priemones. Pabrėžia, kad į jo važiuojamąją kelio dalį automobilio MAN vairuotojas įvažiavęs nebuvo, todėl apie jo pirmenybę kirsti jo važiavimo kryptį, negali būti jokios kalbos. Po eismo įvykio automobilio MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vairuotojas sutiko su tuo, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles. Po ko jis, nenorėdamas kliudyti intensyviam eismui šioje sankryžoje, patraukė savo automobilį iš eismo įvykio vietos. Vėliau, telefonu pasitaręs galimai su įmonės vadovu, jis pradėjo neigti savo kaltę. Pareiškėjo įsitikinimu, jis jokių kelių eismo taisyklių nepažeidžiau, o eismo įvykį lėmė automobilio MAN vairuotojo neteisėti veiksmai ir jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba atsiliepimu nesutinka su I. G. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad I. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais įrodymais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti nutarimą nėra pagrindo (b.l. 30-31).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. G. palaikė pateiktą skundą jame išdėstytais motyvais ir pagrindais, prašė panaikinti 2018 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Paaiškino kad įvykio diena važiavo (duomenys neskelbtini) prospektą link sankryžos, degė žalias šviesoforas, į sankryžą įvažiavo tolygiu greičiu, priekyje matė atvažiuojantį sunkvežimį, jokių kitų kliūčių nebuvo, įvažiavo į sankryžą. Ir tada tiesiai prieš jį vilkikas pasuko į kairę iš priešpriešinės juostos, jis bandė stabdyti norėdamas išvengti susidūrimo, tačiau jo išvengti nepavyko. Jo greitis buvo maždaug apie 40 km/h. Vilkikas atvažiavo tiesiai prieš jį ir pasuko į kairę. Susidūrimas įvyko su puspriekabės priekiu. Abu jie įvažiavo į sankryžą tolygiai, stabdyti nereikėjo, nes jiems abiem degė žalias šviesoforo signalas. Vilkiko vairuotojas neįvertinęs situacijos sukosi į kairę. Su eismo schema nesutinka, nes vilkikas buvo patrauktas į šoną dar neatvykus policijos pareigūnams.

Byloje yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. G. 2018 m. birželio 18 d. policijos pareigūnui duotas paaiškinimas. Apklausiamas eismo įvykio dieną, I. G. paaiškino, kad, įvykio dieną apie 17.47 val. važiuojant automobiliu Land R. R. R. S., važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į sankryžą ((duomenys neskelbtini).), važiavimo kryptis į (duomenys neskelbtini)., važiavimo greitis 40-50 km/h. Sankryžoje kliūčių nebuvo, staiga jam iš kairės, priešpriešinės eismo juostos kelią užstojo sunkvežimis su puspriekabe. I. G. bandė išvengti susidūrimo stabdant ir sukant į kairę, tačiau susidūrimas įvyko I. G. vairuojamo automobilio priekine dalimi ir sunkvežimio puspriekabės dešiniu šonu. Jis per sankryžą važiavo tiesiai ir degant žaliam šviesoforo signalui, sunkvežimio vairuotojas sankryžoje pasuko į kairę, iš (duomenys neskelbtini).. Po susidūrimo sunkvežimis nuvažiavo iš susidūrimo vietos keleta metrų (duomenys neskelbtini). Kryptimi, po to dar kelis metrus nesulaukus policijos pareigūnų, nes galvojo, kad užstoja intensyvų eismą. Atvykęs policijos pareigūnas nubraižė netikslią įvykio schemą, nes sunkvežimis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. I. G. vairavo būdamas blaivus, mano kad įvykyje nėra kaltas. (b. l. 15).

Teismo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad važiavo į sankryžą ir kito priešais atvažiuojančio automobilio nematė, tik įpusėjęs manevrą jį pamatė atlekiantį dideliu greičiu link jo. Jis jau buvo pradėjęs suktis į kairę, kai atvažiavęs automobilis atsitrenkė į puspriekabę. Viskas įvyko labai greitai.

Byloje yra liudytojo V. S. 2018 m. birželio 18 d. policijos pareigūnui duotas paaiškinimas. Apklausiamas eismo įvykio dieną, V. S. paaiškino, kad įvykio dieną apie 17.50 val. vairavo transporto priemonę MAN (duomenys neskelbtini) su puspriekabe. (duomenys neskelbtini). Važiavo antra eismo juosta ir suko į kairę į Šilutės pl. Sukant į kairę tiesiai atvažiuojančių automobilių nebuvo. Baiginėjant manevrą pastebėjo jam iš dešinės atvažiuojantį dideliu greičiu automobilį, kuris net nestabdęs atsitrenkė į priekabos pirmą ašį puspriekabės gale. Mano, kad eismo įvykio metu yra nekaltas, nes jis baiginėjo manevrą, mano kad kitas vairuotojas kalbėjo telefonu, nes sakė po įvykio, kad jo net nematė. (b.l. 16)

Teismo posėdžio metu liudytojas M.B.paaiškino, kad gavo pranešimą apie įvykį, kur susidūrė lengvasis automobilis ir vilkikas su puspriekabe. Sunkvežimio vairuotojas paaiškino, kad jam pradėjus manevrą suktis į kairę jokio kito automobilio nebuvo priekyje. Tęsdamas manevrą, staiga iš priekio pamatė dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį jau būdamas pasukęs į kairę, kuris trenkėsi į puspriekabė dalį. Pasiteiravus to automobilio vairuotojas nurodė, kad jį akino saulė ir jis nematė vilkiko. Mano, kad lengvojo automobilio vairuotojas nepasirinko saugaus greičio ir nespėjo sustoti. Šiuo atveju vilkiko vairuotojas nepažeidė eismo taisyklių, nes vilkikas yra apie 10 metrų ilgio, buvo dienos metas, matomumas buvo geras. Atvažiuojantis priešpriešai vairuotojas turėjo numatyti visas aplinkybes, be to jis atsitrenkė į galinę puspriekabės dalį. Mano, kad lengvojo automobilio greitis buvo nesaugus, nustatyti jo nebuvo įmanoma, kadangi nebuvo stabdymo žymių.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. paaiškino, kad jis yra priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas. Įvykio dieną važiavo dar su keturiais asmenimis, pamatę įvykį sustojo kaip pareigūnai, pažiūrėti kas atsitiko. Pamatė, kad lengvasis automobilis įvažiavo į vilkiko puspriekabę. Tuomet vilkikas pajudėjo į priekį, kad atlaisvintų trečią juostą, nes ėmė formuotis transporto spūstys. Paaiškino, jog gerai pažįstą tą sankryžą, nes dažnai ja važiuoja. Jo nuomone, dėl įvykio kaltas vilkiko vairuotojas, kadangi jis važiavo iš šalutinio kelio ir turėjo praleisti važiuojantį tiesiai.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. Butkaus tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. birželio 6 d. 17.50 val. gautas pranešimas apie įvykusį eismo įvykį adresu (duomenys neskelbtini), kurio dalyviai nesutaria dėl kaltės. Nuvykus į įvykio vietą pastebėti susidūrę du automobiliai: MAN, v/n (duomenys neskelbtini) su puspriekabe ir Land Rover, v/n (duomenys neskelbtini) Man vairuotojas V. S. nurodė, kad sankryžoje suko į kairę nes iš priešpriešos tuo metu atvažiuojančių kitų automobilių, kuriuos jis turėtų praleisti, nebuvo, todėl įsitikinęs, kad tai daryti saugu jam bebaigiant manevrą sankryžoje, pastarasis pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį kitą automobilį, kuris trenkėsi į pastarojo vairuojamo vilkiko puspriekabės galinę dalį. Apklaustas automobilio Land Rover vairuotojas I. G. pripažino, kad jam artėjant prie sankryžos jį tuo metu akino saulė, todėl jis nematė per sankryžą važiavusio kito automobilio ir į jį atsitrenkė. Apžiūrėjus įvykio vietą nepastebėjo jokių Land Rover stabdymo žymių kas įrodo, kad pastarojo automobilio vairuotojas per sankryžą važiavo „aklai“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl tuo metu skaisčiai šviečiančios saulės vairuotojas nematė kas vyksta sankryžoje, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesiėmė savalaikio stabdymo dėl šių priežasčių atsitrenkė į vilkiko priekabės galinę dalį. Vairuotojas važiuodamas per sankryžą turėjo įvertinti savo važiavimo ir matyti per sankryžą jau važiuojantį didelį vilkiką kurio ilgis yra apie 18,5 m. ir jį matyti. o metu apgadintos dvi transporto priemonės. Pareigūno manymu dėl įvykusio eismo įvykio yra kaltas automobilio Land Rover vairuotojas I. G. kuris pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus. (b. l. 10).

Eismo įvykio vietos schema nustatyta, jog eismo įvykio data – 2018 m. birželio 18 d., 17.50 val. vieta – (duomenys neskelbtini), sankryža. Nustatyta, jog schemoje nurodyti duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje apgadinimus ir išsidėstymą po eismo įvykio (b. l. 11).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad automobiliui Land R. R. R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės puės žibintas. Automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekabos arba puspriekabės SHMITZ, valst. Nr. JV601 apgadintas galinis dešinys ratas, dešinės pusės puspriekabės apsauga (b. l. 12).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. ekspertizės aktu Nr. SPI-02(18) pateikta išvada, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. JV 601, vairuotojas prieš sukdamas į kairę privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir nepradėti posūkio į kairę manevro, jei tai priverstų važiuojančius priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę vairuotojus keisti judėjimo kryptį arba greitį. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Land R. R. R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. G. pastebėjęs, kad priešinga kryptimi važiuojanti transporto priemonė suka į kairę ir sudaro kliūtį, privalėjo stabdyti vairuojamą automobilį. Techniniu požiūriu nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Land R. R. R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas I. G. pagal saugaus eismo reikalavimus nebuvo įpareigotas leisti užbaigti manevrą (duoti kelią) sankryžoje sukančiam į kairę kito automobilio vairuotojui. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. JV 601, vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje ir sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Labiausiai tikėtina, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Land R. R. R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. G. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (b. l. 33-45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. G. skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu I. G. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnyje reglamentuota administracinė atsakomybė už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

I. G. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. birželio 18 d., 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Land R. R. R. S. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų atsargumo priemonių, važiuodamas per sankryžą tiesiai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesiėmė savalaikio, išankstinio stabdymo, neleido užbaigti manevro kito automobilio vairuotojui sankryžoje sukančiam į kairę ir atsitrenkė į pastarojo vairuojamo automobilio puspriekabės galinę dalį, apgadintos dvi transporto priemonės. (b. l. 7). Nutarimą priėmęs pareigūnas nustatė, jog aukščiau nurodytais veiksmais I. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 161 punktų reikalavimus.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – KET) (pažeidimo padarymo metu galiojusi taisyklių redakcija) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punkte nustatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 161 punkte nustatyta, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius.

Šioje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, abu vairuotojai į sankryžą įvažiavo esant leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui. I. G. neneigia, jog 2018 m. birželio 18 d., 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Land R. R. R. S. valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į eismo įvykį, tačiau tvirtina, kad dėl eismo įvykio kaltas vilkiko su puspriekabe vairuotojas, nes sukdamas į kairę nepraleido jo važiuojančio per sankryžą tiesiai. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu vilkiko vairuotojas būtų praleidęs priešprieša į sankryžą įvažiavusi ir važiavusį tiesiai Land Rover vairuotoją. V. S. paaiškino, kad sankryžoje jis suko į kairę, nes nematė jokio priešprieša atvažiuojančio automobilio ir pradėjo manevrą, po to staiga jis atlėkė dideliu greičiu, teigė jog viskas įvyko labai greitai. I. G. nurodė važiavęs sankryža tiesiai, nes degė žalias šviesoforas ir jokių kliūčių kelyje nesimatė. Tokie paaiškinimai tarpusavyje neprieštarauja, taip pat atitinka ir byloje esančioje eismo įvykio schemoje bei policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. KET 157 punkte imperatyviai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kurioje leidžiama lenkti – ir lenkiančioms transporto priemonėms. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas, pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamu atveju, kaip patvirtino policijos pareigūnas, matomumas buvo geras, buvo šviesus dienos metas, todėl teismo vertinimu vilkiko vairuotojas turėjo galimybę matyti priešprieša atvažiuojantį automobilį ir įvertinti situaciją, juolab darydamas manevrą į kairę ir žinodamas, kad vilkikas yra apie 10 metrų ilgio. V. S. pažeidė KET 157 punkto reikalavimus, nes susidariusioje eismo situacijoje, kai tiesiai keliu važiavusi I. G. transporto priemonė turėjo pirmenybę, V. S. to neįvertino, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių ir nepaisė šio jį įpareigojančio reikalavimo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai judančiai transporto priemonei, įvažiavo į sankryžą, nepasirinko saugios judėjimo trajektorijos, kur ir įvyko abiejų automobilių susidūrimas. V. S., būdamas transporto priemonės – vilkiko su puspriekabe, 10 metrų ilgio, vairuotojas, privalėjo judėti tik įsitikinęs, kad neatvažiuoja kitos transporto priemonės, tačiau turėdamas tokią galimybę, ja nepasinaudojo, todėl kilę padariniai, vilkiko puspriekabės ir lengvosios transporto priemonės apgadinimai buvo dėsningas jo padarytų KET pažeidimų rezultatas, o pažeidimai priežastiniu ryšiu buvo susiję su kilusiais padariniais. Tokia išvadą pagrindžia Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 24 d. ekspertizės akte Nr. SPI-02(18) pateikta išvada, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. JV 601, vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje ir sąlygojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimą. Labiausiai tikėtina, kad nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Land R. R. R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo I. G. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu (b. l. 42-47).

Taigi išanalizavus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, daroma pagrįsta išvada, kad pagrindine sąlyga eismo įvykio kilimui buvo vilkiko MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. JV 601 vairuotojo V. S. veiksmai. Byloje ištirtų įrodymų visuma paneigia skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos išvadą, kad I. G. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą, kurio metu buvo apgadinta vilkiko puspriekabė bei automobilis Land R. R. R. S..

Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad būtent I. G. vairuojamas automobilis Land R. R. R. S., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisykles, byloje nėra. Priešingai, ekspertizės akte konstatuota, jog pagrindine sąlyga įvykio kilimui techniniu požiūriu buvo automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe Schmitz, valst. Nr. JV 601 vairuotojo V. S. veiksmai veiksmai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažįstama, kad skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. liepos 31 d nutarimu I. G. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda nubaustas nepagrįstai, neįrodyta, kad I. G. padarė administracinį nusižengimą, todėl I. G. skundas tenkintinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. liepos 31 d. 30-ANR-N-10095-2018 panaikintinas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

I. G. skundą tenkinti.

Panaikinti 2018 m. liepos 31 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimą Nr. 30-ANR-N-10095-2018, kuriuo I. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda ir administracinio nusižengimo teiseną I. G. atžvilgiu nutraukti.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

TeisėjaAdolfina Simaitienė