Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR) duomenimis, UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vadovas (direktorius) A. J. per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 d. nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti JAR, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėn. nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „A“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas JAR ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės.

Tokiu būdu A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo 200 Eur iki 3000 Eur.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. J. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Paaiškino, jog dokumentų pateikimas VĮ Registrų centras yra pavėluotas. Teikia ne jis pats, todėl jo asmeninės kaltės kaip ir nėra, visą finansinę atskaitomybę pateikia ir tvarko UAB „Baltijos finansai“. Problemos prasidėjo tuomet, kai valstybės institucijos pradėjo taikyti elektroninį duomenų pateikimą ir sistemos, tuo metu, kai vyksta pateikimas, stringa. Tas pavėlavimas yra ne todėl, kad neturėjo laiko, o todėl, kad negalėjo to atlikti. Supranta, kad dalinė atsakomybė tenka jam, prašo skirti įspėjimą.

A. J. savo paaiškinime nurodė, kad per teisės aktuose numatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio laiku, kadangi buhalterinius klausimus sprendžia įmonė UAB „B“, su kuria sudaryta sutartis (b. l. 2).

Nors A. J. kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2019 m. rugsėjo 26 d. išplėstinis išrašas su istorija, iš kurio matyti, kad nuo 2008 m. rugsėjo 23 d. UAB „A“ vadovo pareigas eina A. J., o finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus buvo pateikti tik 2019 m. liepos 26 d. (b. l. 3-10); UAB „B“ direktorės I. L. paaiškinimas (b. l. 11).

A. J. teismo posėdyje nurodyti argumentai, kad jis kaltas tik iš dalies, nes finansinės atskaitomybės dokumentus rengia ir teikia pasamdyta įmonė, nėra pagrįsti. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Juridinio asmens finansinių atskaitomybės dokumentų parengimo ir pateikimo pareigos pardavimas kitam asmeniui neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo pareigos užtikrini, kad finansinės atskaitomybės dokumentai būtų pateikti laiku. Būtent jis turi imtis visų būtinų priemonių, kad finansinės atskaitomybės dokumentuose pateikta informacija teisinga ir pateikta per įstatyme numatytus terminus, tame tarpe ir kontroliuoti ar jo paikėti asmenys laiku atlieka jiems pavestas funkcijas. Teiginiai, kad dokumentai nebuvo pateikti dėl elektroninės sistemos sutrikimų, nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, įstatymas numato kad finansinės atskaitomybės dokumentai turi būti pateikti per 30 dienų nuo jų patvirtinimo visuotiniame akcininkų susirinkime (CK 2.66 straipsnio 4 dalis, ABĮ 58 straipsnio 3 dalis ir Nuostatų 120, 123 ir 127 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad A. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog nenustatyta A. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį bei tai, kad aptarti dokumentai, nors ir pavėluotai, tačiau buvo pateikti, taip pat į tai, kad duomenų apie A. J. baustumą ar teistumą byloje nėra.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė apsiriboti įspėjimu, tačiau ši nuobaudos rūšis ANK 223 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta. Be to, pažymėtina, kad nenustatyta A. J. atsakomybę lengvinančių ar kitų ypatingų aplinkybių. A. J. nurodytos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, A. J. skirtina ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas lygus sankcijoje numatytam minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19106119365. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.