Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. A. 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje tyčia smurtavo G. Z. atžvilgiu, o būtent sudavė jam ranka vieną kartą į krūtinę, dėl ko G. Z. galva atsitrenkė į sieną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam G. Z. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų krūtinės vidurinėje dalyje, pakaušio dešinėje pusėje.

Kaltinamasis E. A. kaltę pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, kaltinamasis nurodė, kad jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), penktame namo aukšte. Nukentėjusysis G. Z. yra jo kaimynas, gyvena gretimame bute. Kaltinamasis į daugiabutį (duomenys neskelbtini) atsikraustė gyventi prieš ketverius metus. Nuo tada prasidėjo nesutarimai su kaimynu G. Z. dėl pastarojo bute nuolat keliamo triukšmo. Kaltinamasis dėl to ne kartą kvietė policijos pareigūnus, bet situacija nesikeitė. 2020 m. rugsėjo 4 d. naktį iš G. Z. buto vėl buvo girdimas triukšmas, tai trikdė kaltinamojo ir jo šeimos narių poilsį, todėl kaltinamasis keturis kartus kvietė policijos pareigūnus, bet G. Z. jų neįsileido. Triukšmas liovėsi tik apie 4 val. Kaltinamasis pyko dėl kaimyno G. Z. elgesio, todėl kai kitą dieną apie 10 val. jis namo laiptinėje sutiko G. Z., lipantį laiptais į viršų, kaltinamasis nesusivaldė ir rankos delnu pastūmė G. Z. į krūtinę, nuo ko šis atsitrenkė galva į laiptinės sieną. Kaltinamasis neneigia, kad nuo tokių jo veiksmų nukentėjusysis galėjo patirti sužalojimus. Suvokia, kad pasielgė negerai, dėl to gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, kuriuos teismas, esant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, ištyrė sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 12.23–12.26 val. priimtas G. Z. pareiškimas dėl to, kad tą pačią dieną apie 10 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje kaimynas kumščiu kirto jam vieną kartą į krūtinę, dėl ko jis jautė fizinį skausmą. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tikslinantis pareiškime nurodytas aplinkybes, G. Z. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. jis sugrįžo iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ir laiptinėje, užlipęs į trečią aukštą, sutiko kaimyną, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kitų jo duomenų nežino, nes jis neseniai atsikraustęs ir su juo nebendrauja. Kaimynas, nieko nesakęs, kumščiu trenkė jam vieną kartą į krūtinę. Smūgis buvo labai stiprus, jis jautė fizinį skausmą. Sudavęs smūgį, kaimynas nusileido laiptais žemyn, o jis užlipo į viršų. Jis su kaimynu nekonfliktuoja ir nežino, kodėl šis sudavė jam. Anksčiau buvo pasakęs kaimynui, kad reikia plauti laiptinę, galimai jam tai nepatiko (b. l. 1–5).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis G. Z. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. grįžo į namus iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus. Laiptinėje, lipdamas laiptais į viršų, sutiko kaimyną, kuris lipo žemyn. Jiems prasilenkiant, kaimynas kumščiu sudavė jam vieną smūgį į krūtinę. Jis dėl suduoto smūgio galva atsitrenkė į laiptinės sieną. Po smūgio jautė skausmą. Kaimynas pasišalino, o jis iškart iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 13–14, 17–18).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje; tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 27–31).

Specialisto išvadoje Nr. G774/2020 (06) nurodyta, kad nukentėjusiajam G. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos krūtinės vidurinėje dalyje, pakaušio dešinėje pusėje; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; sužalojimai padaryti ne mažiau dviem trauminiais poveikiais; tiek sužalojimų visuma, tiek kiekvienas sužalojimas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 46).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. Z. atpažino kaltinamąjį E. A. kaip savo kaimyną, sudavusį jam smūgį kumščiu į krūtinę (b. l. 47–55).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, konstatuoja, kad kaltinimas E. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis E. A. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį G. Z.. Fizinis smurtas pasireiškė smūgio ranka sudavimu G. Z. į krūtinę, dėl ko jis galva atsitrenkė į sieną. Dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų kilo padariniai – nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jam sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis teisme pripažino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį jis panaudojo tyčia, dėl asmeninių paskatų, nukentėjusysis jam realios grėsmės nekėlė. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamojo E. A. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. A. nurodė, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju G. Z., jo atsiprašė ir savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Tai, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju, patvirtina ir nukentėjusiojo G. Z. 2020 m. lapkričio 17 d. rašytinis pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad kaltinamasis E. A. atlygino jam padarytą žalą ir jis kaltinamajam pretenzijų neturi (b. l. 114).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl žalos atlyginimo, 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. A. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, šios aplinkybės pripažįstamos atsakomybę lengvinančiomis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. E. A. teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b. l. 74–75); administracine tvarka baustas tik vieną kartą, paskirtą baudą sumokėjo, jo padarytas nusižengimas nebuvo grubus (nustatyto greičio viršijimas) (b. l. 78). Kaltinamasis dirba, turi šeimą, išlaiko tris nepilnamečius vaikus (b. l. 72, 76). Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį prieš ir po nusikaltimo padarymo, sprendžia, kad E. A. pavojingi ir įstatymo draudžiami veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo atsitiktiniai, nulemti laikino emocijų proveržio, kaltinamajam toks jo elgesys nėra tipinis. Pripažintina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis E. A. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, yra visos įstatymo numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju G. Z., ir baudžiamąją bylą nuosprendžiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Pagal BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi, ir BK 38 straipsnio pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Klausimą – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę, teismas svarsto, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. A. padarė smurtinį nusikaltimą, kuriuo pasikėsino į kito žmogaus sveikatą. Įvertinus nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus, atgrasyti nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, tikslinga paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pagal BK 71 straipsnio 1 dalį teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę bei šeiminę padėtį, skirtina minimali 5 MGL dydžio (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant trijų mėnesių terminą šiai įmokai sumokėti (BK 71 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti E. A. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio, t. y. 250,00 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad ši įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor banke, gavėjas – LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas – 188604955, mokėjimo paskirtis – vardas, pavardė, asmens kodas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

1) jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas,

2) jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.