Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje, kurioje tenkintas A. G. skundas dėl 2017 m. kovo 28 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija/Institucija) vyriausias specialistas 2017 m. vasario 24 d. A. G. (toliau – pareiškėjui) surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalyje, jame nurodęs, kad 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo, atlikto (duomenys neskelbtini), žemės sklypuose (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) metu, buvo nustatyta, kad pastatai: 1. Veterinarijos sanitarijos praleidėjas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 2. Katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita; 3. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 4. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 5. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - žemės ūkio; 6. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 7. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 8. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 9. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 10. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 11. Inkubatorius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų); 12. Paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis - kita (fermų), priklausantys ŽŪB „V“, yra naudojami ne pagal paskirtį: pastatuose (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) yra vykdoma autoservisų veikla; pastatuose (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) yra įrengti transporto priemonių laužynai, teikiamos transporto priemonių remonto paslaugos, prekiaujama naudotomis automobilių dalimis, gaminami baldai, klijuotos medienos gaminiai, žaliuzės ir kt. gaminiai, vykdoma žuvų rūkymo veikla, vykdomos prekybos bei sandėliavimo veiklos, taip pat kitokios gamybinio bei komercinio pobūdžio veiklos. Tuo ŽŪB „V“ direktorius A. G. neužtikrino, kad išvardinti pastatai būtų naudojami pagal nustatytą bei įregistruotą paskirtį ir pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.18 punkto reikalavimus, numatančius, kad kitos (fermų) paskirties pastatai – pastatai galvijams, gyvuliams, paukščiams auginti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršides, paukštides ir kita) bei Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (Nr. I-1240) 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei Statybos techninio reglamento STR1.0103:2017 ,,statinių klasifikavimas“ 7.18 punkto reikalavimus. 2017 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo Tadeušo Buiko nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 141 eurų baudą.Nesutikdamas su šiuo nutarimu A. G. pateikė skundą Vilniaus rajono apylinkės teismui. Skunde prašė panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir bylą grąžinti institucijai iš naujo tirti. 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutartimi tenkino A. G. skundą ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikino ir perdavė bylą institucijai tirti iš naujo.

Apeliacinio skundo argumentai

Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują nutarimą byloje – pareiškėjo A. G. skundo netenkinti.Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino procesinės bei materialinės teisės normas. Apylinkės teismas neteisingai pritaikė šioje byloje Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Surašant administracinių nusižengimų protokolą ir skiriant nutarimą pagal naują ANK Administracija vadovavosi Lietuvos Respublikos ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 3 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pažymi, kad pagal seną Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK) 189² straipsnio 1 dalį numatyta minimali sankcija yra nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių, o pagal naują ANK 359 straipsnio 1 dalį numatyta minimali sankcija yra nuo vieno šimto keturiasdešimt eurų. Todėl Administracija pagrįstai taikė naujojo ANK normas tiek surašant Protokolą, tiek priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje.Nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad „Institucijos priimtame skundžiamame nutarime ir patikrinimo akte Nr. 242 bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pateiktoje byloje Nr. ANK-47/17 skiriasi duomenys, kokiose konkrečiai statiniuose buvo nesilaikyta naudojimo paskirties ir kokiais įrodymais tai buvo nustatyta“. Taip pat teismas pastebėjo, kad dėl dviejų pastatų akte Nr. 242 (eilės Nr. 14, 23) iš vis nėra minima, kad juose buvo nustatyti naudojimo paskirties pažeidimai. Aprašomosios patikrinimo akto dalies 3 p. naudojami tiek pastatų eilės numeriai atitinkantys statinio techninės priežiūros patikrinimo akto 1 p. statinių numeracijai, tiek pastatų komplekso statinių išsidėstymo schemoje suteikti korpusų numeriai ir raidės, kuriais pastatai buvo (yra) pažymėti. Patikrinimo akte Nr. 242 (eilės Nr. 14 (9 korpusas), 23 (10 korpusas) (korpusų išdėstymo schemos pridėtos byloje) įvardyti pastatai paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat įrašyti administracinių nusižengimų protokole ir apskųstame nutarime. Teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir konstatavo, kad tyrimas atliktas neišsamiai, nutarimas priimtas administracinio nusižengimo protokolo, kuris turi esminių trūkumų, pagrindu. Teismas pats konstatuoja, kad šiam teisės pažeidimui (statinių naudojimui ne pagal paskirtį) konstatuoti užtenka vien nustatyti objektyvų faktą, jog statinio naudotojas naudoja statinį (jo patalpas) ne pagal paskirtį. Pažymėtina, kad ginčo, jog patikrinimo metu 2016 m. lapkričio 22 d. nustatyta, kad statiniai naudojami ne pagal paskirtį, nėra. Ginčas šioje byloje, kilo dėl to, kad Administracija nesutiko stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo. Nors teismas patenkino A. G. skundą, tačiau visiškai nepasisakė dėl skundo pagrindo, t. y. administracinio nusižengimo bylos stabdymo.Nesutinka, su teismo pozicija, kad atsiliepime nurodyta, jog „iš esmės, priimant nutarimą tik trijuose pastatuose, t. y. katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pakeista nebuvo ir per bylos nagrinėjimą tą patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta“. Atsiliepime buvo teigiama, kad tik trijuose pastatuose (veterinarijos sanitarijos praleidėjas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl kito žemės sklypo savininko veiksmų (neveikimo) statinių paskirtis nebuvo pakeista, bet nusižengimas dėl netinkamos paskirties užfiksuotas dvylikoje pastatų. O pastatų katilinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis pakeista nebuvo ir per bylos nagrinėjimą tą patvirtinančių įrodymų nebuvo pateikta. Apeliantui nėra suprantama apylinkės teismo pozicija, kad „2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo akte Nr. 242 reikalavimų grafoje yra nurodoma, kad ŽŪB „V“ turėtų spręsti paskirties keitimo klausimą ir kad byloje pateikti duomenys įrodo, kad šie klausimai įmonės buvo sprendžiami, didžiajai daliai statinių paskirtis yra pakeista, dėl kitų procesas vyksta apeliacinėje teismų instancijoje, todėl tiriant įvykį į tai taip pat turėtų būti atsižvelgta“. Apeliantas pažymi, kad patikrinimo metu 2016 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyta, kad įmonės pastatai naudojami ne pagal paskirtį. Per administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą 2017 m. kovo 28 d. buvo atsižvelgta į tai, kad 2017 m. ŽŪB „V“ dalies žemės ūkio pastatų paskirtį pakeitė į gamybos, pramonės (to įrodymus, VĮ Registrų centro išrašus, pateikdama prieš bylos nagrinėjimą), t. y. 1. paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 2. paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3. paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4. paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). paukštidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6. inkubatorius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurių paskirtis – kita (fermų), pakeista į gamybos pastatų, kurių paskirtis gamybos pramonės. Todėl remiantis ANK 35 straipsnio 2 dalimi, ši faktinė aplinkybė buvo pripažinta kaip lengvinanti ir A. G. buvo skirta artima minimaliai 141 eurų bauda.Teismas nustatė, kad nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ANK 646 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Teismas nustatydamas apskundimo terminą nuo nutarties paskelbimo, jį nepagrįstai sutrumpino.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. G. atstovas advokatas S. Aviža (pareiškėjas) prašo apelianto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.Atsiliepime nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl veikos perkvalifikavimo Administracija skunde netinkamai ir subjektyviai aiškino Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo nuostatas (toliau - „ANKPĮĮTĮ“). Nagrinėjamo ginčo atveju ATPK 189² straipsnyje numatyta veika atitinka ANK 359 straipsnyje numatytą veiką, o baudą užtraukia Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį. Už minėtą pažeidimą ATPK bauda numatyta nuo 144,00 eurų iki 1.448,00 eurų, o ANK nuo 140,00 eurų iki 1.500,00 eurų. Nors ANK numatyta minimali bauda yra švelnesnė nei ATPK, ANK minimalios ir maksimalios baudos vidurkis yra daugiau nei dešimt eurų didesnis nei ATPK numatytos baudos vidurkis, tai yra, ANK numatytos baudos vidurkis yra 820,00 eurų, o ATPK numatytas vidurkis 796,00 eurų. Taigi pagal ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą Administracija priimdama ginčijamą 2017 m. kovo 28 d. nutarimą, turėjo vadovautis tariamo pažeidimo įvykdymo metu galiojusių įstatymų ir poįstatyminių aktų normomis.Atsiliepime pažymi, kad nagrinėjamo ginčo atveju ginčas kilo ne dėl to, kad Institucija nesutiko stabdyti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo, o dėl to, kad priimant ginčijamą nutarimą kiekvienu konkrečiu atveju turėjo būti aišku, koks pastatas turi būti naudojamas kokiai paskirčiai ir koks pastatas kokiai paskirčiai faktiškai naudojamas. Ginčijamame Institucijos nutarime bendrai aprašytas pastatų kompleksas, neišskiriant atskirų pastatų tariamo naudojimo ne pagal paskirtį. Patikrinimo aktas nėra administracinio nusižengimo protokolas, dėl ko faktiškai svarbu vertinti, kas nurodyta 2017 m. vasario 24 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)ir pareiškėjo skundžiamame 2017 m. kovo 28 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo protokole turi būti pateikiamas aiškus kaltinimas pagal inkriminuojamosios teisės normos dispoziciją, nes administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo protokolas yra ypatingą svarbą turintis dokumentas, kuriuo pradedamas procesas dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo bei suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę gintis nuo jam reiškiamo konkretaus kaltinimo, o tai daryti įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo protokolo galima aiškiai suvokti už kada ir kokią konkrečiai padarytą veiką norima taikyti administracinę atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad apygardos teismas nagrinėdamas apeliacinius skundus dėl teismo nutarimų (nutarčių), priimtų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose, tikrina ne tik apylinkės teismo nutarimo (nutarties), bet ir institucijos priėmusios nutarimą byloje pagrįstumą ir teisėtumą.Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 22 d. patikrinimo metu ŽŪB „V“ nuosavybės teise priklausantys 12 pastatų buvo naudojami ne pagal paskirtį. Dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. skundu prašydamas panaikinti Institucijos 2017 m. kovo 28 d. nutarimą prašė teismo jį naikinti ir grąžinti bylą institucijai. Iš skundo motyvų matyti, kad A. G. laikė, jog Institucija turėjo stabdyti bylos tyrimą ir nagrinėjimą iki teisme bus išspręstas civilinis ginčas tarp ŽŪB „V“ ir G. P. dėl leidimo keisti pastatų paskirtį be žemės sklypo savininko G. P. sutikimo. Vilniaus rajono apylinkės teismas tenkino skundą ir nurodė, kad yra nustatyti administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, dėl kurių administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kliudoma pilna apimtimi pasinaudoti teise į gynybą ir taip apsunkinamas bylos nagrinėjimas teisme. Pirmosios instancijos teismas nutartimi naikindamas nutarimą ir grąžindamas institucijai ją tirti iš naujo nurodė, kad byloje tyrimas atliktas neišsamiai, administracinių nusižengimų protokolas turi esminių trūkumų, kurių teismas negali pašalinti, turi būti atlikti papildomi veiksmai, surinkta papildoma medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmos instancijos teismo argumentais ir juos papildo.Apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad tirdama administracinių nusižengimų bylą, surašydama protokolą ir priimdama nutarimą institucija tinkamai neištyrė bylos aplinkybių ir neįvertino įrodymų. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tai reiškia, kad institucija (jos pareigūnas) tirdama ir nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą privalo objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti administracinėn atsakomybėn tik kaltus asmenis. To šioje byloje institucija nepadarė.Apygardos teismas pažymi, kad išnagrinėjus apeliacinį skundą ir byloje esančius duomenis kyla abejonės dėl administracinio nusižengimo subjekto šioje byloje. Administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį numatyta pastato naudotojui. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 73 dalyje (veikos nustatymo metu galiojusi redakcija) numatyta, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu. Statybos įstatymo 40 straipsnyje (veikos nustatymo metu galiojusi redakcija) numatytos statinių naudotojų pareigos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką. Nagrinėjamu atveju statiniai nuosavybės teise priklauso Vilniaus rajono žemės ūkio bendrovei „V“, tačiau ji pastatus yra išnuomojusi skirtingiems asmenims, kurie juose vykdo komercinę veiklą. Institucijos surinktoje bylos Nr. ANK-47/17 medžiagoje esančiose nuomos sutartyse tarp ŽŪB „V“ ir juridinių asmenų nurodyta, kad nuomotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymas, bendrovės įstatais išnuomoja nuomininkui tam tikros paskirties pastate esančias patalpas, įmonės reikmėms, o nuomininkas privalo patalpas naudoti tik pagal tiesioginę paskirtį, nurodyta sutartyje, griežtai laikantis šios paskirties patalpoms keliamų sandėliavimo, priešgaisrinės apsaugos, higienos bei gamtosaugos taisyklių reikalavimų. Taigi, Institucija turi nustatyti ir pagrįsti, kas šiuo atveju turėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už ginčo pastatų naudojimą ne pagal paskirtį.Be to, sprendžiant veikos kvalifikavimo klausimą būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo padaręs administracinį nusižengimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik pagal veikos padarymo metu galiojusį įstatymą. Jei bylos nagrinėjimo metu įstatymas yra pasikeitęs, turi būti taikomas švelnesnę atsakomybę numatantis įstatymas. Pagal ANKPĮĮTĮ 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau nei 10 eurų mažesnis negu ATPK. Šiuo atveju inkriminuojama veika padaryta galiojant ATPK, kurio 189² straipsnio 1 dalis atitinka ANK 359 straipsnio 1 dalį. ATPK 189² straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sankcijos vidurkis daugiau kaip 10 eurų mažesnis už ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijos vidurkį, todėl ankščiau galiojusi norma yra švelnesnė, negu ANK atitinkama norma. Taigi, Institucija, tirdama bylą ir spręsdama klausimą dėl asmenų patraukimo atsakomybėn, turi atsižvelgti į nurodytus argumentus.

Remiantis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, kad 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinio skundo netenkinti ir palikti 2017 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.