Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Raminta Liubinienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintą prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. K., V. K., antstolis Darius Jonaitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis pateikė teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (registracijos Nr. DOK-57560).

Byla dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas prašymas tenkinamas.

Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolio Dariaus Jonaičio kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal išieškotojo 2022 m. gegužės 2 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti V. K. vaikų išlaikymo išmokų skolininko skolą priverstine tvarka. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis 2021 m. gegužės 14 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštuotas V. K. ir D. K. priklausantis turtas: 5397/20000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis 2022 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti išieškotojo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis 2025 m. vasario 21 d. priėmė turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto dalies nustatymo, kuriuo nutarė pasiūlyti skolininkui bei jo turto bendrasavininkei D. K. pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Iki 2025 m. kovo 25 d. skolininkas bei jo bendrasavininkė duomenų apie turto padalijimą patvirtinta tvarka nepateikė. Antstolis 2025 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo galimybių, pasiūlė išieškotojui iki 2025 m. balandžio 25 d. kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojas, nepraleisdamas nustatyto termino, kreipėsi su patikslintu prašymu į teismą.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Išieškotojo reikalavimu teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 2, 4 dalys). Nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė antstoliui susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kito bendraturčio susitarimu, todėl skolininko turto dalis nustatytina teismo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad V. K. ir D. K. priklauso 5379/20000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šis turtas įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-263-213/2010 nutraukė V. K. ir D. K. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Teismas minėtu sprendimu išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, tačiau bendro turto padalijimo klausimai byloje nebuvo sprendžiami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.100 straipsnio 4 punktas numato, kad nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015, 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad, nutraukus suinteresuotų asmenų V. K. ir D. K. santuoką, jų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turtas tapo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos.

Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, vadovaujasi CK ketvirtosios knygos normomis. Kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai paprastai konkrečios bendraturčių dalys būna nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra pateikta duomenų apie V. K. ir D. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimą, taip pat nėra pateikta duomenų, jog vieno iš jų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, kad prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, išieškotojo reikalavimas atitinka bendrasavininkų turto lygių dalių principą, todėl prašymas yra tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkui V. K. priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su D. K. sudaro ½ dalis iš 5397/20000 dalių gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 667 straipsnis).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jos skolininkas nedirba, turi nekilnojamojo turto, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise: 16/140 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5379/40000 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto, tačiau įvertinus minėto turto vidutinę rinkos vertę (5 356,37 Eur), išieškomos skolos dydį (20 517,61 Eur), atsižvelgiant į tai, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nepakanka skolai padengti, yra pagrindas nustatyti jam priklausančią turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Teismas taip pat pažymi, kad įvertinus išieškomos skolos pobūdį – vaikų išlaikymo išmokų skola, laikytina, kad tai yra asmeninė skolininko prievolė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 667 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslintą prašymą.

Nustatyti, kad skolininkui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje su D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalis iš 5397/20000 dalių gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties nuorašą siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.