- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 3K-3-471/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dangutė Ambrasienė (pirm.), Gintaras Kryževičius, Algis Norkūnas (pran.)
- Pareiškėjas
- L. M.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Gintaro Kryževičiaus ir Algio Norkūno (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Teisingumo ministras 2008 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu paskyrė antstolę Brigitą Palavinskienę pavaduoti antstolį Vytenį Stungurį jo įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu iki galės atlikti antstolio funkcijas. Išieškotojas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdyba antstoliui V. Stunguriui 2008 m. gruodžio 22 d. pateikė vykdyti Vilniaus miesto VPK Migracijos skyriaus nutarimą dėl 2000 Lt baudos išieškojimo iš L. M. . Pareiškėjas L. M., gavęs V. Stungurį pavaduojančio antstolio padėjėjo Armino Naujokaičio pasirašytą siūlymą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas, skundu dėl antstolio veiksmų prašė įpareigoti antstolį V. Stungurį ir jo padėjėją A. Naujokaitį nutraukti vykdomąją bylą bei ją grąžinti išieškotojui. Pareiškėjo nuomone, sustabdžius antstolio V. Stungurio įgaliojimus, nei jis pats, nei jį pavaduojantis antstolis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų pagal vykdomąjį dokumentą, gautą po antstolio įgaliojimų sustabdymo momento.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 21 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalį pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Teisingumo ministro įsakymu antstolei B. Palavinskienei pavesta administruoti antstolio V. Stungurio kontorą (bylas), perimti šio antstolio vykdomąsias bylas bei atlikti visas šio antstolio funkcijas, taip pat ir darbdavio. 2008 m. gruodžio 22 d. siūlymą skolininkui susimokėti baudą ir vykdymo išlaidas pasirašė pavaduojančiojo antstolio padėjėjas A. Naujokaitis. Pavaduojančiajai antstolei buvo perduotos ne tik vykdomosios bylos, bet ir antstolio V. Stungurio, kaip darbdavio, funkcijos, todėl pareiškėjo teiginys, kad vykdymo veiksmus atliko tam įgaliojimų neturintis asmuo, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais ir papildomai nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog antstolė B. Palavinskienė privalėjo tęsti vykdymo veiksmus tik neužbaigtose vykdomosiose bylose, kurios buvo pradėtos vykdyti iki 2008 m. rugpjūčio 14 d., yra nepagrįstas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas, įgyvendinamas būtent vykdant sprendimą. 2008 m. gruodžio 22 d. pateikus vykdyti nutarimą dėl baudos išieškojimo antstoliui V. Stunguriui, kurio įgaliojimai buvo sustabdyti, jį pavaduojanti antstolė pagrįstai ėmėsi vykdymo veiksmų ir užtikrino praktinį sprendimo įvykdymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: pripažinti antstolio V. Stungurio ir antstolio padėjėjo A. Naujokaičio veiksmus vykdomojoje byloje neteisėtais bei įpareigoti juos nutraukti vykdomąją bylą Nr. 01/08/01829 ir grąžinti ją išieškotojui. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. priimtą nutartį civilinėje byloje R. T. v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-3-390/2007, kuria rėmėsi pareiškėjas. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta pavaduojančiojo antstolio pareiga tęsti pavaduojamojo antstolio veiklą ir vykdymo veiksmus neužbaigtose vykdomosiose bylose savarankiškai bei per pavaduojamojo antstolio kontoros darbuotojus. Kasatoriaus nuomone, pagal šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, po antstolio V. Stungurio įgaliojimų sustabdymo vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš kasatoriaus negalėjo būti paskirta vykdyti antstoliui V. Stunguriui, o antstolė B. Palavinskienė negalėjo jos perimti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą antstolis V. Stungurys prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir savo prašymą grindžia taip:
Šalies argumentai
Kasatorius neteisingai interpretuoja jo nurodytoje nutartyje kasacinio teismo padarytas išvadas. Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta pavaduojančiojo antstolio pareiga tęsti pavaduojamojo antstolio veiklą. Be to, turi būti užtikrintas antstolio veiklos tęstinumas. Atsisakymas priimti antstoliui pateiktus vykdomuosius dokumentus pažeistų išieškotojų ir antstolio, negalinčio vykdyti funkcijų, teises ir interesus, neužtikrintų antstolio veiklos tęstinumo. Išieškotojui pateikus vykdyti nutarimą antstolio įgaliojimų stabdymo laikotarpiu, jį pavaduojanti antstolė ir antstolio padėjėjas pagrįstai ėmėsi vykdymo veiksmų, įgyvendindami Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostatas ir CPK 18 straipsnyje įtvirtintą nutarimo privalomumo principą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl antstolio pavadavimo sąvokos
Antstolio įgaliojimų įgijimo, sustabdymo ir pasibaigimo tvarką, antstolio profesines teises ir pareigas, kitus su antstolių veikla susijusius santykius reglamentuoja Antstolių įstatymas (Antstolių įstatymo 1 straipsnis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, spręsdami jų veikloje iškylančius klausimus, vadovaujasi šiuo įstatymu, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Pavaduojamojo ir pavaduojančiojo antstolių teisinę padėtį reglamentuoja Antstolių įstatymo 36 straipsnis, todėl pavaduojantysis antstolis, spręsdamas kaip tinkamai vykdyti jam pavestas pavadavimo funkcijas, visų pirma vadovaujasi šio straipsnio normomis. Antstolių įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pavaduojamasis antstolis jo pavadavimo laikotarpiu negali atlikti jokių antstolio funkcijų bei teikti kitų šiame įstatyme numatytų paslaugų, o to paties straipsnio 5 dalyje – kad pavaduojantysis antstolis administruoja antstolio kontorą, atlieka visas darbdavio bei antstolio funkcijas taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Šios dvi normos susietos funkciniu ryšiu – Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalies nuostata pašalina antstolio funkcijų (vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kt.) atlikimo sutrikdymo galimybę dėl 3 dalyje nustatyto draudimo. Šios normos sudaro vientisą sistemą, reglamentuojančią antstolio, dėl kokių nors priežasčių negalinčio atlikti savo funkcijų, įgaliojimų jas atlikti perleidimą kitam antstoliui. Įtvirtinęs tokį teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas užtikrino, kad vykdomųjų dokumentų vykdymas, kitų antstolio funkcijoms priklausančių veiksmų atlikimas ir antstolių kontoros veikla nesutriks antstoliui laikinai negalint atlikti savo funkcijų.
Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamoje nutartyje išdėstyta teismo pozicija, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimu 2007 m. spalio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. T. v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-3-390/2007. Šioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta pavaduojančiojo antstolio pareiga tęsti pavaduojamojo antstolio veiklą. Dėl to pavaduojantysis antstolis savarankiškai ir per pavaduojamojo antstolio kontoros darbuotojus privalėjo tęsti vykdymo veiksmus neužbaigtose vykdomosiose bylose. Antstolio veiklos tęstinumas reiškia, kad toliau galioja antstolio kontoros darbuotojų darbo sutartys, taip pat pavaduojamojo antstolio padėjėjams skirti pavedimai iki kol šiuos pavedimus atšauks pavaduojantysis antstolis. Kasatoriaus nuomone, pavaduojantysis antstolis turi teisę perimti ir atlikti vykdymo veiksmus tik tose vykdomosiose bylose, kurios buvo pradėtos iki pavaduojamojo antstolio įgaliojimų sustabdymo, o nuo sustabdymo momento vykdomieji dokumentai turi būti perduodami vykdyti ne pavaduojančiajam, bet kitiems antstoliams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nei iš Antstolių įstatymo 36 straipsnio, nei iš nurodyto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo nėra pagrindo padaryti kasatoriaus nuomonę atitinkančią išvadą.
Pirma, kasatoriaus nuomonę atitinkanti nuostata nėra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme. Priešingai - Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pavaduojantysis antstolis atlieka visas pavaduojamojo antstolio funkcijas, administruodamas jo kontorą, pasitelkdamas jo darbuotojus taip, kaip tai būtų daręs pavaduojamasis antstolis. Kasacinis teismas suformulavo pavaduojamojo antstolio veiklos tęstinumo principą. Jis reiškia, kad Antstolių įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta pavaduojančiojo antstolio pareiga tęsti pavaduojamojo antstolio veiklą, kuri vykdoma tęsiant vykdymo veiksmus neužbaigtose vykdomosiose bylose savarankiškai ir per pavaduojamojo antstolio kontoros darbuotojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-3-390/2007). Pažymėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisakė apie vykdymo veiksmus neužbaigtose vykdomosiose bylose, nes išnagrinėtoje byloje buvo keliamas klausimas dėl pavaduojančiojo antstolio veiksmų teisėtumo būtent neužbaigtoje vykdymo byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje nutartyje kasacinis teismas nepasisakė dėl vykdymo veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo kitose vykdomosiose bylose.
Antstolio pavadavimui taikomas pavaduojamojo antstolio veiklos tęstinumo principas reiškia tai, kad yra tęsiama ir vykdoma antstolio kontoros veikla – tęsiami ir atliekami vykdymo veiksmai jau gautose ir (ar) pradėtose bylose, taip pat priimami vykdyti nauji vykdomieji dokumentai, nes pavaduojantysis antstolis turi toliau atlikti pavaduojamojo antstolio funkcijas. Šios veiklos vykdymas užtikrinamas toliau veikiant antstolio kontorai, dirbant jos darbuotojams, naudojant šios kontoros išteklius (sąskaitas ir kt.).
Antra, CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Antstolis ar keli antstoliai savo funkcijoms vykdyti įkuria antstolio (antstolių) kontorą, sudaro darbo sutartį su antstolio padėjėju, pagal poreikį įdarbina kitus darbuotojus (Antstolių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į Antstolių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad antstolio atstovas arba pavaduojantysis antstolis turi būti skiriamas kiekvienu atveju, kai antstolis neapibrėžtą laiką dėl ligos ar kitų priežasčių negali atlikti savo funkcijų, kolegija sprendžia, jog aiškinimas, kad kiekvienu tokiu atveju turėtų būti stabdomas vykdomųjų dokumentų priėmimas, nes pavaduojantysis antstolis neturi teisės atlikti vykdymo veiksmų, neatitinka protingumo principo. Tokiu atveju nebūtų užtikrintas stabilus antstolių kontorų darbas, būtų pažeidžiamas ne tik išieškotojų interesas, kad vykdymo veiksmai bus sklandžiai vykdomi antstolio, į kurį jis kreipiasi, kontoroje, bet ir antstolio padėjėjų, kitų kontoros darbuotojų interesai turėti nepertraukiamą darbą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ir neatitinkančius teismų praktikos kasacinio skundo argumentus. Pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nekonstatuota (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Rengiantis bylos pagal kasatoriaus pateiktą skundą nagrinėjimui kasacine tvarka, buvo patirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu – 27,45 Lt (2009 m. spalio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo, šios išlaidos iš kasatoriaus priteisiamos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 88, 93, 96, straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 27,45 Lt (dvidešimt septynis litus, 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.