Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Evaldo Pašilio, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutarties, kuria netenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos teikimas dėl nuteistajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos atstovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas nuteistajam V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai bei prašymai

4. Nuteistasis V. G. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį ir tenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo administracijos atstovo teikimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

4.1. Kauno apygardos teismas nepakankamai įsigilino, todėl netinkamai įvertino bausmės atlikimo metu pasiektus teigiamus jo elgesio pokyčio rezultatus. Jis visą laiką dirbo, išsiugdė atsakomybės jausmą, jo požiūris į darbą tapo rimtas, todėl laisvėje būdamas, nebekartos savo klaidų, dėl ko nuoširdžiai išgyveno ir labai gailisi. Jam siūlomas ūkvedžio darbas, todėl išėjęs į laisvę, turėtų ir pragyvenimo šaltinį ir užsiėmimą.

4.2. Pagal OASys metodiką yra stebima jo elgesio teigiama dinamika, o nusikalstamo elgesio rizikos balai mažėja. Be to, palaiko stiprius ryšius su artimaisiais, nori sukurti savo šeimą. Atlikdamas bausmę išklausė kursus dėl alkoholio daromos žalos, suprato, kad tik jo paveiktas padarė tokius sunkius nusikaltimus. Prašo atsižvelgti į skunde nurodomas aplinkybes ir įvertinti jo asmens byloje esančius duomenis.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo V. G. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pagal šio straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimo vietų įstaiga, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą nuteistojo prašymą, atlieka nuteistojo socialinės aplinkos, kriminogeninių veiksnių, taip pat kitų aplinkybių, susijusių su bausmės vykdymu šiam nuteistajam, tyrimą ir ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos kreipiasi į bausmės atlikimo vietos apygardos teismą su teikimu nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai yra pagrindas, pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

8. Taigi, remiantis aptartomis nuostatomis, teismas turi įvertinti ne tik formaliuosius, bet ir materialiuosius baudžiamajame įstatyme numatytus kriterijus, leidžiančius padaryti išvadą, kad nuteistasis ateityje išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys, tuo užtikrinant visuomenės saugumo interesą. Visa tai vertindamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nuteistasis padarė teigiamas išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Bausmę atliekančio asmens elgesys pataisos proceso metu sudaro pagrindą spręsti apie bausmės poveikį ir kartu nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, jog vien tik faktas, kad asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, Nr. 130/10 ir Nr. 3896/10).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis V. G. yra atlikęs 20 metų ir kelis mėnesius laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi, jis atitinka BVK 88 straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau vien atitinkamo dydžio bausmės atlikimas nepatvirtina, jog nuteistajam skirtos bausmės tikslai bus pasiekti keičiant ją į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, pakeitė savo ankstesnes nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. Išvados dėl bausmės pakeitimo galimumo gali būti daromos tik įvertinus ir materialiuosius BK 51 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės poveikį nuteistojo asmenybei bei jo elgesio pokyčiams. Teisėjų kolegijos vertinimu žemesnysis teismas pagrįstai nustatė, jog šių kriterijų visuma dar nesudaro pagrindo taikyti V. G. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas.

11. Iš nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad V. G. vykdo 2016 m. spalio 20 d. sudarytą individualų Socialinės reabilitacijos planą, kuris 2023 m. balandžio 4 d. koreguotas. Nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones – tęsti darbinę veiklą įkalinimo įstaigoje, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauti alkoholio prevencijos užsiėmimuose, dalyvauti psichologų konsultacijose siekiant gerinti savianalizės įgūdžius ir dėl problemų, susijusių su impulsyviu elgesiu, problemų sprendimo įgūdžiu stoka, ribotu pasekmių suvokimu. Nuo 2007 m. iki pat atvykimo į Pravieniškių 2-ą kalėjimą (atvyko 2019 m. birželio 27) dirbo ,,Darbinės veiklos organizavimo skyriuje“, darbinę veiklą tęsia ir skundo nagrinėjimo dienai. Taigi pritartina, kad šiuo metu nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas, jis yra motyvuotas dirbti, be to, už pavyzdingą darbą, gerą elgesį nekartą, t. y. 28 kartus, buvo skatintas, paskutinį kartą – 2024 m. liepos 19 d. baustas tik vieną kartą, 2014 m., už telefono turėjimą (Asmens bylos 2 tomas, 2 dalis, 48–52 lapai, 159 lapas). Laisvu nuo darbo metu jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lanko fizinio aktyvumo būrelį, sistemingai dalyvauja religinio pobūdžio susitikimuose. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 15 d. dalyvavo 46 pozityvaus užimtumo veiklose. 2023 m. gegužės 15 d. baigė anoniminių alkoholikų (AA/AN) užsiėmimų programą paremtą 12 žingsnių programą. Taip pat dalyvavo smurtinio elgesio prevencijos paskaitoje, atliko smurtinio elgesio prevencinę užduotį, dalyvavo pykčio ir emocijų valdymo edukaciniame užsiėmime, lankė kognityvinę - bihevioristinę korekcinę programą, skirtą nusikalstamo elgesio prevencijai. Šiuo metu stebima pažanga dėl alkoholio vartojimo ateityje, nes pripažinta, kad V. G. itin struktūrizuotoje aplinkoje geba kontroliuoti savo impulsus ir valdyti su piktnaudžiavimu alkoholiu susijusią riziką. V. G. dalyvavo psichologų konsultacijose ir psichologė savo 2024 m. liepos 25 d. išvadoje pažymi, jog jis yra mandagus, paslaugus <...>; nepasižymi keistu ar agresyviu elgesiu, jo emocinė būsena stabili; elgiasi mandagiai, santūriai; savęs vertinimas adekvatus; netinkamų streso požymių nestebima. <...> bausmės atlikimo metu demonstruoja neigiamą požiūrį į smurtą, geba kontroliuoti savo emocinius ir fizinius impulsus; sprendimus šiuo metu stengiasi priimti atsakingai, įvertinti situaciją bei prognozuoti galimas pasekmes (Asmens bylos 2 tomas, 2 dalis, 148–158 lapas). Tai patvirtina, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis yra motyvuotas realizuoti save priimtinais būdais ir priemonėmis. Be to, 2024 m. birželio 11 d. gauta (duomenys neskelbtini) vyskupijos pažyma, kurioje nurodyta, jog V. G. būtų suteikta ūkvedžio darbo vieta (duomenys neskelbtini) bažnyčioje (Asmens bylos 2 tomas, 2 dalis, 141 lapas). 2024 m. rugpjūčio 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-6868 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) (Asmens bylos, 2 tomas, 2 dalis, 149–158 lapai) nurodoma, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina ir seserimi, juos įvardija kaip tvirtus, palaikančius. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad nors finansinių įsipareigojimų neturi (turtinę žalą atlygino), neturtinės žalos nėra atlyginęs, nes nužudytosios giminės nesikreipė su ieškiniu į antstolius ir šiuo metu yra suėjęs senaties terminas.

12. Teisėjų kolegija pritaria skundo teiginiams, kad aptartos aplinkybės teigiamai apibūdina V. G. ir rodo teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau pažymi, kad šioms aplinkybėms negalima suteikti išskirtinės reikšmės ir jų vertinti atskirai nuo kitų reikšmingų, nuteistojo asmenybę ir pavojingumą apibūdinančių aplinkybių. Sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vertinamas ne vien tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, privaloma įvertinti nuteistojo asmens nusikalstamo elgesio riziką, duomenis, atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, taip pat ir kitų reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, visumą. Būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, taip pat, jog yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Ši rizika nustatoma atsižvelgiant ir į konkretaus nuteistojo socialinio tyrimo išvadą.

13. Jau paminėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad V. G. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, skaitine reikšme atitinkanti 44 balus iš 168 galimų. Taigi nuo paskutinio įvertinimo 2023 m. balandžio 3 d. išliko nepakitusi. 2019 m. rugsėjo 11 d. nusikalstamo elgesio rizika, skaitine reikšme atitiko 61 balą. Teisėjų kolegija šiuos duomenis vertina palankiai, tačiau pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu jie dar nėra pakankami spręsti, jog nuteistajam V. G. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti, jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus terminuoto laisvės atėmimo bausme. Pabrėžtina, kad didžiąją dalį, tai yra 20 balų, kriminogeninių veiksnių vertinime sudaro statiniai veiksniai, t. y. informacija apie teisės pažeidimus. Dinaminius veiksnius, kurių sumažinimas priklauso nuo nuteistojo pastangų, sudaro – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (2 balai), lėšų tvarkymas ir pajamos (1 balas), gyvenimo stilius ir draugai (5 balai), emocinė gerovė (6 balas), mąstymas ir elgesys (4 balų), nuostatos (5 balai), piktnaudžiavimas alkoholiu (1 balas). Tad, vis dar egzistuojanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika rodo, jog nuteistojo elgesys ir jo vertybinės nuostatos nėra pakitusios pakankamai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuoto laisvės atėmimo bausme. Be to, po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išskiriama galimybė sukelti žalą atsinaujinus piktnaudžiavimo alkoholiu problemai, pats nuteistasis teigia nusikaltimus įvykdęs dėl ilgalaikio alkoholio vartojimo.

14. Teisėjų kolegija mano, kad skundžiamoje nutartyje teisingai įvertintas ir nuteistojo elgesys, jo požiūris į padarytus nusikaltimus viso bausmės atlikimo laikotarpiu, taip pat pagrįstai atsižvelgta ir į nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis nuteistas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, aplinkybes bei ankstesnius nuteistojo teistumus. Iš bylos duomenų (Asmens bylos, 1 tomas, 1 dalis, 15–19 lapai) matyti, kad V. G. anksčiau buvo teistas, jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo metu bausmę atlieka subendrinus du nuosprendžius už penkias nusikalstamas veikas, tarp kurių – tris labai sunkūs nusikaltimai, kurių vienas sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (t. y. už mažametės nužudymą kankinant ar kitaip žiauriai bei siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą). Nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pasižymi seksualiniais elementais, sadistiniu smurtu bei agresija. Be to, kaip ir buvo paminėta pirmiau, įvykdytos apsvaigus nuo alkoholio. Tai neabejotinai atskleidžia ypatingai didelį tiek nuteistojo, tiek jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą V. G. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Be to, sprendžiant klausimą dėl bausmės pakeitimo, teismo posėdyje nužudytosios tėvas nurodė, kad nuteistasis po įvykdyto nusikaltimo nė karto neatsiprašė, priešingai, kartu su savo motinos pagalba stengėsi išvengti bausmės, siekdamas, kad būtų pripažintas nepakaltinamu. Nors padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas skiriant V. G. bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, šios aplinkybės taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, aptartos aplinkybės taip pat yra labai svarbios ir reikšmingos, nes kaip matyti nuteistojo nusikalstamos veikos sunkėjo. Taigi, nors V. G. asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis deda pastangas, kad po bausmės atlikimo galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir daugiau nebenusikalsti, tačiau duomenys apie nuteistojo požiūrį į savo veiksmus, į už juos kylančią atsakomybę šiuo metu dar nesuteikia pagrindo išvadai, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

15. Apibendrinant visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad nuteistasis V. G. šiuo metu yra atlyginęs nusikalstamomis veikomis padarytą turtinę žalą nukentėjusiesiems, šiuo metu laikosi įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, yra skatinamas, užsiima darbine veikla, bendrauja su savo šeima, darytina išvada, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog kol kas šių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme, o tuo pačiu būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį.

Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.