- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2-1144-600/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18404-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. S., D. S.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį solidariems atsakovams A. S. ir D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.
1. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų solidariai 821,00 Eur turtinei žalai atlyginti, 42,29 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1 Nurodo, kad 2020 m. kovo 10 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 1-1 lubos ir sienos, patalpos 1-7 lubos ir sienos, patalpos 1-8 lubos ir sienos, patalpos 1-10 lubos. Įvykio metu šis butas buvo apdraustas ieškovės buto draudimo. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju.
1.2 Apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067, 2016 m. sausio 26 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. vasario 1 d. (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas, nuostolio dydis nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį ir neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš tą įvykį.
1.3 Ieškovė, remdamasi lokaline sąmata, apskaičiavo, kad aplieto buto remonto kaina siekia 1 461,00 Eur ir, atskaičiusi 40 Eur besąlyginę išskaitą, išmokėjo 1 421,00 Eur draudimo išmoką.
1.4 Ieškovės apdraustas butas buvo aplietas iš atsakovams priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė siuntė atsakovams pretenziją, ragindama atlyginti žalą. Atsakovai žalą atlygino iš dalies – sumokėjo ieškovei 600,00 Eur. Likusi žalos dalis (821,00 Eur) liko nepadengta.
1.5 Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovų kompensacines palūkanas už nesumokėtą žalos atlyginimo sumą, skaičiuojamas už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2020 m. balandžio 20 d.) iki ieškinio pareiškimo dienos.
Atsiliepimas
2. Atsakovai pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
2.1 Nurodo, kad 2020 m. balandžio 7 d. atsakovai gavo ieškovės siųstą popierinį laišką su reikalavimu atlyginti 1 421,00 Eur dydžio žalą dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), užliejimo. Gavę šį laišką, atsakovai nedelsdami kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu, prašydami pateikti žalos dydį pagrindžiančius dokumentus. Atsakovai 2020 m. balandžio 17 d. gavo ieškovės elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad reikalaujamos skolos išieškojimo veiksmai pristabdomi ir per 10 darbo dienų bus pateikti atsakymai į atsakovų klausimus, tačiau per ieškovės nurodytą terminą jokie įrodymai nebuvo pateikti. Susirašinėjimo su ieškove procesas buvo atnaujintas 2021 m. vasario 23 d., ieškovei atsiuntus elektroninį laišką dėl atnaujinimo veiksmų. Kartu su minėtu raštu ieškovė nepateikė jokių žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Kartu su laišku ieškovė atsiuntė lydraštį, 6 sugadinto buto nuotraukas, atsakingo asmens nepasirašytą sąmatą.
Šalies argumentai
2.2 Atsakovai, pripažindami savo kaltę dėl užliejimo ir siekdami išspręsti ginčą taikiai, 2021 m. kovo 15 d. sumokėjo ieškovei 600,00 Eur. Nesutikdama su atsakovų išmokėtos sumos dydžiu, ieškovė pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, su kuriuo pateikė naujų, atsakovams nematytų įrodymų – naujas apgadinto buto nuotraukas ir turto sugadinimo, sunaikinimo aktą. Atsakovų nuomone, ieškovė tinkamai neįrodė žalos dydžio. Visų pirma ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti žalą, padarytą ginčo buto patalpai 1-10. Be to, iš ieškovės pateiktų aplieto buto nuotraukų matyti, kad jose užfiksuotos ne tik 2020 m. kovo 10 d. apliejimo, bet ir 2010 metais įvykusio apliejimo pasekmės. Atsakovai, 2010 metais darydami remontą jiems priklausančiame bute, taip pat buvo užlieję ieškovės draudėjo butą, tačiau tą kartą ginčo šalims pavyko susitarti taikiai.
2.3 Ieškovė nepagrįstai remiasi lokaline sąmata, kuri yra be datos, atsakingo asmens vardo, pavardės ir parašo, objekto adreso. Lokalinėje sąmatoje neteisingai apskaičiuota sugadinto turto vertė. Paties ieškovės parengtų Taisyklių Nr. 067 1-ajame priede nurodoma, kad apskaičiuojant draudimo išmoką stambiaplokščių daugiabučių namų butams yra taikomas 0,8 procento metinis nusidėvėjimo dydis. Daugiabutis, kuriame yra ieškovės draudėjo ir atsakovų butai, pastatytas 1982 metais, duomenų apie jo rekonstrukciją nėra, todėl ieškovė privalėjo taikyti 30,4 procentų nusidėvėjimo koeficientą (38 metai padauginta iš 0,8 procento). Atitinkamai, lokalinėje sąmatoje toks koeficientas turėjo būti „0,696“, t. y. iš 100 procentų atimti 30,4 procentus lygu 69,6 procentai. Nagrinėjamu atveju ieškovė lokalinėje sąmatoje pritaikė tik 10 procentų nusidėvėjimą. Atsakovams pasiteiravus, kodėl ieškovė taikė tokį mažą nusidėvėjimo procentą, ieškovės atstovas elektroniniame laiške nurodė, kad aplietas butas buvo remontuojamas prieš 12,5 metų, tačiau jokių šį faktą patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė.
2.4 Lokalinėje sąmatoje yra ir daugiau nesutapimų. Sąmatoje ir turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodoma, kad aplieto buto 1-8 ir 1-1 patalpų sienos yra apklijuotos tapetais nors iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šios patalpos sienos yra dažytos. Sienų paviršiaus apklijavimas tapetais kainuoja daugiau, nei jų dažymas, todėl neteisingai nurodžius sienų apdailą šiose patalpose, nepagrįstai padidėjo priteistinos žalos suma. Be to, skaičiuodama 1-8 patalpos sienų dažytiną / klijuotiną plotą, ieškovė neišskaičiavo langų ir durų angų plotų.
2.5 Aplietas butas buvo dalinai perplanuotas – bute išgriautos patalpų 1-4, 1-5 ir 1-6 vidinės sienos ir padaryta viena vonios kambario patalpa, tačiau ši faktinė situacija lokalinėje sąmatoje neatsispindi. Be to, patalpos 1-1 plotas fiziškai nuo lubų yra padalintas į dvi dalis betoninės arkos formos perdangos pagalba, o užliejimas įvyko tik toje minėtos patalpos pusėje, kuri buto plane ribojasi su patalpa 1-7 ir 1-8, todėl, vadovaujantis ekonomiškumo principu, naujai dažomos turėtų būti tik aplietos patalpos dalies lubos. Tas pats aiškinimas taikytinas kalbant ir apie patalpos 1-1 sienų dažymą.
2.6 Patalpos 1-10 lubų plotas yra paskaičiuotas lokalinėje sąmatoje, tačiau ieškovė iki ieškinio pareiškimo nepateikė jokių vaizdinių įrodymų apie šiai patalpai padarytą žalą. Atsakovams nurodžius šią aplinkybę ieškovės atstovui, šis elektroniniame laiške nurodė galįs išskaičiuoti patalpos 1-10 lubas, tačiau toks perskaičiavimas atliktas nebuvo, vėliau, su ieškiniu ieškovė pateikė patalpos 1-10 lubų užpylimo žymių nuotraukas, tačiau atsakovų įsitikinimu, šios žymės atsirado po 2010 metų užpylimo.
2.7 Lokalinėje sąmatoje ieškovė prie tiesioginių išlaidų nurodė ir papildomo darbo užmokesčio išlaidas, tačiau nėra pateikti jokie paaiškinimai dėl tokių išlaidų pobūdžio.
2.8 Atsakovų manymu, po 2020 m. kovo 10 įvykusio užliejimo ieškovės atstovai nesilankė aplietame bute ir neužfiksavo padarytos žalos. Ginčo bute ieškovės atstovas apsilankė praėjus kuriam laikui po užliejimo ir dėl šios priežasties pateiktose nuotraukose užfiksuota dalis buto apgadinimų, atsiradusių anksčiau, t. y. po 2010 metais įvykusio apliejimo.
2.9 Reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo taip pat atmestinas, nes toks reikalavimas yra išvestinis, o ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė žalos dydžio. Atmetus reikalavimą dėl pagrindinės sumos, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad prašo ieškinį tenkinti pilnai, nes atsakovų argumentai dėl atlygintinos žalos dydžio yra nepagrįsti – atsakovai neteisingai skaičiuoja nusidėvėjimą, nes jį taiko ne tik medžiagoms, bet ir atliktiniems darbams, ko daryti negalima, be to, nusidėvėjimą taiko įvertindami namo statybos metus, tačiau žala buvo padaryta ne namui, o butui, kuris, draudėjo paaiškinimu, buvo remontuotas prieš maždaug 10-11 metų; atsakovams ginčijant aplinkybes, susijusias su draudimo išmokos apskaičiavimu, ieškovės žalų ekspertas nuvyko pas draudėją ir apžiūrėjo turtą vietoje, nes pirmą kartą buvo prašoma atsiųsti nuotraukas. Ekspertas posėdžio metu patvirtino, kad matomos užliejimo dėmės buvo šviežios, be to, žala paprastai vertinama po to, kai prasideda vandens džiūvimo procesas; dėl teiginių, ar apgadinimai nėra senesni, paaiškino, kad tikrinama draudėjo draudimo istorija, o ginčo draudimo laikotarpiu daugiau draudimo įvykių nebuvo. Išmokos dydis apskaičiuotas pagal lokalią sąmatą naudojant Sistela programą. Nurodytos 2019 m. spalio mėnesio kainos, nes sistema kainas atnaujina kas 6 mėnesius. Be to, apskaičiuojant žalos dydį imamas ne sulieto (sugadinto) ploto dydis, o sugadintos visos plokštumos plotas. Atlyginant nukentėjusiam asmeniui tiesiogines išlaidas nereikalaujama, kad asmuo būtų suremontavęs sugadintą turtą. Atsakovams nesutikus atlyginti visos žalos sumos, draudiko atstovas atliko papildomą ginčo turto apžiūrą. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų nurodyti teiginiai dėl patalpų perplanavimo neturi įtakos žalos skaičiavimui, nes nei viena iš sulietų patalpų nebuvo vonia ir tualetas, kurios buvo sujungtos, kitose perplanuotose patalpos (1-5, 1-6) apgadinimai nebuvo fiksuoti ir žala nebuvo skaičiuota.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. S. su ieškiniu nesutiko, prašė remtis atsiliepime nurodytais argumentais. Laikosi pozicijos, kad žalos dydis apskaičiuotas neteisingai – imti per dideli plotai, buvo galima skaičiuoti mažesniems plotams, artimiems padarytiems sugadinimams dėl užliejimo, dalis nuotraukose matomų sugadinimų buvo padaryti 2010 metais atsakovams užliejus butą. Nurodo, kad ieškovė neteisingai skaičiuoja taikytino nusidėvėjimo procentą. Nurodė, kad atsakovų sumokėta 600 Eur suma yra pakankama padarytai žalai atlyginti.
5. Atsakovė A. S. taip pat palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad kai tik paskambino kaimynė ir pasakė dėl užliejimo, ji tuoj pat atvažiavo ir užsuko vandenį, todėl draudiko nurodyto dydžio žala nebuvo padaryta. Be to, atsakovams kaimynas neleido apžiūrėti buto iš karto po užliejimo, tik vėliau – 2021 metais. Mano, kad patalpos 1-10 jie neužpylė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.
6. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 10 d. iš atsakovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ieškovės apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (2020 m. kovo 19 d. Turto sunaikinimo aktas, Nekilnojamojo turto registro pažyma apie nuosavybės teisės registravimą į butą (duomenys neskelbtini)).
7. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, kad užlieta kambario 1-1 sienos ir lubos, kambario 1-7 sienos ir lubos, patalpos 1-8 sienos ir lubos, patalpos 1-10 lubos. Į bylą pateiktame 2021 m. kovo 24 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (neteisingai nurodyta draudiminio įvykio metų data, turi būti 2020 m, ieškovės atstovė nurodė, kad tai rašymo apsirikimo klaida) yra patikslinti sulietų paviršių (sienų, lubų) plotai. Į bylą pateiktos sulieto buto nuotraukos, kuriose matosi užliejimo pasekmės – atsilupę, atšokę dažai sienų-lubų sujungimuose, lubose atšokę dažų plotai, atšokus dažams matyti nepadengti lubų plotai, nuotraukose matyti, kad vienoje iš užlietų patalpų sienos klijuotos tapetais.
8. Butas buvo draustas pas ieškovę Būsto draudimu, galiojusiu nuo 2019 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 26 d.
9. Ieškovė dėl buto užliejimo, naudodama Sistela programą, sudarė lokalinę sąmatą dėl žalos apskaičiavimo, iš kurios matyti, kad butui paskaičiuota 1461,94 Eur tiesioginių išlaidų. Atskaičius draudimo sutartyje numatytos išskaitos sumą – 40 Eur, draudėjui buvo išmokėta 1421,00 Eur draudimo išmoka (Būsto draudimo liudijimas, pranešimas apie žalos atlyginimą, 2020 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymas dėl 1241 Eur sumos sumokėjimo).
10. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo dydžio draudikui reikalaujant iš kalto asmens priteisti išmokėtą draudimo išmokos dydžio žalos atlyginimą. Tarp šalių kilęs ginčas nagrinėjamas vadovaujantis CK 6.245-6.249, 6.263, 6.1015 straipsnių, reglamentuojančių žalos atlyginimą, nuostatomis.
11. Ginčo byloje nustatyta, kad ieškovė (draudikas) reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovams, iš kurių buto buvo užlietos ieškovės draudėjo turtas. Prašoma priteisti žala (nuostoliai) atsirado ieškovei išmokėjus draudėjui draudimo išmoką. Taigi, šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
12. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos CK numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė ir žala (CK 6.245-6.249 straipsniai). Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
13. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai (Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, turto žalos įvertinimo skaičiuotė – lokalinė sąmata) sąlygoja išvadą, kad ieškovė dėl apdrausto buto užliejimo padarytos žalos atlyginimą išmokėjo nurodyta draudimo išmoka. Šioje byloje draudikui LR CK 6.1015 straipsnio tvarka reiškiant reikalavimą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tenka ir pareiga įrodyti nuostolių dydį (LR CPK 12, 178 straipsniai).
14. Byloje ginčo dėl atsakomybės nekilo – atsakovai neneigė faktinės aplinkybės, kad iš jų buto draudiko nurodytomis aplinkybėmis buvo užlietas draudiko apdraustas butas, tačiau nesutiko su paskaičiuotos atlygintinos žalos dydžiu (užliejimu mastu), teigiant, kad butui padaryta mažesnės apimties žala nei draudiko paskaičiuota. Vertinant atsakovų nurodytus argumentus (neminusuoti langų, durų plotai, neteisingai paskaičiuotas nusidėvėjimo dydis) nesutinkant su ieškiniu, pirmiausia būtina nustatyti ir paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą, numatytą CPK 12, 178 straipsniuose, numatančiuose, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Minėta, kad ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl žalos (nuostolių) atlyginimo turi pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas žalos faktas, dydis, taip pat atsakovės veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala. Sprendimo 4-7 punktuose aptarti ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad pateikusi nurodytus įrodymus, ieškovė toliau įrodinėjimo pareigą permetė atsakovams.
15. Teismas pažymi, kad atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės apskaičiuotos žalos apimtį (CPK 12, 178, 179 straipsniai). Tokią išvadą sąlygoja tai, kad išanalizavus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad ginčo turto sugadinimas buvo užfiksuotas Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede, kuriame buvo nurodytas turto sugadinimo pobūdis ir laipsnis (visai sunaikinta, yra liekanos, sugadinta dalinai, kiekiai). Akte nurodyta, kad dėl užliejimo buvo vandeniu sulietos lubos, sienos, nurodyta, kad reikia perdažyti, glaistyti, keisti tapetus.
16. Analizuojant atsakovų nurodytus argumentus bei pateiktą įrodymą, kad šiuolaikinės technologijos sąlygoja atlikti remontą labai lokaliai, t.y. remontuojant tik sugadintą plotą, jie vertinami kartu su ieškovės pateiktais į bylą įrodymais. Nustatyta, kad 600 Eur sumą, kurios, atsakovų teigimu, pakanka atstatyti sugadintą turtą į iki sugadinimo buvusią būklę, atsakovai apskaičiavo naudodami ieškovės pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytus duomenis, tačiau savo nuožiūra sumažindami plotus bei būtinus darbus bei jų apimtis argumentuojant patalpų perplanavimu, bei nusidėvėjimo koeficientą taikydami namui, o ne sugadintam turtui. Teismo vertinimu, nurodyti atsakovų argumentai pripažintini nepagrįstais, nes, kaip paaiškino liudytojas, buvo atliktas vonios ir tualeto patalpų perplanavimas jas sujungiant, o draudiko atstovė pažymėjo, kad jose (1-5, 1-6) turto sugadinimas nefiksuotas, be to, liudytojas posėdyje nurodė, kad atliktas vidinis nurodytų patalpų perplanavimas negriaunant nešančių sienų, kas neįtakoja žalos apimties.
17. Įstatymu yra įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas (LR CK 6.263 straipsnis), todėl teismas sutinka su ieškovės atstovės paaiškinimu, kad apskaičiuojant žalos dydį skaičiuojamas ne sugadintos plokštumos plotas, o remontuotinos plokštumos plotas, nes kitaip nebūtų galima įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos visiškai atlyginti padarytų nuostolių. Dėl nurodyto atsakovės pateikti įrodymai dėl galimumo technologijų pagalba lokaliai atlikti sugadinto ploto (sienos, lubų) remonto darbus juos perdažant, vertinami kritiškai, nes sugadinto turto atstatymas į iki jo sugadinimo buvusią padėtį negali labiau varžyti nukentėjusios asmens nei pats turto sugadinimo faktas. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, atsakovai nepaneigė lokalinėje sąmatoje nurodytų remontuotinų plotų dydžių ir būtinų darbų. Be to, proceso įstatymu yra nustatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 straipsnio 3 dalis). Atsakovai įrodymų, paneigiančių pateiktoje sąmatoje nurodyto turto remonto kaštus, nepateikė, nors tokią pareigą turėjo CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme (LR CPK 12, 178 straipsniai).
18. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai neteisingai skaičiuoja nusidėvėjimo koeficientą. Žala nurodytomis ginčo aplinkybėmis buvo padaryta butui, todėl nusidėvėjimo koeficientas skaičiuojamas nuo bute (ne)atlikto remonto datos (Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2007 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidurinių rinkos kainų nustatymo“ 1.1. punktas). Tiek teismui pateiktos sugadinto turto nuotraukos, tiek ir posėdyje apklaustas draudėjas paaiškino, kad bute remontas buvo atliktas prieš 10-11 metų, draudiko atstovas, turintis žinių vertinti turtui padarytą žalą, taip pat nekėlė abejonių dėl senesnio remonto laikotarpio, todėl teismas neturi pagrindo netikėti draudėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl atlikto buto remonto iki ginčo užliejimo. Kaip matyti iš į bylą pateiktos lokalinės sąmatos, turtui buvo taikytas nusidėvėjimo koeficientas atsižvelgus į draudėjo nurodytas aplinkybes. Be to, nusidėvėjimo koeficientą atsakovai skaičiuoja ne tik medžiagoms, bet ir darbams, ko daryti negalima. Tai paneigiančių įrodymų nebuvo pateikta, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti lokalinėje sąmatoje paskaičiuota tiesioginių nuostolių suma. Be to, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, paskaičiuotų nuostolių dydis teismui pagrįstų abejonių nekelia (LR CPK 1.5 straipsnio 4 dalis, 12, 177, 178 straipsniai).
19. Aukščiau teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas pilna apimtimi ieškovei priteisiant 821 Eur žalos atlyginimo, taikant atsakovų atžvilgiu solidarią atsakomybę (LR CK 6.6 straipsnis). Kiti teismo neaptarti šalių nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai jų neaptaria.
20. Ieškovės reikalavimas priteisti 42,29 Eur kompensacinių palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (už 376 dienas) tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, taikant atsakovų atžvilgiu solidarią atsakomybę (LR CK 6.6 straipsnis).
21. Reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, palūkanas priteisiant nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) teisme, t. y. 2021 m. birželio 29 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų.
23. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 19 Eur žyminio mokesčio ir 70,08 Eur advokato padėjėjos atstovavimo išlaidos, viso 89,08 Eur, kurios priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 93, 98 straipsniai).
24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 11,92 Eur, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai 821,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 42,29 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 89,08 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 11,92 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.